246 Verslas, vadyba ir studijos 2009
in
fo
r
m
a
c
in
ės
V
is
u
o
m
en
ės
r
a
id
o
s
pr
o
b
le
m
o
s
elektroninės sVeikatos paslaugos
ir jų poreikio Vertinimas
Rimantas Stašys
rimantas.stasys@ku.lt
Klaipėdos universitetas, Vadybos katedra
1. Įvadas
Praėjusio amžiaus pabaigoje vienos iš sparčiausiai besivystančių technologijų
buvo susijusios su informacijos rinkimu, saugojimu ir sklaida. Šių technologijų
plėtrai ir taikomumui didžiausią įtaką turėjo internetas. Nors ekonomistai skelbia,
kad informacinė visuomenė Lietuvoje ir pasaulyje susiformavo jau praėjusio
amžiaus pabaigoje, informacinių technologijų taikymas kai kuriose srityse,
tokiose kaip sveikatos priežiūra, pradėtas ne taip jau ir seniai.
Elektroninio verslo (e. verslo) poveikį galima įvardyti trimis dimensijomis:
verslo funkcijomis, sektorių struktūra ir sandara, regioninių ar erdvinių eko-
nominių bei verslo procesų aspektais. ES vyraujančios tendencijos rodo, kad
kliūtys įmonėms ir rinkoms, kurias sukels IRT pažanga, artimiausiais metais
bus trejopos:
„Daiktų interneto“ atsiradimas, kuriame galės „bendrauti“ kasdieniai daiktai, –
padėsiantys laiku sužinoti detalią informaciją apie produkto vietą ir gyvavi-
mo ciklus ir nustatyti individualias ir kintančias prekių ar paslaugų kainas.
„Inovacijų ekosistemos“, pavyzdžiui, SVĮ tinklų, per kuriuos galima bendra- –
darbiauti pasauliniu mastu, sukūrimas, dinaminiai išteklių, paslaugų mainai
ir žinių pritaikymo galimybės. Remiantis kompiuteriniais pasaulio ekono-
mikų ir su jomis susijusių verslo galimybių pristatymais, tokios ekosistemos
radikaliai parems naujas verslo veiklos formas, sparčiai prisitaikančias prie
rinkos pokyčių.
Naujos lankstaus ir mobilaus komandinio darbo formos; dinamiškos ir –
energingos žmonių, dirbančių naujose bendradarbiaujančiose aplinko-
se, kurias remia internetas, bendruomenės. Norint įveikti šiuos iššūkius,
© Vilniaus Gedimino technikos universitetas
http://www.vgtu.lt/leidiniai
Verslas, vadyba ir studijos 2009 247
in
fo
r
m
a
c
in
ės
V
is
u
o
m
en
ės
r
a
id
o
s
pr
o
b
le
m
o
s
bendrovės turi pasiekti pagrindinius tikslus: padidėjusį lankstumą, masto ir
apimties ekonomiką, kainų mažinimą, galimybę naudotis technologijomis,
pagerėjusią kokybę ir padidėjusį veiklos efektyvumą. Didžiausių pastangų
reikės siekiant bendrovių sąveikumo, ypač tais atvejais, kai rinka nepasiūlo
sprendimo (Gatautis, Vitkauskaitė 2009).
A. Juodaitė-Račkauskienė (2007) rašo, kad sveikatos priežiūra internete
yra kur kas mažiau išplėtota nei tradicinė, kurios raida vyko pastaruosius kelis
amžius. Sveikatos priežiūros internete plėtros atžvilgiu buvo pareikšta daug
skeptiškų minčių, pirmiausia dėl permainų baimės, sveikatos priežiūros dar-
buotojų pasipriešinimo, pacientų rūpesčių, susijusių su duomenų privatumu ir
saugumu. Nepaisant to, sunku būtų įsivaizduoti šiuolaikinę sveikatos priežiūrą
be modernių informacinių ir komunikacinių technologijų.
Pagrindinė tyrimo problema: mokslinėje literatūroje pakanka informacijos
apie elektroninės sveikatos (e. sveikatos) paslaugų teigiamą poveikį teikiamų
paslaugų kokybei, prieinamumui, konkurencijos tarp paslaugų teikėjų didinimui,
tačiau Lietuvoje dar niekas nemėgino įvertinti e. paslaugų (tiksliau, to, ką mes
galėtume joms priskirti) realios apimties ir jų poreikio.
Tyrimo tikslas – įvertinti informacinių technologijų naudojimą Lietuvos
sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje ir įvertinti e. sveikatos paslaugų poreikį.
Tyrimo metodai: sisteminė mokslinės literatūros analizė, bendroji ir loginė
analizė, statistinis duomenų apdorojimas, lyginimas ir apibendrinimas.
Internetinė sveikatos priežiūra, besiremianti informacijos ir komunikacijos
technologijomis, apima visą sveikatos priežiūros funkcijų diapazoną. Nuo
elektroninio recepto iki kompiuterizuotų medicininių įrašų, naudojamų naujų
sistemų ir paslaugų, sumažinančių laukimo laiką ir klaidų skaičių. Manoma,
kad internetas sumažins darbo sąnaudas, padidins pasirinkimą ir kontrolę. In-
ternetinio tinklo plėtra ir internetinės sveikatos paslaugos yra ypatingai svarbios
kuriant šioje rinkoje konkurencinę aplinką. Manoma, kad pridėtinė vertė, kurią
pacientas gauna didėjant informacijos ir išteklių prieinamumui, pagerins pas-
laugų kokybę, gydymo efektyvumą ir racionalizuos administracinius procesus
(Gonzalez et al. 2006).
Mokslinėje literatūroje atsirado nauja sąvoka – elektroninė sveikata (e. svei-
kata). Tai – medicininės informacijos, visuomeninės sveikatos ir verslo tarpusa-
vio ryšiai, susiję su sveikatos paslaugų ir informacijos teikimu arba apsikeitimu
per internetą arba naudojant kitas panašias technologijas. A. Rawabdeh rašo, kad
e. sveikatos sąvokoje „e“ turi labai daug prasmių. Visų pirma „e“ suvokiama
kaip elektroninės paslaugos, bet apima ir kitas reikšmes, tokias kaip efektyvumas
248 Verslas, vadyba ir studijos 2009
in
fo
r
m
a
c
in
ės
V
is
u
o
m
en
ės
r
a
id
o
s
pr
o
b
le
m
o
s
(efficiency), kokybės gerinimas (enhancing quality), įrodymais pagrįsta praktika
(evidence based), įgaliojimai (empowerment), skatinimas (encouragement),
mokymas (education), leidimas (enabling), tęstinumas (extending), etika (ethics)
ir teisingumas (equity) (Rawabdeh 2007).
Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas turi apimti šias kokybės
dimensijas: 1) tarpasmeninius santykius (sąveiką tarp paslaugų teikėjų ir gavėjų,
įtraukiant tokius aspektus kaip pasitikėjimo kūrimas, pagarba, konfidencialumas,
paslaugumas, reagavimas, empatija, išklausymas ir komunikacija); 2) apčiuopia-
mumą (paslaugų savybes, kurios nėra tiesiogiai susijusios su klinikiniu paslaugų
efektyvumu, tačiau gali padidinti pacientų pasitenkinimą ir ateities ketinimus
organizacijos atžvilgiu; tai – fiziniai patogumai, personalo ir informacinės me-
džiagos buvimas ir išvaizda, komfortas, švara ir pan.); 3) techninę kompetenciją
(sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų įgūdžius, žinias, kompetenciją, kuri būtina
teikiant sveikatos priežiūros paslaugas); 4) prieinamumą (patogias organizaci-
jos darbo valandas, laukimo trukmę ir pan.); 5) saugumą (sveikatos priežiūros
procesų apsaugą nuo galimų neigiamų pašalinių efektų ir rizikos susižeisti,
užsikrėsti ar kaip kitaip pakenkti visiems, susijusiems su sveikatos priežiūros
teikimu ir gavimu); 6) efektyvumą (trokštamų sveikatos rezultatų pasiekimą);
7) produktyvumą (optimalios paslaugos teikimą, t. y. didžiausios naudos su
mažiausiomis sąnaudomis pasiekimo laipsnį); 8) rezultatus (paciento sveikatos
pokytį, kuris gali būti priskirtas suteiktoms sveikatos priežiūros paslaugoms)
(Piligrimienė, Bučiūnienė 2008).
E. sveikatos ekonominė reikšmė detaliai analizuojama eHealth IMPACT
projekte, naudojantis dešimties ES šalių realiai įvykdytų projektų investicijų ir
gauto ekonominio efekto duomenis. IMPACT projekto ataskaitoje pateikiama
apibendrinta išlaidų ir pelno dinamika nuo 1994 iki 2008 m., rodanti, kad inves-
ticijos į e. sveikatą duoda vis didėjantį pelną, o po dešimties metų – ekonominę
naudą, tris kartus viršijančią įdėtas lėšas (Study ... 2004).
Europos Sąjungos darnios plėtros strategijos pagrindą sudaro aplinkosauga,
ekonominis ir socialinis vystymasis. siekiama sukurti sveiką aplinką ir geresnę
gyvenimo kokybę dabarties ir ateities kartoms. Pereinant prie informacinės
visuomenės, gausi informacija tampa prieinama naujomis, įvairiomis formomis
ir gali būti pateikta nepriklausomai nuo vietos ir laiko bei pritaikoma pagal ats-
kirų asmenų poreikius ir reikalavimus. Informacinės visuomenės kūrimas yra
pirmasis iš trijų Lietuvos valstybės prioritetų, išskirtų Valstybės ilgalaikės raidos
strategijoje ir atitinkančių Europos Sąjungos siekius. Lietuvos informacinės
visuomenės plėtros tikslai yra suderinti su Lisabonos strategija bei iniciatyvos
Verslas, vadyba ir studijos 2009 249
in
fo
r
m
a
c
in
ės
V
is
u
o
m
en
ės
r
a
id
o
s
pr
o
b
le
m
o
s
„e-Europe – informacinė visuomenė visiems“ nuostatomis ir reikalavimais.
Tobulinant e. valdžią, svarbu skatinti paslaugų teikimą elektroniniais būdais,
užtikrinti gyventojams galimybę naudotis šiomis paslaugomis. Sprendžiant šį
uždavinį, svarbu užtikrinti prieigą prie šiuolaikinių technologijų visiems norin-
tiesiems. Lygių galimybių principo įgyvendinimas socialinės atskirties gyven-
tojų grupėms turi užtikrinti galimybę rinktis ir paveikti svarbiausius gyvenimo
sprendimus (Kažemikaitienė, Bilevičienė 2008).
E. sveikatos sąvoką nagrinėjusi A. Juodaitė-Račkauskienė rašo, kad e. svei-
kata yra šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas sveikatos priežiūros
įstaigose, siekiant patenkinti pacientų, medicinos personalo ir administratorių
lūkesčius bei poreikius (Juodaitė-Račkauskienė 2007).
J. Bivainis ir R. Drejeris (2008) teigia, kad verslas stokoja naujų metodinės
bazės produktų, ypač paslaugų, idėjoms vertinti. Tyrėjai skirtingai traktuoja
naujų produktų (ir paslaugų) idėjų vertinimo kriterijus. Minėti autoriai siūlo
naujų paslaugų idėjų vertinimo modelį, sudarytą iš 5 komponentų. Pagal siūlomą
metodiką idėjos būtų diferencijuojamos, paskui vertinamos pagal dviejų skirtingo
pobūdžio grupių kriterijus, pagal jų sintezės rezultatus priimamas sprendimas
dėl naujų paslaugų įgyvendinimo.
Vienas pagrindinių e. sveikatos komponentų yra klinikinis taikymas, t. y.
elektroninių medicinos įrašų perdavimas, nuotolinis konsultavimas, modernios
medicinos enciklopedijos, gyvybinių signalų bei namų slaugos stebėsenos sis-
temos, sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimas (išsamių sveikatos įrašų
kaupimas ir pažangus, automatizuotas panaudojimas, išankstinės registracijos,
elektroninės vaistų išrašymo, automatizuotos pažymų išrašymo bei išdavimo sis-
temos). Taip pat gana svarbus e. sveikatos komponentas – visuomenės žinių apie
sveikatą gerinimas, atsakomybės už savo sveikatą didinimas, sveikatos apsaugos
profesinių žinių, gebėjimų, kompetencijos lygio kėlimas (Juodaitė-Račkauskienė
2007). E. sveikatos naudojimo ir taikymo sritys pateiktos 1 paveiksle.
Bendra sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo e. sveikatos paslaugų plė-
trai situacija, atskleista Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva išanalizavus
727 gydytojų bei slaugytojų, 173 įstaigų vadovų bei 66 IT specialistų, dirbančių
sveikatos apsaugos srityje, apklausos duomenis (Nausėda 2009), rodo, kad 74 %
apklaustųjų naudojasi kompiuteriais, 72 % naudojasi kompiuteriais darbo vieto-
se, 59 % žino apie e. sveikatą. 77 % apklaustųjų mano, kad galimybė internetu
sekti einamosios veiklos situaciją būtų naudinga, 32 % turi susikūrę nedidelę
duomenų bazę ligonių apskaitai vesti (Lietuvos e. sveikatos ... 2007).
250 Verslas, vadyba ir studijos 2009
in
fo
r
m
a
c
in
ės
V
is
u
o
m
en
ės
r
a
id
o
s
pr
o
b
le
m
o
s
Infrastruktūros sudaromoms prielaidoms panaudoti sveikatos apsaugai vyk-
domi nacionalinės e. sveikatos sistemos plėtros projektai: įvykdytas projektas
NESS 1, kuris sukūrė sistemos koncepciją, branduolio struktūrą bei pateikė
pilotiniam eksploatavimui keturias branduolio funkcijas:
1. Paciento apsilankymų pas gydytoją registravimas, apsikeitimas kliniki-
niais, administraciniais duomenimis.
2. Siuntimų konsultacijai/gydymui sukūrimas ir išsiuntimas, atsakymų
išrašymas ir gavimas.
3. Siuntimų diagnostikai (laboratorija, medicininiai vaizdai, kardiologija)
formavimas ir išsiuntimas, rezultatų gavimas ir saugojimas.
4. Registracijos konsultacijai/gydymui/tyrimui vykdymas (Lietuvos e. svei-
katos ... 2007).
1 pav. E. sveikatos naudojimo ir taikymo sritys
Fig. 1. E-Health use and application areas
Verslas, vadyba ir studijos 2009 251
in
fo
r
m
a
c
in
ės
V
is
u
o
m
en
ės
r
a
id
o
s
pr
o
b
le
m
o
s
2. elektroninių priemonių naudojimas lietuvos
sveikatos priežiūros rinkoje
Norint įvertinti Lietuvoje veikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas
e. paslaugas arba, tiksliau, internetinius puslapius, pirmiausiai reikėjo sudaryti šių
organizacijų sąrašą. Remiantis Lietuvos sveikatos informacijos centro duome-
nimis, 2007 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 103 Sveikatos apsaugos ministerijos
(SAM) sistemai priklausančios ligoninės ir 191 ambulatorinė įstaiga. Naudojant
informacijos internete paieškos sistemą Google, taip pat Lietuvos įmonių in-
ternetinį katalogą bei Lietuvos medicinos sveikatos priežiūros įstaigų paieškos
svetainę, buvo surinkti nagrinėjamų įmonių internetinių svetainių adresai.
Prieš vertinant Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų internetinius puslapius
buvo atliktas bandomasis tyrimas, kurio tikslas – paruošti vertinimo kriterijų
sąrašą. Bandomojo tyrimo metu buvo apžvelgta 20 atsitiktinai pasirinktų Lietu-
vos sveikatos priežiūros įstaigų tinklalapių. Visus sudarytus vertinimo kriterijus
galima suskirstyti į keturias grupes. Pirmoji kriterijų grupė susijusi su informacija
apie sveikatos priežiūros organizaciją, antroji – su teikiamomis įstaigos paslau-
gomis, trečioji – su informacija apie organizacijoje dirbančius specialistus, o
ketvirtoji – su daugumai internetinių tinklalapių būdingais elementais.
Sudarius tiriamųjų sąrašą ir atlikus internete sveikatos priežiūros organizacijų
paiešką nustatyta, kad internetinius puslapius 2008 m. gruodžio mėnesį turėjo tik
39 ligoninės iš 103, tai sudaro tik 38 % Lietuvoje veikiančių ligoninių (1 lentelė).
Internetinio puslapio dar neturi dauguma rajonui pavaldžių ligoninių, neskuba
savo tinklalapių atverti ir slaugos, kai kurios specializuotos ligoninės. Pažvelgus
į internetinį tinklalapį turinčių įstaigų sąrašą, akivaizdu, kad jį turi tik didesnės
arba didesniuose Lietuvos miestuose įsikūrusios ligoninės.
Blogesnė padėtis Lietuvos ambulatorinių paslaugų rinkoje. Iš paslaugas
teikiančios 191 įstaigos tik 22 turi savo internetinį puslapį (2 lentelė). Nepa-
tenkinamai vertinama pirminių sveikatos priežiūros centrų ir ambulatorijų (čia
nagrinėjamos tik juridinį statusą turinčios ambulatorijos) situacija. Internetinius
puslapius turi tik apskrities centruose įsikūrę pirminiai sveikatos priežiūros
centrai.
Išanalizavus 39 sveikatos priežiūros įstaigų internetinius puslapius pastebėta,
kad daugelyje svetainių ligoninės pateikia įstaigos kontaktus, adresą, aprašo
sveikatos priežiūros įstaigos veiklą, teikiamas paslaugas, pateikia informaciją
apie paslaugas teikiančius gydytojus ir nurodo jų kontaktus. Ne visos ligoninės
savo tinklalapyje pateikia žemėlapį ir aprašymą, kaip atvažiuoti į ligoninę.
252 Verslas, vadyba ir studijos 2009
in
fo
r
m
a
c
in
ės
V
is
u
o
m
en
ės
r
a
id
o
s
pr
o
b
le
m
o
s
1 lentelė. 2008 m. pabaigoje Lietuvoje veikiančios ir internetinį puslapį turinčios
ligoninės
Table 1. Hospitals operating and having a web page at the end of 2008 in Lithuania
Ligoninės tipas
SAM sistemoje
esančios įstaigos
Internetinį puslapį
turinčios įstaigos
Vnt. %
Bendrojo
pobūdžio
ligoninės
Rajoninės 39 4 10
Apskričių 11 8 73
Miestų 9 6 67
SAM 5 5 100
Slaugos ligoninės 11 1 9
Specializuotos
ligoninės
Psichiatrinės 9 6 67
Tuberkuliozės 6 2 33
Priklausomybės
ligų centrai 5 3 60
Infekcinių ligų 1 0 0
Onkologijos 1 1 100
Reabilitacijos ligoninės 3 3 100
Iš viso 103 39 38
Nepakankamai dėmesio skiriama gydytojų patarimams interneto svetainėse
ir nuorodoms į kitus internetinius puslapius. Daugelyje tinklalapių nėra infor-
macijos apie karjeros ligoninėje galimybes. Trūksta informacijos apie įstaigos
teikiamų paslaugų kainas, ligoninių dalyvavimą įgyvendinant įvairius projektus.
Tik nedaugelis ligonių turi įdiegusios registracijos pas gydytoją internetinę funk-
ciją. Labai mažai ligoninių nurodo administracijos darbo ir gydytojų konsultacijų
laiką. Tik 4 iš 39 ligoninių internete pateikia savo veiklos ataskaitą. Stacionarios
sveikatos priežiūros įstaigos pateikia 2007 m. veiklos ataskaitą.
Vienuolika iš 39 ligoninių, įvertinus internetinius puslapius, surinko daugiau
nei 30 balų iš 40 galimų. Į šią grupę pakliuvo daugiausiai universitetinės ir kai
kurios apskričiai pavaldžios ligoninės. Jų internetiniai puslapiai vartotojams
pateikia gausiausią informaciją. Dešimt iš 39 tyrinėtų ligoninių internete pateikia
tik minimalią informaciją. Jos surinko 10 ir mažiau balų.
Ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos internetinėje svetainėje pateikia
įstaigos adresą, kontaktus, darbo laiką. Daugelis ambulatorinių sveikatos prie-
žiūros įstaigų taip pat aprašo arba įvardija teikiamas paslaugas, jas teikiančius
Verslas, vadyba ir studijos 2009 253
in
fo
r
m
a
c
in
ės
V
is
u
o
m
en
ės
r
a
id
o
s
pr
o
b
le
m
o
s
gydytojus, jų darbo laiką ir kontaktus. Tinklalapiuose nepakankamai atsispindi
įstaigos veikla. Nei viena ambulatorinė sveikatos priežiūros įstaiga nepateikia
veiklos ataskaitos, nėra informacijos apie sveikatos priežiūros organizacijų da-
lyvavimą tarptautiniuose projektuose. Tik keturiuose tinklalapiuose yra skiltis,
kurioje aprašomos karjeros įstaigoje galimybės, skelbiamas naujų gydytojų
paieškos konkursas. Lyginant poliklinikų ir sveikatos priežiūros tinklalapius,
galima pastebėti, kad išsamesnius juos turi poliklinikos.
2 lentelė. 2008 m. pabaigoje Lietuvoje veikiančios ir internetinį puslapį turinčios
ambulatorinės įstaigos
Table 2. Non-hospital institutions operating and having a web page at the end of 2008
in Lithuania
Ligoninės tipas
SAM sistemoje
esančios įstaigos
Internetinį puslapį
turinčios įstaigos
Vnt. %
Poliklinikos 22 8 36
Pirminės sveikatos priežiūros centrai 90 9 10
Ambulatorijos 52 0 0
Šeimos (bendrosios praktikos) gydytojų
kabinetai
4 0 0
Specia-
lizuotos
poliklinikos
Psichikos sveikatos 12 3 25
Sporto medicinos centrai 5 0 0
Odos ir veneros ligų centras 1 0 0
AIDS centras 1 1 100
Odontologijos poliklinikos 4 1 25
Iš viso 191 22 12
Lyginant stacionaro ir ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklalapius,
pastebėta, kad stacionarai pateikia daugiau informacijos apie pačią sveikatos
priežiūros įstaigą. Tačiau ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos, palyginti
su stacionarais, pateikia daugiau informacijos apie organizacijos ir gydytojų
darbo laiką. Tai galima aiškinti ir šių įstaigų veiklos skirtumais.
3. e. sveikatos paslaugų poreikis lietuvoje
Kadangi e. sveikatos plėtros strategija Lietuvoje dar tik pradedama įgyvendinti, o
daugelis sveikatos priežiūros įstaigų visiškai neteikia jokių elektroninių paslaugų,
svarbu išsiaiškinti šių paslaugų poreikį Lietuvoje. Norint sukonkretinti tyrimą,
254 Verslas, vadyba ir studijos 2009
in
fo
r
m
a
c
in
ės
V
is
u
o
m
en
ės
r
a
id
o
s
pr
o
b
le
m
o
s
atsisakyta nagrinėti visas galimas e. sveikatos paslaugas, susikoncentruota į
vartotojams galimas teikti internetines sveikatos priežiūros paslaugas. Vertinant
internetinių sveikatos priežiūros paslaugų poreikį Lietuvoje buvo pasirinkti
vartotojų apklausos tyrimo ir statistinio duomenų apdorojimo metodai.
Visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose sveikatos priežiūros institucijų
teikiamos e. paslaugos yra panašios, todėl tyrimui pasirinktas Klaipėdos miestas
ir jame esantys sveikatos priežiūros vartotojai. Anketinė apklausa atlikta didžiau-
sioje ir plačiausią paslaugų spektrą Klaipėdos mieste teikiančioje Klaipėdos
universitetinėje ligoninėje. Joje per metus vidutiniškai apsilanko 250 tūkstančių
ambulatorinių ir 44 tūkstančiai stacionaro paslaugų vartotojų.
Vartotojų nuomonės anoniminė apklausa buvo atlikta 2009 m. sausio–vasario
mėnesiais. Iš viso buvo išdalinta 400 anketų: 340 anketų skirta ambulatoriniams
paslaugų ir 60 anketų – stacionaro paslaugų vartotojams. Jos buvo padalintos
remiantis ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų vartotojų, apsilankančių
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, santykį (85:15). Respondentai parinkti
atsitiktiniu atrankos būdu. Iš 400 išdalintų anketų grįžo 366 (atsako dažnis –
92 %), 40 anketų užpildytos neteisingai, todėl analizuojamos 326.
Anketos duomenys buvo apdoroti Microsoft Office Excel programa. Ap-
klausoje dalyvavo 74 % moterų ir tik 26 % vyrų, todėl galima daryti prielaidą,
kad Klaipėdos universitetinę ligoninę dažniau lanko moterys. Pagal amžių iki
20 metų dalyvavo 6 %, nuo 20 iki 39 metų – 58 %, nuo 40 iki 59 metų – 31 %, o
nuo 70 metų ir vyresni – 4 % respondentų. Pagal išsilavinimą 26 % respondentų
baigę aukštąsias universitetines, 40 % – aukštąsias neuniversitetines ir aukš-
tesniąsias, 24 % – vidurines mokyklas. Daugelis respondentų (83 %) sveikatos
priežiūros įstaigose lankosi rečiau nei vieną kartą per mėnesį.
Tyrimas rodo, kad 86 % respondentų naudojasi interneto paslaugomis, ir tai
sudaro realias galimybes e. sveikatos paslaugų poreikiui atsirasti. Informacijos,
susijusios su sveikatos priežiūra ir medikamentais, internete ieškojo net 77 %
apklaustųjų. Sveikatos priežiūros informacijos internete paklausa priklauso nuo
amžiaus bei gaunamų pajamų: šios informacijos dažniausiai ieško jaunesni ir
vidutinio amžiaus, vidutines pajamas gaunantys respondentai, rečiau – mažes-
nes pajamas gaunantys ir vyresnio amžiaus respondentai. Taip pat sveikatos
priežiūros informacijos paklausa priklauso nuo respondentų išsilavinimo: šios
informacijos internete ieškojo 92 % universitetinį išsilavinimą, 80 % – aukštąjį
neuniversitetinį ir aukštesnįjį išsilavinimą ir tik 50 % – vidurinį išsilavinimą
turinčių respondentų.
Verslas, vadyba ir studijos 2009 255
in
fo
r
m
a
c
in
ės
V
is
u
o
m
en
ės
r
a
id
o
s
pr
o
b
le
m
o
s
Nors prieš tai atliktas tyrimas rodo, kad tik stambiausios sveikatos priežiūros
įstaigos Lietuvoje turi internetinius puslapius, remiantis anketiniais duomenimis
akivaizdu, kad 94 % respondentų, internete ieškojusių informacijos apie sveika-
tos priežiūrą, ją rado. Šie rezultatai gali būti susiję su neteisingu pastarojo anketos
klausimo interpretavimu. Apklausoje dalyvavę vartotojai, galėjo turėti omenyje
Klaipėdos universitetinės ligoninės tinklalapį, kuriame pakanka informacijos
apie sveikatos priežiūros organizaciją ir jos teikiamas paslaugas. Vartotojų pasi-
tenkinimo svarba santykių ilgalaikiškumui gali būti išaiškinama nustatant jo ryšį
su vartotojo ketinimais palaikyti šiuos santykius. Atsižvelgiant į tai, kad vartotojo
ketinimai gali būti traktuojami kaip vienos dimensijos arba kaip daugiadimensis
konstruktas, straipsnyje pirmumas teikiamas antrajam, įvertinant pastaraisiais
metais atliktus mokslinius tyrimus, kurie pagrindžia būtinybę šiems tyrimams
naudoti daugiaelementę skalę (Dovalienė et al. 2007).
Klaipėdos universitetinės ligoninės lankytojai nurodė, kad su sveikatos
priežiūra susijusios informacijos mažiausiai jie ieško knygose ir kitoje moks-
linėje literatūroje. Periodinėje spaudoje tokio pobūdžio informacijos ieško tik
14 % respondentų. Apklausoje dalyvavę vartotojai kaip informacijos šaltinius
daugiausiai rinkosi draugus ir pažįstamus, taip pat internetą (2 pav.).
2 pav. Sveikatos informacijos paieškos pagrindiniai šaltiniai
Fig. 2. The main sources of health Information search
Nacionalinės e. sveikatos infrastruktūros ir funkcijų plėtra yra tikslinga dėl
to, kad ji gali sutaupyti lėšų, padeda vykdomai sveikatos reformai, integruoja
esamas ir kuriamas IS į funkcionalią paslaugų sistemą, sudaro prielaidas Lie-
tuvai integruotis į ES e. sveikatos erdvę, leidžia pagerinti sveikatos paslaugų
kokybę ir prieinamumą gyventojams. Su pastaruoju teiginiu sutinka ir daugelis
256 Verslas, vadyba ir studijos 2009
in
fo
r
m
a
c
in
ės
V
is
u
o
m
en
ės
r
a
id
o
s
pr
o
b
le
m
o
s
respondentų. Kad didesnis informacijos internete kiekis turės teigiamą įtaką
sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui, pasisakė 70 % respondentų, o
paslaugų kokybei – 59 % respondentų.
Vartotojai mano, kad internetiniame tinklalapyje sveikatos priežiūros or-
ganizacija turi nurodyti adresą, pateikti informaciją apie teikiamas paslaugas
ir dirbančius gydytojus. Vartotojams taip pat svarbi informacija apie kainas,
kontaktai ir darbo laikas. Respondentai mažiausiai balų skyrė informacijai apie
organizacijos istoriją, veiklos ataskaitai, darbo pasiūlymų skilčiai ir nuorodoms
į kitus tinklalapius (3 lentelė).
3 lentelė. Sveikatos priežiūros organizacijos teikiamos informacijos internete svarba
Table 3. Importantce of information on the Internet provide by health care organizations
Informacijos
svarba
Informacija Balai
1 Organizacijos adresas 174
2 Teikiamos paslaugos 123
3 Dirbantys gydytojai 108
4 Paslaugų kainos 77
5 Organizacijos kontaktai 73
6 Organizacijos darbo laikas 63
7 Gydytojų darbo laikas 58
8 Organizacijos vieta (žemėlapis) 48
9 Sveikatos patarimai 40
10 Organizacijos vykdomi projektai 32
11 Pacientų atsiliepimai 32
12 Organizacijos istorija 17
13 Organizacijos veiklos ataskaita 11
14 Darbo pasiūlymai 5
15 Nuorodos į kitus tinklalapius 3
Į klausimą, kokios papildomos informacijos ieškotumėte sveikatos priežiūros
įstaigos internetiniame puslapyje, atsakė ne visi respondentai, tai reiškia, kad pas-
laugų vartotojus visiškai tenkintų informacija, suklasifikuota septintame anketos
klausime. Tarp pasiūlymų, ko dar trūksta sveikatos priežiūros internetiniuose
puslapiuose, daugiausiai buvo minima registracija pas specialistą internetu,
informacija apie gydytojo kvalifikaciją ir darbo patirtį, apie pagrindines ligas ir
Verslas, vadyba ir studijos 2009 257
in
fo
r
m
a
c
in
ės
V
is
u
o
m
en
ės
r
a
id
o
s
pr
o
b
le
m
o
s
jų simptomus, apie medikamentus ir jų poveikį, sveikos gyvensenos patarimai.
Apklausoje dalyvavę respondentai taip pat nurodė, kad reikėtų daugiau infor-
macijos apie teikiamas paslaugas ir jų kainas, siūlė pateikti informaciją apie
įstaigos turimą medicininę įrangą ir aparatūrą, gydymo metodus. Internetiniame
puslapyje turėtų atsirasti skiltis, kurioje paslaugų vartotojai galėtų rašyti apie
sveikatos įstaigoje dirbančius specialistus (atsiliepimai). Respondentai taip pat
siūlė pateikti informaciją apie privalomas ir rekomenduojamas vakcinacijas,
ligos gydymo būdus, slaugytojų darbą, įstaigos teikiamų paslaugų palyginimą su
kitų įstaigų teikiamomis paslaugomis, apie galimybę gydytoją išsikvieti į namus.
Pasigesta internete daugiau vaizdinės informacijos: gydytojų nuotraukų ir pan.
Paslaugų vartotojai taip pat mano, kad tobulinant sveikatos priežiūros paslaugų
kokybę reikėtų organizuoti specialistų konsultacijas telefonu.
Nuo 2004 m. Lietuvoje įgyvendinamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų
finansuojamas išankstinės pacientų registracijos projektas. Tačiau 48 % respon-
dentų nežino apie išankstinės registracijos internete galimybę. Į klausimą, ar pa-
geidautumėte gydytojo konsultacijai registruotis internete, teigiamai atsakė 74 %
respondentų. Šios paslaugos mažiau pageidauja vyresnio amžiaus žmonės.
E. sveikata apima ne tik išankstinės registracijos internetu sistemą, bet ir kitas
galimybes. Apklausos duomenys rodo, kad pastarųjų pacientai beveik nežino.
Apie elektroninius vaistų receptus žinojo tik 13 % respondentų, o apie elektro-
nines gydytojo pažymas – tik 10 % respondentų. Visa tai leidžia daryti išvadą,
kad e. sveikatos galimybės visuomenei aiškinamos nepakankamai. Paslaugų
vartotojams trūksta informacijos. Panašias problemas, tyrinėdami akademinę
elektroninę leidybą Lietuvoje, išskyrė ir N. K. Paliulis bei E. Dagienė (2009).
4. išvados
E. sveikata – šiuolaikinių informacinių technologijų panaudojimas sveikatos
priežiūros įstaigose, siekiant patenkinti pacientų, medicinos personalo ir admi-
nistratorių lūkesčius bei poreikius. Tyrimai rodo, kad investicijos į e. sveikatą po
dešimties metų duoda ekonominę naudą, tris kartus viršijančią įdėtas lėšas.
Atliktas tyrimas Lietuvoje rodo, kad internetinius puslapius 2008 m. gruodžio
mėnesį turėjo tik 38 % Lietuvoje dirbančių ligoninių. Internetinį tinklalapį turi
tik didesnės arba didesniuose Lietuvos miestuose įsikūrusios ligoninės. Ambu-
latorines paslaugas teikiančių įmonių padėtis dar blogesnė. 2008 m. pabaigoje
internetinį puslapį turėjo tik 12 % Lietuvoje ambulatorines paslaugas teikiančių
sveikatos priežiūros įstaigų.
258 Verslas, vadyba ir studijos 2009
in
fo
r
m
a
c
in
ės
V
is
u
o
m
en
ės
r
a
id
o
s
pr
o
b
le
m
o
s
Nepakankamai ligoninės dėmesio skiria gydytojų patarimams interneto
svetainėse ir nuorodoms į kitus internetinius puslapius. Daugelyje tinklalapių
nėra informacijos apie karjeros ligoninėje galimybes. Nepatenkinama padėtis
arba trūksta informacijos apie įstaigos teikiamų paslaugų kainas, ligoninių da-
lyvavimą įgyvendinant įvairius projektus. Tik nedaugelis ligonių turi įdiegusios
registracijos pas gydytoją internetinę funkciją. Labai mažai ligoninių nurodo
administracijos darbo ir gydytojų konsultacijų laiką.
Ambulatorines paslaugas teikiančių įstaigų tinklalapiuose nepakankamai
atsispindi įstaigos veikla. Nei viena ambulatorinė sveikatos priežiūros įstaiga
nepateikia veiklos ataskaitos, nėra informacijos apie sveikatos priežiūros orga-
nizacijų dalyvavimą tarptautiniuose projektuose. Tik keturiuose tinklalapiuose
yra skiltis, kurioje aprašomos karjeros įstaigoje galimybės, skelbiamas naujų
gydytojų paieškos konkursas. Lyginant poliklinikų ir sveikatos priežiūros įstaigų
tinklalapius galima pastebėti, kad išsamesnius juos turi poliklinikos.
86 % respondentų naudojasi interneto paslaugomis, o tai sudaro realias
galimybes e. sveikatos paslaugų poreikiui atsirasti. Informacijos, susijusios
su sveikatos priežiūra ir medikamentais, internete ieškojo 77 % apklaustųjų, o
internetą kaip populiariausią sveikatos priežiūros informacijos šaltinį įvardijo
49 % apklaustųjų. 70 % respondentų mano, kad didesnis elektroninių sveikatos
paslaugų skaičius turėtų teigiamą įtaką sveikatos priežiūros paslaugų prieina-
mumui. Kad e. sveikatos paslaugos pagerintų paslaugų kokybę, pasisakė 59 %
respondentų.
Informacija arba paslaugos, kurių vartotojai pageidautų, yra šios: registra-
cija pas specialistą internetu, informacija apie gydytojo kvalifikaciją ir darbo
patirtį, apie pagrindines ligas ir jų simptomus, apie medikamentus ir jų poveikį,
sveikos gyvensenos patarimai. Apklausoje dalyvavę respondentai taip pat nu-
rodė, kad reikėtų daugiau informacijos apie teikiamas paslaugas ir jų kainas,
siūlė pateikti informaciją apie įstaigos turimą medicininę įrangą ir aparatūrą,
gydymo metodus.
Sveikatos priežiūros įstaigos internetiniame puslapyje informaciją rekomen-
duojama klasifikuoti į keturias grupes: informaciją apie sveikatos priežiūros įs-
taigą, informaciją apie teikiamas paslaugas, informaciją apie įstaigoje dirbančius
medicinos darbuotojus ir kitą informaciją.
Apie išankstinės registracijos internete galimybę nežino 48 % respondentų,
šios galimybės pageidauja 74 % apklaustųjų. Apie elektroninius vaistų receptus
žinojo tik 13 % respondentų, o apie elektronines gydytojo pažymas – tik 10 %
respondentų. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad e. sveikatos galimybės visuome-
nei aiškinamos nepakankamai.
Verslas, vadyba ir studijos 2009 259
in
fo
r
m
a
c
in
ės
V
is
u
o
m
en
ės
r
a
id
o
s
pr
o
b
le
m
o
s
literatūra
Bivainis, J.; Drejeris, R. 2008. Naujų paslaugų idėjų vertinimas, Verslas: teorija ir
praktika [Business: Theory and Practice] 9(1): 5–16.
Dovalienė, A.; Gadeikienė, A.; Piligrimienė, Ž. 2007. Customer Satisfaction and its
Importance for Long-Term Relationships with Service Provider: the Case of Odon-
tology Services, Inzinerine Ekonomika – Engineering Economics (5): 59–67.
Gatautis, R.; Vitkauskaitė, E. 2009. E-verslo plėtros paramos strateginės gairės, Inzine-
rine Ekonomika – Engineering Economics (5): 35–47.
Gonzalez, M. E.; Quesada, G.; Urrutia, I.; Gavidia, J. V. 2006. Conceptual design of
an e-health strategy for the Spanish health care system, International Journal of
Health Care Quality Assurance 19(2): 146–157.
Juodaitė-Račkauskienė, A. 2007. Kai kurie e. sveikatos aspektai, Sveikatos mokslai
57(3): 1615–1620.
Kažemikaitienė, E.; Bilevičienė, T. 2008. Dalyvavimo elektroninėje valdžioje proble-
mos, Technological and Economic Development of Economy 14(2): 184–196.
Lietuvos e. sveikatos strategija: kontekstas, argumentacija ir įgyvendinimo rekomen-
dacijos [interaktyvus]. 2007. LR sveikatos apsaugos ministerija [žiūrėta 2009 m.
kovo 9 d.]. Prieiga per internetą: .
Nausėda, M. 2009. Apklausos dėl sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo e. sveikatos
paslaugų plėtrai ataskaita [interaktyvus] [žiūrėta 2009 m. kovo 3 d.]. Prieiga per
internetą: .
Paliulis, N. K.; Dagienė, E. 2009. Akademinė elektroninė leidyba Lietuvoje: požymiai,
galimybės, problemos, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice]
10(2): 159–171.
Piligrimienė, Ž.; Bučiūnienė, I. 2008. Different Perspectives on Health Care Quality:
Is the Consensus Possible? Inzinerine Ekonomika – Engineering Economics (1):
104–111.
Rawabdeh, A. 2007. An e-health trend plan for the Jordanian health care system: a
review, International Journal of Health Care Quality Assurance 20(6): 516–531.
Study on Economic Impact of eHealth: Developing an evidence-based context-adap-
tive method of evaluation for eHealth [interaktyvus]. 2004. eHealth IMPACT
[žiūrėta 2009 m. vasario 20 d.]. Prieiga per internetą: .
260 Verslas, vadyba ir studijos 2009
in
fo
r
m
a
c
in
ės
V
is
u
o
m
en
ės
r
a
id
o
s
pr
o
b
le
m
o
s
e-HealtH serVices and tHeir reQuirements
eValuation
R. Stašys
Summary
E-health could be defined as the use of modern information technologies within the health
care facilities in order to better satisfy expectations and needs of the patients, medical
staff and administration. As the research shows economic profits exceed investments in
the e-health three times. Studies in Lithuania in December of 2008 show that only 38 %
of the country hospitals have online WebPages. Only large hospitals located in the major
Lithuanian cities have internet sites. Situation within the outpatient facilities is even
worse. Only 12 % of these health care facilities had online services offered to the public
according to the survey completed at the end of 2008.
There is insufficient focus for doctors’ advices and not enough links to other websites.
Additionally, many sites do not contain information about career opportunities within a
facility. Finally, online sites lack such information as the institution’s service charges or
their implementation for various projects. Only a few hospitals have an online registra-
tion feature and very few provide work hours. Outpatient service facilities do not reflect
the institution’s activities adequately. None of the outpatient service facilities provide
business reports; there is no information about their participation in the international
projects. Only four WebPages contain sections providing the career opportunities for the
office and a list of new doctor positions available. By the comparison of the Webpages
of polyclinics and health care facilities one can indicate that polyclinic facilities have
better online pages.
Most of the health care consumers would use the Internet to find out such information as
the doctor’s qualifications and work experience, information about main diseases and their
symptoms, the medications and their side effects, tips on healthy lifestyle, as well as utilize
registration to a specialist feature. Most of the respondents surveyed also indicated that
there should be more information about health care services and their prices, institution’s
medical equipment and devices as well as their methods of treatment.
The best practice for the e-Health website is classifying it into four groups: information
on the health care institution, information relating to the services provided, information on
the medical staff working in the office, other information. 48 % of the respondents were
not familiar with the online registration possibility, and 74 % of survey participants would
like to use the feature. Only 13 % of the respondents knew that they could fill prescription
online and only 10 % were aware of the electronic medical record. All of this leads to the
conclusion that Lithuanian consumers lack information about the e-health.
Keywords: e-health, health care, services.