9 2014, 15, 9–32 p. MOKSLO STRAIPSNIAI ISSN 1941-7233 (Print), ISSN 2345-024X (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2345-024X.15.1 1 Adresas susirašinėti: Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto Psicho- logijos institutas, Ateities g. 20, V–239, LT-08303 Vilnius, el. p.: tikrisciunaite@gmail.com PAAUGLIŲ IDENTITETO FORMAVIMOSI IR SANTYKIŲ SU TĖVAIS SĄSAJOS. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA Tija Kriščiūnaitė1 Mykolo Romerio universitetas, Lietuva Santrauka. Problema. Asmenybės siekimas save apibrėžti ir atsakyti į klausimą, kas aš esu, yra natūralus žmogaus poreikis, kuris vykstant biopsichosocialiniams pokyčiams pa- auglystėje tampa itin reikšmingas. Pasak Eriksono (1968), svarbiausias raidos uždavi- nys paauglystėje yra teigiamai išspręsti vaidmenų sumišimo krizę. Tyrimuose dažnai akcentuojama, kad stabilus, tvirtas identiteto jausmas siejamas su geresniais paauglio psichikos sveikatos rodikliais. Santykiai su tėvais taip pat susiję su geresne paauglio emocine ir psichologine savijauta, tačiau mokslinėje literatūroje tyrimų, nagrinėjančių paauglio identiteto formavimosi ir santykių su tėvais ryšius, yra labai mažai. Gauti šios srities rezultatai prieštaringi ir menkai paaiškinantys identiteto formavimosi ir santy- kių šeimoje mechanizmus, taigi nėra aišku, kaip santykiai su tėvais susiję su paauglių identiteto formavimusi. Tyrimo tikslas yra analizuoti ir apibendrinti šeimos santykių aspektus, darančius įtaką paauglių raidai, ir paauglių identiteto formavimosi sąsajas, apibendrinti gautus rezultatus ir aptarti veiksnius, galinčius paveikti šiuos ryšius. Me- todika. Sisteminė literatūros apžvalga. Rezultatai. Sisteminės literatūros analizė at- skleidė, kad paauglių identiteto formavimuisi didžiausią įtaką daro šeimos santykių klimatas ir tėvų elgesys su paaugliu, analizuojamas per auklėjimo stilių koncepciją. Tačiau prieštaringi tyrimai rodo, kad paauglių identiteto formavimosi ir santykių su tėvais sąsajos nėra iki galo aiškios ir čia reikia naujų empirinių tyrimų, kuriuose būtų atsižvelgiama į tarpinių kintamųjų, galinčių veikti šiuos ryšius, buvimą. Pagrindiniai žodžiai: identitetas, paauglystė, santykiai šeimoje. ĮVADAS Paauglystė dažnai yra vertinama kaip metas, kai kartu su vykstan- čiais biopsichosocialiniais pokyčiais asmuo turi įgyti įgūdžių ir ištobulinti gebėjimus, kurių reikės norint tapti produktyviu suaugusiuoju (Lakin, Mahoney, 2006). Pagrindinė užduotis, tenkanti paaugliui šiame raidos etape, yra sukonstruoti savo identiteto jausmą, rasti tinkamą socialinę Tija Kriščiūnaitė 10 aplinką ir megzti prasmingus santykius su kitais žmonėmis, kurie pa- aug lystėje taip pat sparčiai keičiasi (Chen, Lay ir kt., 2007). Kokybiški san- tykiai su kitais žmonėmis (Walsh, Harel-Fisch ir kt., 2010) ir suformuotas identiteto jausmas (Dumas, Lawford ir kt., 2009) siejami su geresne pa- auglio sveikata ir psichologine gerove. Identiteto sąvoką galima tyrinėti remiantis įvairiomis teorijomis. Literatūroje dažnai nagrinėjamas paauglių tautinis ir lytinis identitetas, taip pat galima aptikti straipsnių, analizuojančių religinį, kultūrinį ar tam tikrų specifinių mažumų grupių (pavyzdžiui, homoseksualų, tam tikra liga sergančiųjų) identitetą. Visos šios identiteto rūšys yra svarbios sie- kiant suprasti ir prognozuoti asmens elgesį, tačiau nagrinėjant paauglių identiteto raidą populiariausia yra Eriksono teorija. Pasak šio mokslininko (1968), identitetas – tai esminis asmenybės struktūrą organizuojantis vienetas, kuris vystosi ir užtikrina asmenybės tęstinumo, vientisumo ir unikalumo pajautimą sąveikaudamas su kitais žmonėmis. Taip pat jis leidžia asmeniui likti autonomiškam bendraujant su aplinkiniais. Erikso- no identiteto sąvoka gali būti apibūdinama ir kaip stabilumo įgijimo, in- tegracijos, savasties atpažįstamumo sau ir kitiems sintezė (Amini, Jafari, 1992). Teigiamai išspręsta paauglių vaidmenų sumišimo krizė skatina asmenį integruoti visus savęs suvokimo vaizdus į vientisą asmeninį iden- titetą ir sustiprina įvairių jo prisiimtų vaidmenų atlikimą (Erikson, 1963), tad pasiektas identitetas siejamas su mažesniu paauglių psichosomati- nių ir neurotinių simptomų išreikštumu (Chen, Lay ir kt., 2007), mažesniu nerimastingumu (Crocetti, Klimstra ir kt., 2009), mažesniu depresyvumu ir polinkiu į savižudybę (Ramgoon, Bachoo ir kt., 2006), didesne psicho- logine gerove (Sandhu, Singh ir kt., 2012), geresniu savęs vertinimu (Wa- terman, 2007), lankstesniu emociniu prisitaikymu (Dumas, Lawford ir kt., 2009) ir didesniu emociniu stabilumu (Crocetti, Rubini ir kt., 2008). Taigi literatūroje gana dažnai nagrinėjamos identiteto ir paauglių psichikos indikatorių sąsajos. Paauglystėje psichikos sveikatai reikšmingą įtaką daro ir santykiai su kitais žmonėmis, tačiau labai mažai tyrimų telkiasi į tai, kaip šios so- cialinės sąveikos veikia paauglio raidą (Hill, Bromell ir kt., 2007). Nors paauglio gyvenime svarbūs yra santykiai su draugais ir bendraamžiais (Shehata, Ramadan, 2010), šeima vis dar lieka pagrindinė institucija, tu- rinti didžiausią įtaką vaiko gerovei (Grossmann, Grossmann, 2009; Lewis, Lamb, 2003). Deja, labai mažai tyrimų nagrinėja, kokį poveikį santykiai šeimoje turi paauglio ir jo identiteto raidai, todėl aktualu analizuoti san- tykių šeimoje ir paauglių vystymosi aspektų ryšius. International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 11 2014, 15, 9–32 p. Tyrimų rezultatai rodo, kad geri santykiai su tėvais siejami su sėk- minga paauglio raida (Malekpour, 2007), emocine ir psichologine ge- rove (Giannakopoulos, Dimitrakaki ir kt., 2009), mažesne psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (Ledoux, Miller ir kt., 2002) ir antisocialaus elgesio ri- zika (Dekovic, Wissinkb, Meijer, 2004), geresniu savęs vertinimu ir bend ra sveikatos būkle (Ryan, Russell ir kt., 2010). Paauglystėje siekdami dides- nio autonomiškumo, paaugliai naujai įvertina savo ir tėvų vaidmenis, persvarsto taisykles ir lūkesčius (Collins, Laursen, 2004). Paauglys siekia iš naujo įsitvirtinti šeimoje ir performuoti savo vaidmenį joje, ypač tėvų ir vaikų santykį (Hill, Bromell ir kt., 2007). Tačiau paaugliai nėra patenkinti savo identitetu, todėl ieško autonomijos (emocinės ir elgesio) atsiskir- dami nuo tėvų, nors tėvai ir santykiai su jais paaugliams vis dar svarbūs (Chan, Chan, 2008). Taigi galima daryti išvadą, kad santykiai su tėvais šei- moje turi reikšmingos įtakos paauglio identiteto formavimuisi. Tyrimo problema ir aktualumas. Daugelis psichosocialinio identi- teto formavimąsi nagrinėjančių teorijų netyrinėja eksternalių ir interna- lių veiksnių ryšių ir poveikio identiteto formavimuisi. Socialinio identi- teto ir išmokimo teorijos pabrėžia socialinių sąveikų svarbą (Hogg, Reid, 2006; Bandura, 1977), identiteto stiliaus – kognityvinių funkcijų – reikšmę (Smits, Doumen ir kt., 2011). Dauguma asmenybės teorijų, kuriose žmo- gaus savęs suvokimo arba asmenybės sąvokos gali būti laikomos arti- momis identiteto jausmui, akcentuoja įgimto potencialo, vidinių savybių svarbą (Freud, 1916; Adler, 1927). Eriksono (1968) psichosocialinio vys- tymosi teorija dažniausiai pasitelkiama nagrinėjant paauglių identiteto formavimosi ypatumus. Nors jis ir teigė, kad žmogaus raida yra psichoso- cialinė savo prigimtimi, tuo tarsi sujungdamas įgimtus (vidinius) ir socia- linius (išorinius) veiksnius, mokslininkas neaprašė mechanizmų, dėl kurių veikimo paauglys gali suformuoti (arba nesuformuoti) savo identitetą. Jo teorijoje identitetas pateikiamas tarsi natūralus asmenybės raidos „produktas“, kurį sveika asmenybė turi pamažu ištobulinti, tačiau šian- dien vis populiarėjantis sisteminis požiūris į žmogų leidžia teigti, kad socialinės sąveikos turi didelę reikšmę asmenybės formavimuisi. Apžvel- gus pastarojo dešimtmečio mokslinius straipsnius ir atlikus sisteminę analizę, teigtina, kad tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjamos paauglių iden- titeto formavimosi ir santykių su tėvais sąsajos, literatūroje aptinkama labai mažai, o straipsniuose pateikiami prieštaringi rezultatai leidžia sa- kyti, kad šie ryšiai nėra iki galo aiškūs ir išsamiai ištirti. Taip pat nėra aišku, kokie veiksniai turi didžiausią įtaką šiems ryšiams. Nagrinėti šeimos san- tykių aspektus, galinčius nulemti sėkmingą paauglystės raidos krizės Tija Kriščiūnaitė 12 sprendimą, yra aktualu siekiant rasti veiksmingus pagalbos paaugliui ir jo šeimai būdus, padedančius efektyviai funkcionuoti visuomenėje ir iš- saugoti psichologinę bei socialinę šeimos gerovę. Taigi šios sisteminės literatūros analizės tikslas yra nagrinėti šeimos santykių aspektus ir pa- auglio identiteto formavimosi sąsajas. Darbo uždaviniai: . apibendrinti gautus rezultatus paauglių identiteto vystymosi ir šei mos santykių kontekste; . aptarti psichosocialinius veiksnius, galinčius paveikti paauglių san - tykių su tėvais ir psichosocialinio identiteto formavimosi ryšius. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI Įtraukimo į sisteminę apžvalgą kriterijai. Į sisteminę apžvalgą įtraukti tie tyrimai, kuriuose buvo nagrinėjama paauglių identiteto raida remian- tis Eriksono teorija ir įvairių santykių aspektų su tėvais sąsajos. Taip pat pateko tie straipsniai, kuriuose aprašomas atliktas empirinis tyrimas kli- niškai sveikų paauglių populiacijoje. Į sisteminę apžvalgą neįtraukti ap- rašomojo pobūdžio straipsniai, kuriuose nepateikiama empirinių duo- menų ir aptariamas paauglių identiteto vystymasis nesiremia Eriksono teorija, o nagrinėjama tik paauglių lyties, rasės ar tautinio identiteto for- mavimasis. Kiti įtraukimo į analizę kriterijai buvo straipsnių prieinamu- mas, kalba ir publikavimo metai: pateko tik laisvai prieinami vi sateks- čiai straipsniai anglų ir lietuvių kalbomis, publikuoti 2000–2013 m. Duomenų rinkimas. Ieškant straipsnių naudotos kompiuterinės bib - liografinės duomenų bazės EBSCO, „Medline“, „Social Psychology Network“. Straipsnių paieška atlikta pagal įvairius šių raktažodžių deri- nius: identity, adolescent*, relationship*, parent*, family. Rasta 74 straips- niai anglų kalba: 64 – EBSCO duomenų bazėje, 6 – „Medline“, 4 – „Social Psychology Network“. Lietuvių kalba straipsnių pagal raktažodžius ne- buvo aptikta. Peržvelgus rastų straipsnių pavadinimus ir santraukas at- mesti tie straipsniai, kuriuose paauglių identitetas nenagrinėjamas re- miantis Eriksono ir / ar Marcios teorija (lyties, rasės, tautinis, religinis ar tam tikrų specifinių grupių, pavyzdžiui, įvaikintų vaikų, identitetas). Taip pat atmesti aprašomojo ar analitinio pobūdžio straipsniai, kuriuose ne- pateikta autorių atlikto empirinio tyrimo rezultatų. Tyrimų kokybės įvertinimas ir duomenų gavimas. Kadangi publikacijų, nagrinėjančių identiteto raidą pagal Eriksono ir Marcios teorijas bei san- tykių su tėvais kriterijus, nėra daug, stengtasi įtraukti kuo daugiau turimų straipsnių, todėl į sisteminę apžvalgą pateko visi straipsniai, atitinkantys International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 13 2014, 15, 9–32 p. kokybės įvertinimo kriterijus. Dėl šios priežasties sisteminėje analizėje paauglystės laikotarpis analizuojamas neskirstant jo į ankstyvosios, vi- durinės ir vėlyvosios paauglystės periodus. Tyrimų kokybė vertinta pagal šiuos kriterijus: . paauglių identiteto raida analizuojama remiantis Eriksono ir / ar Marcios identiteto vystymosi teorija; . straipsnyje pateikiama informacija apie tirtą populiaciją; . tyrime nagrinėjama kliniškai sveikų paauglių populiacija; . aiškiai apibrėžiamos nagrinėjamos sąvokos; . pateiktas naudojamų įvertinimo instrumentų patikimumas ir ap- rašymas; . aiškiai aprašomas tyrimo organizavimas ir atlikimas; . straipsnyje aiškiai pateikiami gauti rezultatai ir išvados; Iš straipsnių atrinkti duomenys apie tirtos paauglių populiacijos amžių ir naudotos metodikos patikimumą. Taip pat duomenys apie pa- auglio šeimos santykių ar santykių su tėvais aspektus ir gautos empiri- nio tyrimo išvados, kaip santykių su tėvais aspektai siejasi su paauglio identiteto formavimusi. Kadangi daugumoje į sisteminę analizę įtrauktų straipsnių, vertinant paauglių identiteto formavimosi ir santykių su tė- vais ryšius, buvo naudojamos skirtingos metodikos ir atliekami skirtingi statistinės analizės būdai, metaanalitiniai skaičiavimai nebuvo atliekami. REZULTATAI Į sisteminę analizę pagal nustatytus duomenų įtraukimo kriterijus pateko 13 straipsnių. Pagrindinės tyrimų charakteristikos pateikiamos 1 lentelėje. Į sisteminę analizę įtrauktuose straipsniuose paauglių identi- teto raida daugiausia vertinama naudojant ego identiteto statusų klau- simyno išplėstinę versiją (EOMEIS-2) (iš 13 straipsnių 8: Nr. 1, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 13). Kiti vertinimo instrumentai, matuojantys paauglių identiteto vystymąsi, taip pat buvo sukurti Eriksono ir Marcios apibrėžiamam pa- auglių psichosocialiniam identitetui ir jo būsenoms matuoti. Paauglių santykiai su tėvais daugiausia buvo vertinami matuojant šeimos santy- kių charakteristikas (8 straipsniai: Nr. 1, 2, 4, 6, 8, 11, 12, 13), taip pat buvo vertinama paauglių prieraišumo prie tėvų (4 straipsniai: Nr. 4, 7, 8, 9) ir paauglių auklėjimo aspektai (5 straipsniai: Nr. 3, 5, 10, 11, 12). Visų ana- lizuojamuose straipsniuose naudojamų metodikų patikimumas yra tin- kamas naudoti psichologiniuose tyrimuose grupiniams palyginimams (Cronbacho α > 0,5). Tija Kriščiūnaitė 14 1 le n te lė A n al iz u oj am ų s tr ai p sn ių t ir to s p op u lia ci jo s ir n au d ot ų m et od ik ų c h ar ak te ri st ik os T a b le 1 T h e p op u la ti on a n d t h e m et h od s u se d in a n al yz ed s tu d ie s Id en tif ik ac ijo s n u m er is A u to ria i, m et ai Im tis Ti ria m ų jų a m ži u s (m et ai s) N au d o to s ve rt in im o m et o d ik o s M et o d ik ų p at ik im u m as 1 2 3 4 5 N r. 1 D . S an dh u B. S . S un in de r, T. N . K un dr a (2 01 2) N = 2 10 , (9 9 be rn iu ka i, 11 1 m er ga ič ių ) 17 –2 0, M (b er n. ) = 1 8, 5 4 (S D = 0 ,9 2) , M (m er g. ) = 1 8, 77 , (S D = 0 , 9 5) Eg o id en tit et o st at us ų kl au si m yn as (iš pl ės tin ė ve rs ija , E O M EI S- 2) , (B en ni on , A da m s, 1 98 6) Še im os s an ty ki ų in ve nt or iu s (S he rr y, S in ha , 1 98 7) C ro nb ac ho α = 0 ,7 9 C ro nb ac ho α = 0 ,7 N r. 2 M . S ye d, I. Se iff ge -K re nk e (2 01 3) N = 9 8 ir jų tė va i M = 1 4, 7 (S D = 1 ,3 8) Id en tit et o st at us o in te rv iu (IS I; M ar ci a, 1 96 6) Še im os s an ty ki ų (k lim at o) s ka lė (F ES , M oo s, M oo s, 1 98 1) Ka pp a nu o 0, 76 ik i 0 ,8 0 C ro nb ac ho α = 0 ,8 1, 0 ,8 5, 0, 82 p aa ug lių v er si ja ; C ro nb ac ho α = 0 ,8 6, 0 ,8 8, 0, 84 – m am ų ir 0, 80 , 0 ,8 8, 0, 83 – tė vų v er si ja N r. 3 C . E . S ar to r, J. Y ou ni ss (2 00 2) N = 1 01 2 15 –1 9 Id en tit et o pa si ek im as : E rik so no p si ch os o- ci al in io v ys ty m os i i nv en to riu s (E PS I) (R os en th al ir k t., 1 98 1) Ta rp as m en in ių s an ty ki ų sk al ė (B ar be r, Sh ag le , 1 99 2) El ge si o ko nt ro lė s ir m ok yk lo s m on ito rin go sk al ės (B ar be r, O ls en , S ha gl es , 1 99 4) C ro nb ac ho α = 0 ,8 48 C ro nb ac ho α = 0 ,8 60 C ro nb ac ho α = 0 ,8 38 ir 0, 79 0 International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 15 2014, 15, 9–32 p. N r. 4 A . J . F ab er , A . E . E d w ar d s, K. S . B au er , J. W et ch le r (2 00 3) N = 1 57 St ud en ta i, vė ly vo si os p aa ug ly st ės (1 8- 21 , t ik sl us ti ria m ųj ų am ži us ne p at ei kt as ) Eg o id en ti te to s ta tu sų k la us im yn as (iš p lė st in ė ve rs ija , E O M EI S- 2 (B en ni on , A d am s, 1 98 6) St ru kt ūr in io š ei m os b en d ra vi m o sk al ė (S FI S- R, P er os a, H an se n, 1 98 1) Pr ie ra iš um o p rie tė vų ir b en d ra am ži ų in ve nt or iu s (IP PA , A rm sd en , G re en b er g, 19 87 ) C ro nb ac ho α = 0 ,7 7 C ro nb ac ho α = 0 ,7 1 C ro nb ac ho α = 0 ,9 ir 0 ,9 4 N r. 5 S. G . C ak ir, G . A yd in (2 00 5) N = 4 03 16 –1 9, M = 1 7, 2 Eg o id en ti te to s ta tu sų k la us im yn as (iš p lė st in ė ve rs ija , E O M EI S- 2 (B en ni on , A d am s, 1 98 6) Tė vų p ož iū rio s ka lė (P A S, L am ho m , M ou nt s, S te in he rg , D om hu sc h, 1 99 1) C ro nb ac ho α p os ka lė se nu o 0, 57 ik i 0 ,8 4 C ro nb ac ho α = 0 ,6 7 N r. 6 A . v an H oo f, Q . A . R aa ijm ak er s, Y. v an B ee k, W . H al e, L . A le va (2 00 7) N = 1 94 12 –1 8, M = 1 4, 7 (S D = 1 ,2 ) Tę st in um o la ik e id en ti te to k la us im yn as (V an H oo f, Ra ai jm ak er s, 2 00 2) Le uv en o še im os k la us im yn as (L FQ , K og ir kt .,1 98 7) , m at uo ja š ei m os d is or ga ni za ci ją (s us is ka ld ym ą) ir s ut el kt um ą C ro nb ac ho α – ne p at ei kt a C ro nb ac ho α = 0 ,8 4 ir 0, 82 N r. 7 R. L . M ul lis , S. G ra f, G . A . K . M ul lis (2 00 9) N = 2 34 13 –1 8 M = 1 5, 97 , (S D = 1 ,3 4) Eg o id en ti te to s ta tu sų k la us im yn as (iš p lė st in ė ve rs ija , E O M EI S- 2, B en ni on , A d am s, 1 98 6) Pr ie ra iš um o p rie tė vų k la us im yn as (P BI , Pa rk er , T up lin g, B ro w n, 1 97 9) , s ud ar o d vi p os ka lė s: rū p es ti s ir p er d id el ė ap sa ug a (a ng l. ov er pr ot ec tio n) C ro nb ac ho α = 0 ,7 5 C ro nb ac ho α = 0 ,8 8 ir 0, 74 Tija Kriščiūnaitė 16 N r. 8 J. L ub en ko , S. S eb re (2 00 7) N = 1 14 (4 6 b er ni uk ai , 68 m er ga it ės ) 17 –1 9, M = 1 7, 7 Eg o id en ti te to s ta tu sų k la us im yn as (iš p lė st in ė ve rs ija , E O M EI S- 2 (B en ni on , A d am s, H ug , 1 98 7) Pr ie ra iš um o p rie tė vų ir b en d ra am ži ų in ve nt or iu s (IP PA , A rm sd en , G re en b er g, 19 87 ) Še im os k lim at o (a p lin ko s) s ka lė (F ES , M oo s, M oo s, 2 00 2) A ts ki ro se p os ka lė se : C ro nb ac ho α = n uo 0 ,6 2 ik i 0 ,7 7 C ro nb ac ho α = n uo 0 ,7 5 ik i 0 , 8 8 C ro nb ac ho α = n uo 0 ,6 1 ik i 0 , 7 8 N r. 9 S. N aw az (2 01 1) N = 5 50 , (3 00 b er ni uk ų, 25 0 m er ga ič ių ) 17 –2 5 Pr ie ra iš um o p rie tė vų ir b en d ra am ži ų in ve nt or iu s (IP PA -R , A rm sd en , G re en b er g, 19 87 ) Eg o id en ti te to s ta tu sų k la us im yn as (iš p lė st in ė ve rs ija ), (E O M EI S, B en ni on , A d am s, 1 98 6) C ro nb ac ho α = 0 , 9 3 C ro nb ac ho α = 0 , 9 2 N r. 10 T. D um as , H . L aw fo rd , T. T ie u, M . P ra tt (2 00 9) N = 8 96 (5 44 m er ga it ės , 35 2 b er ni uk ai ) M = 1 7, 4 (S D = 0 ,8 0) A ut or it et in go a uk lė jim o sk al ė (L am b or n, M ou nt s, S te in b er g, D or nb us ch , 1 99 1) Be nd ro š ei m os fu nk ci on av im o sk al ė (M cM as te r) , p oz it yv au s au kl ėj im o in d ek sa s Eg o id en ti te to s ta tu sų k la us im yn as (iš p lė st in ė ve rs ija , E O M EI S, B en ni on , A d am s, 1 98 7) C ro nb ac ho α = 0 ,8 0 (g rie žt um o p os ka le i) ir 0, 87 (j au tr um o va ik o p or ei ki am s p os ka lė je ) C ro nb ac ho α = 0 ,9 2 C ro nb ac ho α = 0 ,8 4 C ro nb ac ho α = n uo 0, 46 ik i 0 ,7 0 (k ai k ur io se p os ka lė se ) International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 17 2014, 15, 9–32 p. N r. 11 S. J . S ch w ar tz , H . P an ti n, G . P ra d o, S. J. S za p oc zn ik (2 00 5) N = 1 81 (9 2 b er ni uk ai , 89 m er ga it ės tė va i / g lo b ėj ai (1 8 vy rų , 16 3 m ot er ys ) M = 1 2, 7 (S D = 0 ,6 9) ; M = 4 0, 7 (S D = 6 ,5 ) Tė vy st ės įg ūd ži ų sk al ė, tė vų ir p aa ug lių ve rs ijo s (G or m an -S m it h, T ol an , Z el li, H ue sm an n, 1 99 6) Tė vų ir p aa ug lių e fe kt yv au s b en d ra vi m o sk al ė (B ar ne s, O ls on , 1 98 5) Še im os s an ty ki ų sk al ė (T ol an , G or m an - Sm it h, Z el li, H ue sm an n, 1 99 7) Er ik so no p si ch os oc ia lin io v ys ty m os i in ve nt or iu s (R os en th al ir k t., 1 98 1) C ro nb ac ho α = 0 ,8 4 (t ėv ų ve rs ija ), C ro nb ac ho α = 0 , 87 (p aa ug lių v er si ja ) C ro nb ac ho α = 0 ,5 01 ir 0, 76 C ro nb ac ho α = 0 ,8 2 ir 0, 66 C ro nb ac ho α = 0 ,8 3, 0 ,6 9 N r. 12 S. J . S ch w ar tz , C . A . M as on , H . P an ti n, J. S za p oc zn ik (2 00 9) N = 2 50 13 –1 4 Še im os s an ty ki ų sk al ės s ut el kt um o ir p ar am os p os ka lė s (T ol an , G or m an -S m it h ir kt ., 19 97 ) Tė vy st ės p ra kt ik os s ka lė s p oz it yv au s au kl ėj im o ir tė vų įs it ra uk im o p os ka lė s (G or m an -S m it h, T ol an ir k t,. 1 99 6) Er ik so no p si ch os oc ia lin ių s ta d ijų in ve nt or ia us id en ti te to v ie nt is um o ir d ifu zi jo s p os ka lė s (R os en th al ir k t., 1 98 1) C ro nb ac ho α = 0 ,8 5 ir 0, 53 C ro nb ac ho α = 0 ,8 7 ir 0, 78 C ro nb ac ho α = 0 ,8 3 ir 0, 69 N r. 13 Z. Y ou se fi (2 01 2) N = 3 30 (b er ni uk ai ) 15 –1 7 Še im os fu nk ci on av im o sk al ė (B lo om , 1 98 5) Eg o id en ti te to s ta tu sų k la us im yn as (iš p lė st in ė ve rs ija , E O M EI S- 2 (B en ni on , A d am s, 1 98 6) C ro nb ac ho α = 0 ,7 7 C ro nb ac ho α = n uo 0 ,5 9 ik i 0 ,8 3 Tija Kriščiūnaitė 18 Į sisteminę analizę įtrauktų tyrimų rezultatų ir analizuojamų santy- kių su tėvais aspektų sąsajos pateikiamos 2 lentelėje. Kadangi daugeliu atvejų paauglių identiteto raida buvo matuojama naudojant EOMEIS metodiką, kuri atspindi Marcios teorinį identiteto būsenų skirstymą, bet ši raida buvo apibrėžiama remiantis Eriksono teorija, teigiamai iš- spręsta identiteto integracijos krize laikyta paauglio pasiekto identiteto ir pasiekto identiteto be įsipareigojimų būsenos. Nepasiekto identiteto jausmą, pasak Marcios, atskleidžia identiteto difuzijos ir moratoriumo būsenos. Iš analizuojamuose straipsniuose gautų tyrimų išvadų galima teigti, kad daugumoje atvejų (9 straipsniai: Nr. 1, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13) gautos statistiškai reikšmingos paauglių identiteto raidos ir santykių su tėvais aspektų sąsajos. Pasiektas identitetas siejasi su tėvų padrąsinimu, emocine parama, pagalba sprendžiant svarbius socialinius ir su mokykla susijusius klausimus (Sartor, Youniss, 2002), šeimos sutelktumu ir emo- ciniu įsitraukimu į bendravimą vienas su kitu, bei mažu konfliktiškumu (van Hoof, Raaijmakers ir kt., 2007; Schwartz Pantin ir kt., 2005; Lubenko, Sebre, 2007), tėčio rūpinimusi paaugliu (Mullis, Graf ir kt., 2009), prierai- šumu prie tėvų (mergaitėms) (Nawaz, 2011), nuosekliu, pozityviu auklė- jimu (Dumas, Lawford ir kt., 2009). Identiteto būseną taip pat greičiau pasiekia tie paaugliai, kurie jaučia, kad jų tėvai juos priima tokius, kokie jie yra, tačiau mergaičių identiteto pasiekimo netyrinėjanti būsena sie- jasi ir su atšiauriu tėvų požiūriu į paauglį, kai tėvai nėra aktyviai įsitraukę į paauglio gyvenimą (Sandhu, Suninder ir kt., 2012). Identiteto pasie- kimo netyrinėjanti būsena siejasi su šeimos sutelktumu, demokratiniu bendravimo stiliumi šeimoje (Yousefi, 2012). Cakir, Aydin (2005) tyrimo rezultatai buvo prieštaringi: tiek autoritetingas, tiek laisvesnis auklėjimo stilius siejosi su paauglių identiteto pasiekimo netyrinėjančia būsena, o nagrinėjant kitus statusus reikšmingų tėvų auklėjimo stiliaus ir paauglio identiteto būsenų statusų sąsajų neaptikta. Kituose analizuojamuose straipsniuose (Nr. 2, 4, 5, 7) statistiškai reikšmingų identiteto pasiekimo būsenų ir santykių su tėvais aspektų są- sajų nerasta. Identiteto pasiekimo būsena neturi statistiškai reikšmingų sąsajų su šeimos santykių klimatu (Syed, Seiffge-Krenke, 2013), prierai- šumu prie mamos, tėvų santykiais šeimoje (Faber, Edwards ir kt., 2003), paauglių emocine priklausomybe nuo tėvų ir jų savarankiškumo skati- nimu (Mullis, Graf ir kt., 2009), taip pat prieraišumu prie tėvų ir bendra- amžių berniukų imtyje (Nawaz, 2011). International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 19 2014, 15, 9–32 p. 2 le n te lė S an ty ki ų š ei m oj e ir s u t ėv ai s są sa jo s su p aa u g lių id en ti te to fo rm av im u si T a b le 2 In te rr el at io n s of r el at io n sh ip s w it h p ar en ts a n d t h e fa m ily a n d a d ol es ce n t id en ti ty fo rm at io n Id en tif ik ac ijo s n u m er is A u to ria i, m et ai Ve rt in am i s an ty ki ų su t ėv ai s as p ek ta i Ty rim o iš va d o s St at is tin is re ik šm in g u m as Ko m en ta ra i 1 2 3 4 5 N r. 1 D . S an dh u B. S . S un in de r, T. N . K un dr a (2 01 2) Ta i, ka ip p aa ug lia i s uv ok ia s av o tė vų p ož iū rį į j uo s. T ry s pa gr in di ni ai as pe kt ai m am ai ir tė vu i a ts ki ra i: pa au gl io p riė m im as , s us ite lk im as į p aa ug lio e lg es į i r v en gi m as . M am os p riė m im as te ig ia m ai s ie ja si su id en tit et o pa si ek im u. Ve ng ia nt is tė vų p ož iū ris s ie ja si su d id es ni u id en tit et o pa si ek im u m er ga itė m s. Ta ip Pr ie št ar in gi re zu lta ta i N r. 2 M . S ye d, I. Se iff ge -K re nk e (2 01 3) Še im os s an ty ki ų di m en si jo s: ta rp as m en in ių s an ty ki ų, a sm en in io au gi m o ir si st em os p al ai ky m o. Še im os s an ty ki ų kl im at as n ėr a re ik šm in ga s pr ed ik to riu s, nu le m ia nt is p aa ug lio id en tit et o vy st ym ąs i. N e N r. 3 C . E . S ar to r, J. Y ou ni ss , 20 02 Ta rp as m en in ia i s an ty ki ai s u tė va is , ap im an ty s be nd ra vi m o, p ar am os ir ko nf lik tiš ku m o as pe kt us b ei tė vų ko nt ro lę (a ng l. so ci al m on ito rin g, sc ho ol m on ito rin g) . M on ito rin ga s ir em oc in ė pa ra m a te ig ia m ai s ie ja si s u id en tit et o pa si ek im o bū se na . I de nt ite to pa si ek im ą sk at in a tė vų p ad rą si ni m as sa vi re fle ks ija i i r n ep rik la us om am m ąs ty m ui p oz ity va us ir n uo ši rd au s be nd ra vi m o su tė va is k on te ks te . Ta ip Tija Kriščiūnaitė 20 N r. 4 A . J . F ab er , A . E . E dw ar ds , K. S . B au er , J. W et ch le r (2 00 3) St ru kt ūr in io š ei m os b en dr av im o sk al ė pa ga l M in uc hi ną , m at uo ja tė vų ir v ai kų b en dr av im o rib as , em oc in į i r k og ni ty vi nį p rie ra iš um ą pr ie tė vų . Pr ie ra iš um as p rie m am os ne si si ej a re ik šm in ga i s u id en tit et o bū se no s pa si ek im u. P rie ra iš um as pr ie tė vo te ig ia m ai s ie ja si s u id en ti- te to p as ie ki m o bū se na ir di fu zi jo s st at us u. St ip ri tė vų k oa lic ija n ei gi am ai s ie ja si su d ifu zi jo s ir m or at or iu m o bū se no m is , t ač ia u su id en tit et o pa si ek im o bū se na – n e. N e Ta ip / N e Pr ie št ar in gi re zu lta ta i N r. 5 S. G . C ak ir, G . A yd in (2 00 5) Tė vų p ož iū ris į pa au gl į i r i r s ąs aj os su id en tit et o st at us ai s, ta ip p at tė vų a uk lė jim o st ili us (a ut or ite tin - ga s, n es irū pi na nt is ir le id ži an tis ), pr iė m im o / į si tr au ki m o ir ko nt ro - lė s / s up er vi zi jų d im en si jų p ov ei ki s. Pa au gl ia i, ku rie s uv ok ia s av o tė vu s ka ip a ut or ite tin gu s ir le id ži an či us , d až ni au p as ie ki a id en ti- te to n et yr in ėj an či ą bū se ną Ki to m s id en tit et o bū se no m s re ik š- m in gų s ki rt um ų ta rp au kl ėj im o st ili au s ir id en tit et o bū se nų są sa jų n ea pt ik ta . Ta ip N e Pr ie št ar in gi re zu lta ta i N r. 6 A . v an H oo f, Q . W . R aa ijm ak er s, Y. v an B ee k, W . H al e, L. A le va (2 00 7) Še im os s an ty ki ų ch ar ak te ris tik os (e m oc in is įs itr au ki m as , su te lk tu m as ). Ku o te ig ia m ia u še im a ch ar ak te riz uo ja m a, tu o la bi au in te gr uo ta s pa au gl ių id en tit et as ir m až ia u pa tir ia m a pa ty či ų. Ku o da ug ia u še im os s ut el kt um o ir em oc in io įs itr au ki m o, tu o la bi au in te gr uo ta s pa au gl io as m en in is id en tit et as . Ta ip International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 21 2014, 15, 9–32 p. N r. 7 R. L . M ul lis , S. G ra f, A . K . M ul lis (2 00 9) Pa au gl ių e m oc in ės n ep rik la us o- m yb ės n uo tė vų , t ėv ų rū pe st in - gu m o ir pa au gl ių s av ar an ki šk um o sk at in im o su vo ki m as , t ai , k ai p pa au gl ia i s uv ok ia s av o ir tė vų sa nt yk iu s. Tė či o rū pe st in gu m as te ig ia m ai si ej as i s u id en tit et o pa si ek im o bū - se na , m am os rū pe st is – a tv irk šč ia i Ki ti še im os s an ty ki ų ki nt am ie ji su id en tit et o pa si ek im o ar d ifu zi jo s bū se no m is n es is ie ja s ta tis tiš ka i re ik šm in ga i. Ta ip N e Pr ie št ar in gi re zu lta ta i N r. 8 J. L ub en ko , S. S eb re (2 00 7) Še im os s an ty ki ų kl im at as ir įv ai rū s jo a sp ek ta i ( ko nf lik tiš ku m as , s ut el k- tu m as , š ei m os v er ty bi ų, p as ie ki m ų, m or al ės o rie nt ac ija ir p an .) be i pr ie ra iš um o sa nt yk ia i. M er ga ič ių id en tit et o bū se na g al i bū ti nu sp ėj am a še im os s ut el kt um o ir m až o ko nf lik tiš ku m o. B er ni uk ų id en tit et o bū se na g al i b ūt i n us pė ta še im os v er ty bi ų ir da ug ia u pa si ek i- m ų or ie nt ac ijo s. Ta ip Ly či ų sk irt um ai N r. 9 S. N aw az ( 2 01 1) Pr ie ra iš um as p rie tė vų ir b en dr a- am ži ų. Eg zi st uo ja s ta tis tiš ka i r ei kš m in gi te ig ia m i r yš ia i t ar p pa au gl ių p rie ra i- šu m o pr ie tė vų ir b en dr aa m ži ų be i pa si ek to id en tit et o bū se no s. T ač ia u ši e ry ši ai y ra g an a ne st ip rū s (0 ,1 1* * pr ie ra iš um as p rie tė vų , 0 ,2 0* * pr ie ra i- šu m as p rie b en dr aa m ži ų) ir s ta tis tiš - ka i n er ei kš m in gi b er ni uk ų im ty je . Ta ip N e Ly či ų sk irt um ai Pr ie št ar in gi re zu lta ta i N r. 10 T. M . D um as , H . L aw fo rd , T. T ie u, M . W . P ra tt (2 00 9) Po zi ty vu s, a ut or ite tin ga s pa au gl ių au kl ėj im as . N uo se kl us p oz ity vu s au kl ėj im as , da rn ūs s an ty ki ai š ei m oj e yr a te ig ia m ai s us iję s u id en tit et o pa si ek im o bū se na ir n ei gi am ai s u di fu zi jo s ir m or at or iu m o bū se na . Ta ip Tija Kriščiūnaitė 22 N r. 11 S. S ch w ar tz , H . P an tin , G . P ra do , S. S za po cz ni k (2 00 5) Še im os fu nk ci on av im as , s ąv ei ko s še im oj e. Ef ek ty vu s še im os fu nk ci on av im as te ig ia m ai s ie ja si s u pa au gl io id en tit et o vi en tis um u ir ne ig ia m ai s u id en tit et o di fu zi ja . Ta ip N r. 12 S. J . S ch w ar tz , C . A . M as on , H . P an tin , J. S za po cz ni k (2 00 9) Še im os s an ty ki ų po ky či ai , da ra nt ys p ov ei kį id en tit et o vy st ym ui si . Še im os s an ty ki ai g al i n us pė ti id en tit et o di fu zi ją . T oj e gr up ėj e, k ur id en tit et o di fu zi ja m až ėj a su la ik u, da ug ia us ia y ra m er ga itė s, o k ur di dė ja – b er ni uk ai . Š is ry šy s yr a nu o- se kl us ta rp ly či ų. Š ei m os s an ty - ki ų pa ge rė jim as s ie ja si s u su m až ėj u- si a id en tit et o di fu zi ja ir a tv irk šč ia i. Ta ip Ly či ų sk irt um ai N r. 13 Z. Y ou se fi (2 01 2) Še im os fu nk ci on av im o va id m uo fo rm uo ja nt is id en tit et ui , š ei m os fu nk ci on av im o ve ik sn ia i. D em ok ra tin is š ei m os s til iu s, š ei m os id ea liz ac ija ir s ut el kt um as n us pė ja id en tit et o ne ty rin ėj an či ą pa si ek im o bū se ną . A ut or ita rin is š ei m os s til iu s ir or ga ni zu ot um as n us pė ja m or at o- riu m o st at us ą. Š ei m os o rg an iz uo tu - m as , r el ig in ė or ie nt ac ija ir a ut or ita ti- ni s sa nt yk ių s til iu s nu sp ėj a di fu zi jo s bū se ną . Ta ip International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 23 2014, 15, 9–32 p. REZULTATŲ APTARIMAS Daugelis klasikinių psichologijos teorijų ir tyrimų (Dwairy, Achoui, 2010; Deng, Roosa, 2007; Van Ryzin, Nowicka, 2013; Hunter, Katz ir kt., 2011; Baril, Crouter ir kt., 2007; Grossmann, Grossmann, 2009; Lewis, Lamb, 2003; Bowbly, Ainsworth 1991) teigia, kad didžiulį vaidmenį žmo- gaus raidai turi šeima ir joje gaunamas patyrimas. Vienas svarbiausių rai- dos uždavinių paauglystėje yra psichosocialinio identiteto integracijos pasiekimas (Erikson, 1968). Tačiau apibendrinus sisteminės literatūros analizės rezultatus galima teigti, kad paauglio identiteto formavimosi ir šeimos santykių veiksnių ryšiai nėra iš esmės aiškūs. Literatūroje šios są- sajos plačiai netyrinėtos, o gauti rezultatai dažnai yra prieštaringi. Pagal išskirtus atrankos kriterijus iš į analizę įtrauktų 13 straipsnių 5 (Nr. 1, 4, 5, 7, 9) pateikia prieštaringus rezultatus, kai tame pačiame tyrime nagri- nėjami paauglių santykių šeimoje aspektai tuo pat metu siejasi tiek su identiteto pasiekimo, tiek su identiteto difuzijos būsenomis. Kai kuriuose nagrinėtuose tyrimuose gauti skirtingi rezultatai taip pat atskleidžia šios srities problematikos akivaizdumą. Apibendrinus sisteminės literatūros analizės rezultatus galima teig - ti, kad paauglio psichosocialinio identiteto formavimuisi didelę įtaką daro du pagrindiniai santykių su tėvais aspektai: šeimos santykių kli- matas (van Hoof, Raaijmakers ir kt., 2007; Schwartz, Pantin ir kt., 2005; Lubenko, Sebre, 2007; Yousefi, 2012) ir tėvų auklėjimo būdas (Dumas, Lawford ir kt., 2009; Sandhu, Suninder ir kiti, 2012; Sartor, Youniss, 2002; Cakir, Aydin, 2005). Šeimos santykių klimatas gali būti apibrėžiamas kaip konstruktas, leidžiantis konceptualizuoti ir tyrinėti santykius šeimoje. Jis apima tokias šeimos santykių charakteristikas kaip ekspresyvumą (kiek šeimos nariai jaučiasi laisvi atvirai išreikšti savo jausmus ir emocijas), su- sitelkimą (kiek šeimos nariai jaučiasi įsipareigoję ir atsidavę šeimai kaip socialiniam vienetui) ir konfliktiškumo lygį, nurodantį, kiek tarp šeimos narių reiškiasi pyktis ir agresyvumas. Auklėjimas yra sudėtinga komplek- sinė veikla, apimantį daugelį elgesio su vaiku aspektų, darančių įtaką jo raidai. Minėtini tokie aspektai kaip tėvų įsitikinimai, požiūris į vaiką, ver- tybės, lūkesčiai, tikslai ir, žinoma, elgesys. Tėvų požiūris į paauglį suku- ria emocinį klimatą, kuriame tėvų elgesys parodo, kaip jie kontroliuoja paauglį, ir drauge atspindi jų tarpusavio santykį (Carlo, McGinley ir kt., Tija Kriščiūnaitė 24 2007). Šis santykis su paaugliu psichologijoje įvardijamas kaip tėvų nau- dojamo auklėjimo stiliaus koncepcija. Su identiteto pasiekimo būsena siejamas pozityvus, autoritetingas auklėjimo stilius. Jį naudojantys tėvai pripažįsta, kad paauglys yra lygus jiems ne intelektualiai ar patirtimi, bet savo kaip žmogaus verte, todėl su juo elgiasi pagarbiai, išlaikydami laisvės ir atsakomybės pusiausvyrą (Stienberg, 2011, cit. pagal Yousefi, 2012). Toks auklėjimas padeda vai- kui perimti tėvų vertybes, vaidmenis ir požiūrį, o tai galėtų būti siejama su paauglių pasiekto identiteto be įsipareigojimų būsena, nes autorite- tingas tėvų auklėjimas padeda paaugliui identifikuotis su savo tėvais ir internalizuoti jų pasaulėžiūrą (Cakir, Aydin, 2005). Autoritetingas tėvų auklėjimo stilius, kai tėvai lieka įsitraukę į santykį su paaugliu, neprimes- dami jam savo nuostatų, suteikdami jam paramą, kai šis renkasi įsitikini- mus ir asmeninius tikslus, yra gyvybiškai svarbus paaugliui norint pasiekti asmeninio identiteto jausmą ir išsiugdyti psichologinę autonomiją nuo tėvų. Nors paaugliai ir pasirenka praleisti didžiąją laiko dalį su bendraam- žiais, tėvų prieinamumas ir parama užtikrina saugumą formuojantis jų identitetui ir leidžia paaugliams aktyviai tyrinėti pasirinkimų galimybes. Tėvų emocinė parama paaugliui apima dėmesio skyrimą, padrąsinimą, išklausymą ir laiko leidimą kartu (Sartor, Youniss, 2002). Taigi kai tėvų ir paauglių santykiai yra geri, tėvai turėtų būti gana lankstūs, kad paauglys galėtų saugiai įsitraukti į identiteto tyrinėjimų procesą ir pasiekti savo autonomiškumą neprarasdamas emocinio ryšio su tėvais. Tačiau tyrimo rezultatai (Cakir, Aydin, 2005) parodė, kad ir autorite- tingas, ir leidžiantis auklėjimo stilius yra statistiškai reikšmingai susijęs su paauglių identiteto pasiekimo netyrinėjančia būsena. Tėvai, kurie taiko leidžiantį auklėjimo stilių, suteikia paaugliui daug laisvės ir nekontro- liuoja jo elgesio (Piko, Balazs, 2012; Kerr, Stattin ir kt., 2012). Šiltas santy- kis su tėvais, priėmimo jausmas galbūt galėtų paskatinti paauglį perimti ir tėvų vertybes bei vaidmenis, netyrinėjant alternatyvių identiteto pa- sirinkimo galimybių. Su identiteto difuzijos būsena siejamas autoritari- nis santykių šeimoje ir su paaugliu stilius (Yousefi, 2012). Naudojantys šį auklėjimo stilių tėvai reikalauja paauglio paklusnumo ir yra linkę pri- versti paklusti jų disciplinai ir nustatytoms taisyklėms. Tokie tėvai kelia didžiulius reikalavimus paauglio elgesiui, tačiau per mažai prisiima atsa- komybės už paauglių poreikių patenkinimą (Stienberg, 2011, cit. pagal Yousefi, 2012). Patiriančiam tėvų spaudimą, nepagrįstus reikalavimus ir International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 25 2014, 15, 9–32 p. kontrolę paaugliui, kurio autonomiškumo poreikis vis didėja, gali būti sunku tenkinti tėvų nurodymus, suvokti save ir vidinius savo poreikius, o tai savo ruožtu gali sukelti identiteto difuziją. Kitas aspektas, darantis įtaką paauglių identiteto raidai, yra šeimos santykių klimatas (van Hoof, Raaijmakers ir kt., 2007; Schwartz, Pantin ir kt., 2005; Lubenko, Sebre, 2007; Yousefi, 2012). Pasak Eriksono (1982), sveikas identiteto vystymasis paauglystėje reikalauja tokių santykių su tėvais, kurie užtikrina asmeninę laisvę priimant sprendimus, tuo pat metu palaikydami reikalingą emocinį artumą, o tai atsispindi paauglio šeimos santykiuose. Šeimos narių parama, propaguojamas autonomiš- kumas ir asmeninis augimas skatina paauglio ego identiteto raidą (Syed, Seiffge-Krenke, 2013), o šeimos sutelktumas gali užtikrinti emocinę pa- ramą ir saugumo jausmą tyrinėjant identiteto pasirinkimo alternatyvas (van Hoof, Raaijmakers ir kt., 2007), tad šeimos sutelktumas gali būti siejamas tiek su identiteto pasiekimo, tiek su identiteto pasiekimo ne- tyrinėjančia būsenomis (Yousefi, 2012). Pasak Schwartzo, Masono ir kitų (2009), kuo labiau patobulėja šeimos santykiai, tuo labiau mažėja paaug- lių identiteto difuzijos būsena. Šeimos funkcionavimo patobulinimas taip pat gali padėti išvengti elgesio problemų paauglystėje ir tiesiogiai, ir mažinant identiteto difuziją (Schwartz, Pantin ir kt., 2005). Taigi pozi- tyviomis charakteristikomis pasižymintis šeimos santykių klimatas gali padėti paaugliui suformuoti asmeninio identiteto jausmą, suteikti erdvę tyrinėti ir susipažinti su kitokiu nei jo šeimos gyvenimo būdu, idėjomis ar požiūriu, pačiam nuspręsti ir pasirinkti tai, kas atrodo priimtiniausia. Kituose analizuojamuose straipsniuose (Nr. 2, 4, 5, 7) statistiškai reikš- mingų identiteto pasiekimo būsenų ir santykių su tėvais aspektų sąsajų nerasta. Identiteto pasiekimo būsena statistiškai reikšmingai nesisieja su šeimos santykių klimatu (Syed, Seiffge-Krenke, 2013), prieraišumu prie mamos, tėvų santykiais šeimoje (Faber, Edwards ir kt., 2003), paauglių emocine priklausomybe nuo tėvų ir jų savarankiškumo skatinimu (Mullis, Graf ir kt., 2009), taip pat prieraišumu prie tėvų ir bendraamžių berniukų imtyje (Nawaz, 2011). Trijuose straipsniuose (Nr. 4, 5, 7) pateikiami re- zultatai yra prieštaringi, pavyzdžiui, kai prieraišumas prie tėvo teigia- mai siejasi ir su identiteto pasiekimo, ir su difuzijos būsenomis (Faber, Edwards ir kt., 2003), ar tuomet, kai tėvo rūpestis paaugliu padeda jam pasiekti identiteto būseną, o mamos rūpestis – ne. Sandhu, Suninderis ir kt. (2012) gauna priešingus rezultatus – mamos rūpinimasis paaugliu Tija Kriščiūnaitė 26 yra svarbesnis jo identiteto raidai nei tėvo. Mullis, Chatterjee ir kt. (2009) nustatė, kad nei šeimos sutelktumas, nei mažas konfliktiškumas ir kiti šeimos santykių kintamieji taip pat nesisieja statistiškai reikšmingai su identiteto būsenomis. Abejonių kelia ir Nawazo (2011) tyrimo rezultatai, nes nustatyti prieraišumo prie tėvų ir pasiekto identiteto ryšiai yra labai nestiprūs (r = 0,11), nors statistiškai reikšmingi. Taigi nors daugumoje analizuojamų straipsnių buvo rastos statistiškai reikšmingos santykių su tėvais ir identiteto būsenų sąsajos, dėl minėtuose tyrimuose esančių prieštaravimų galima teigti, kad iš tikrųjų tai, kaip santykiai su tėvais ir šeimoje veikia paauglio identiteto formavimąsi, nėra iki galo aišku. Pateikta tyrimų apžvalga rodo, kad paauglių identiteto formavimąsi veikia šeimos santykių klimatas ir tėvų auklėjimo pobūdis. Tačiau kyla klausimų, kokie veiksniai galėtų nulemti santykius šeimoje ir paauglių tėvų auklėjimo būdo pasirinkimą. Tėvų auklėjimo pobūdis ir šeimos san- tykių klimatas atspindi kontrolės ir paramos / įsitraukimo dimensijas, kurios apima emocinio artimumo ir individualumo, šeimos narių auto- nomiškumo aspektus. Tėvai, kurie naudoja autoritetingą auklėjimo stilių, geba gerbti ir priimti paauglį tokį, koks jis yra, tuo pat metu nubrėžda- mi aiškias jo elgesio ribas ir suteikdami paaugliui galimybę rinktis pri- imant sprendimus ir padedant jam prisiimti atsakomybę už savo elgesį (Stienberg, 2011, cit. pagal Yousefi, 2012). Tokie paaugliai geriau emo- ciškai prisitaiko ir patiria didesnę psichologinę gerovę (Bell, Bell, 2005; Dumas, Lawford ir kt., 2009). Toks auklėjimas, kai tėvai suteikia vaikui pa- kankamai paramos ir kontroliuoja juos atsižvelgdami į jų amžių, padeda išsiugdyti autonomiškumo ir saugumo jausmus paauglystėje, o tai savo ruožtu leidžia paaugliams jaustis patogiai formuojant savąjį identitetą ir prisiimant įsipareigojimus (Dumas, Lawford ir kt., 2009). Taigi paauglio identiteto formavimuisi santykiuose su tėvais svarbiausi yra emocinio ar- tumo ir laisvės ugdyti savo autonomiškumą aspektai, tačiau nėra aišku, kokie asmenybiniai veiksniai galėtų nulemti šiuos aspektus tėvų ir pa- auglių santykiuose. Viena iš asmenybinių charakteristikų, tyrinėjamų šeimos santykių kon- tekste, yra asmens savidiferenciacijos lygis. Savidiferenciacija siejama su adaptyviu asmens funkcionavimu aplinkoje (Jenkins, Buboltz ir kt., 2005), mažesniu nerimastingumu (Skowron, Dendy, 2004), didesne psicholo- gine gerove (Skowron, Stanley, Shapiro, 2009; Skowron, 2004). Boweno (1978) sukurta savidiferenciacijos sąvoka apibūdina asmens gebėjimą International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 27 2014, 15, 9–32 p. atskirti save kaip atskirą autonomišką individualybę nuo kitų asmenų, taip pat atskirti savo mąstymą ir jausmus. Turintis aukštą savidiferen- ciaciją asmuo suvokia ir atskiria savo mintis, nuomonę, pasaulėžiūrą nuo kitų žmonių, bet geba suprasti ir kito žmogaus poziciją, nuomonę, jausmus, moka juos analizuoti, priimti ir integruoti į savo patyrimą. Toks asmuo geba dalytis savo išgyvenimais, jausmais, nuomonėmis ir drauge gerbti kitų unikalumą, pripažinti egzistuojančius tarpusavio skirtumus, juos priimti ir nesiekti pakeisti kito žmogaus. Jis suvokia savo autono- miškumo ir kontrolės ribas, geba prisiimti atsakomybę už savo elgesį (Bowen, 1978). Šios asmenybinės charakteristikos yra panašios į autorite- tingą auklėjimo stilių naudojančių tėvų apibūdinimą ir pozityvių šeimos santykių klimato aspektus, kai šeimoje yra gerbiamas narių autonomiš- kumas ir taip pat jaučiamas emocinis artumas ir parama, o tai atspindi aukštą šeimos sutelktumo lygį. Aukštą savidiferenciacijos lygį turintiems asmenims būdingas gebėjimas atskirti savo emocijas ir mintis nuo kitų leidžia jiems ne tik laisvai reikšti savo jausmus, bet ir suprasti kitų šei- mos narių išsakomas emocijas. Paauglio identiteto integracija (teigiamai išspręsta krizė, pasiektas identitetas), remiantis Eriksono (1968) teorija, gali būti apibūdinama tokiais aspektais kaip asmenybės pastovumo, au- tonomiškumo, savo bruožų, mąstymo ir jausmų suvokimas (Goth, Foelsh ir kt., 2012). Gebėjimas suprasti ir atskirti savo mintis ir jausmus, suvokti autonomiškumo ribas taip pat yra savidiferenciacijos aspektai. Taigi ga- lima kelti prielaidą, kad galbūt savidiferenciacijos lygis galėtų būti vienas iš mediatorių, nulemiančių paauglių identiteto formavimosi ir santykių su tėvais ryšių kryptį ir stiprumą. IŠVADOS Paauglių santykiai su tėvais, darantys poveikį paauglių identiteto formavimuisi, daugiausia atsiskleidžia per auklėjimo stilių ir šeimos san- tykių klimatą, tačiau dėl gaunamų prieštaringų rezultatų paauglių identi- teto formavimosi ir santykių su tėvais sąsajos nėra iki galo aiškios. Asmenybiniai veiksniai, galintys nulemti paauglių santykių su tėvais kokybę ir identiteto formavimąsi, nėra aiškūs. Remiantis Boweno (1978) šeimos santykių teorija, vienas tokių veiksnių galėtų būti asmens savidi- ferenciacijos lygis, tačiau šiems ryšiams išsiaiškinti reikalingi empiriniai tyrimai, nagrinėjantys paauglių psichosocialinio identiteto formavimosi, santykių su tėvais šeimoje ir savidiferenciacijos sąsajas. Tija Kriščiūnaitė 28 Literatūra Adler, A. (2003). Žmogaus pažinimas. Vilnius: Vaga. Amini, M., Jafari, N. (1992). Do Adolescents Have Identity? A Conceptual Critique. Journal of Family History, 17, 341–351. Bandura, A. (1977). Social Learning Theory, New Jersey: Prentice-Hall, INC. Engle- wood Cliffs. Baril, M. E., Crouter, A. C., McHalem, S. M. (2007). Processes Linking Adolescent Well- Being, Marital Love, and Co-parenting. Journal of Family Psychology, 21 (4), 645–654. Bell, L. G., Bell, D. C. (2005). Family Dynamics in Adolescence Affect Midlife Well- Being. Journal of Family Psychology, 19, 198–207. Beyers, W., Seiffge-Krenke, I. (2010). Does Identity Precede Intimacy? Testing Erikson’s Theory On Romantic Development In Emerging Adults Of The 21st Century. Journal Of Adolescent Research, 25, 387–415. Bowen, M. (1978). Family Therapy in Clinical Practice. New York: Library of Congress Catalog, Copy Right by J. Aronson. Bowlby, J., Ainsworth M. (1991). The Origins of Attachment Theory. Developmental Psychology, 28, 759–775. Cakir, S. G., Aydin, G. (2005). Parental Attitudes and Ego Identity Status of Turkish Adolescents. Pro Quest Education Journals: Adolescence, 40 (160), 847–859. Carlo, G., McGinley, M., Hayes, F., Batenhorst, C., Wilkinson, J. (2007). Parenting, Sympathy, And Prosocial Behaviours Among Adolescents. Journal of Genetic Psychology, 68 (2), 147–176. Chan, K., Chan, S. (2008). Emotional Autonomy versus Susceptibility To Peer Press- ure A Case Study Of Hong Kong. Adolescent Students Research In Education, 79, 39–55. Chen, K., Lay, K., Wu, Y., Yao, G. (2007). Adolescent Self-Identity And Mental Health: The Function of Identity Importance, Identity Firmness, and Identity Discrepancy. Chinese Journal Of Psychology, 49 (1), 53–72. Collins, W. A., Laursen, B. (2004). Changing Relationships, Changing Youth: Interpersonal Contexts of Adolescent Development, Journal of Early Adolescence, 24, 55–62. Crocetti, E., Klimstra, T. A., Keijsers, L., Hale, W. III, Meeus, W. (2009). Anxiety Trajec- tories and Identity Development in Adolescence: A Five-wave Longitudinal Study. J Youth Adolescence, 38, 839–849. Crocetti, E., Rubini, M., Luyckx, K., Meeus, W. (2008). Identity Formation In Early And Middle Adolescents From Various Ethnic Groups: From Three Dimensions To Five Statuses. Journal of Youth and Adolescence, 37, 983–996. International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 29 2014, 15, 9–32 p. Dekovic, M., Wissink, I. B., Meijer, A. M. (2004). The Role of Family and Peer Rela- tions In Adolescent Antisocial Behaviour: Comparison of Four Ethnic Groups. Journal of Adolescence, 27, 497–514. Deng, S., Roosa, M. W. (2007). Family Influences on Adolescent Delinquent Behaviors: Applying the Social Development Model to A Chinese Sample. Am J Community Psychology, 40, 333–344. Dumas, T. M., Lawford, H., Tieu, T., Pratt, M. W. (2009). Positive Parenting And Its Relation To Identity Status In Young Adulthood: A Longitudinal Study. Developmental Psychology, 45, 1531–1544. Dwairy, M., Achoui, M. (2010). Adolescents-Family Connectedness: A First Cross- Cultural Research on Parenting and Psychological Adjustment of Children. J Child Fam Stud, 19, 8–15. Erikson, E. H. (1968). Identity, Youth And Crisis. W. W. Norton & Company, Inc, New York. Faber, A. J., Edwards, A. E., Bauer, K. S., Wetchler, J. L. (2003). Family Structure: Its Effects on Adolescent Attachment and Identity Formation. American Journal of Family Therapy, 31, 243–255. Freud, S. (2009). Psichoanalizės įvadas. Paskaitos. Vilnius: Vaga. Giannakopoulos, G., Mihas, C., Dimitrakaki, C., Tountas, Y. (2009). Family correlates of adolescents’ emotional / behavioural problems: evidence from a Greek school-based sample. Acta Pædiatrica, 98, 1319–1323. Goth, K., Foelsch, P., Schlüter-Müller, S., Birkhölzer, M., Jung, E., Pick, O. et. al. (2012). Assessment of Identity Development and Identity Diffusion in Adolescence – Theoretical Basis and Psychometric Properties Of The Self- Report Questionnaire AIDA. Child and Adolescent Psychiatry and Mental Health, 2, 6–27. Grossmann, K., Grossmann, K. E. (2005). The Impact of Attachment to Mother and Father and Sensitive Support of Exploration at an Early Age on Children’s Psychosocial Development Through Young Adulthood. Encyclopedia on Early Childhood Development Centre Of Excellence For Early Childhood Development, p. 1–8. http://www.childencyclopedia.com/pages/pdf/grossmannangxp_rev. pdf. Aplankyta: 2012-03-02. Hill, N., Bromell, L., Tyson, D., Flint, R. (2007). Developmental Commentary: Ecologi- cal Perspectives on Parental Influences During Adolescence. Journal of Clinical Child and Adolescent Psychology, 36 (3), 367–377. Hogg, M. A., Reid, S. A. (2006). Social Identity, Self-Categorization, and the Communication of Group Norms. Communication Theory, 16, 7–31. Hunter, E., Katz, L., Shortt, J., Davis, B., Leve, C., Allen, N. B. et. al. (2011). How Do I Feel About Feelings? Emotion Socialization in Families of Depressed and Healthy Adolescents. J Youth Adolescence, 40, 428–441. Tija Kriščiūnaitė 30 Yousefi, Z. (2012). Family functioning on the identity statues in High School Boys in Isfahan, Iran. International Journal of Psychology and Counseling, 4 (10), 127–135. Jenkins, S. M., Buboltz, W. C., Schwartz, J. P., Johnson, P. (2005). Differentiation of Self and Psychosocial Development. Contemporary Family Therapy, 27 (2), 249–259. Kerr, M., Stattin, H., Özdemir, M. (2012). Perceived Parenting Style and Adolescent Adjustment: Revisiting Directions of Effects and the Role of Parental Knowledge. Developmental Psychology, 48 (6), 1540–1553. Lakin, R., Mahoney, A. (2006). Empowering Youth To Change Their World: Identifying Key Components Of A Community Service Program To Promote Positive. Development Journal of School Psychology, 44, 513–531. Ledoux, S., Miller, P., Choquet, M., Plant, M. (2002). Family Structure, Parent-Child Relationships, and Alcohol and Other Drug Use Among Teenagers In France and The United Kingdom. Alcohol and Alcoholism, 37, 52–60. Lewis, Ch., Lamb, M. (2003). Fathers Influences on Children’s Development: The Evidences from Two-parents Families. European Journal of Psychology of Education, 18, 211–228. Ļubenko, J., Sebre, S. (2007). Adolescents’ Identity Achievement, Attachment to Parents and Family Environment. Baltic Journal of Psychology, 8 (1, 2), 37–48. Malekpour, M. (2007). Effects of Attachment On Early And Later Development The British. Journal of Developmental Disabilities, 53 (105), 81–95. Marcia, J. E. (1966). Development and Validation Of Ego Identity Status. Journal of Personality and Social Psychology, 5, 551–558. Maslow, A. H. (2009). Motyvacija ir asmenybė. Vilnius: Apostrofa. Mullis, R., Graf, Sh., Mullis, A. (2009). Parental Relationships, Autonomy, and Identity Processes of High School Students. The Journal of Genetic Psychology, 170 (4), 326–338. Nawaz, S. (2011). The Relationship Of Parental And Peer Attachment Bonds With The Identity Development During Adolescence. Journal Of Social Sciences, 5 (1), 104–119. Piko, B. F., Balazs, M. A. (2012). Control or Involvement? Relationship between Authoritative Parenting Style and Adolescent Depressive Symptomatology. Eur Child Adolesc Psychiatry, 21, 149–155. Ramgoon, S., Bachoo, Sh., Patel, C., Paruk, Z. (2006). Could A Healthy Ego Identity Seive As A Protective Factor Against Suicidal Tendencies? A Pilot Study. Journal of Child and Adolescent Mental Health, 18 (2), 49–54. Ryan, C., Russell, S. T., Huebner, D., Diaz, R., Sanchez, J. (2010). Family Acceptance in Adolescence and the Health of LGBT Young Adults. Journal of Child and Adolescent Psychiatric Nursing, 23 (4), 205–213. International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 31 2014, 15, 9–32 p. Ryzin, M., Nowicka, P. (2013). Direct and Indirect Effects of a Family-Based Intervention in Early Adolescence on Parent-Youth Relationship Quality, Late Adolescent Health, and Early Adult Obesity. Journal of Family Psychology, 27 (1), 106–116. Rogers, C. (2005). Apie tapimą asmeniu: psichoterapeuto požiūris į psichoterapiją. Vilnius: VIA RECTA. Sandhu, D., Singh, B., Tung, S., Kundra, N. (2012). Adolescent Identity Formation, Psychological Well-being, and Parental Attitudes. Pakistan Journal of Psycho- logical Research, 27 (1), 89–105. Sartor, C. E., Youniss, J. (2002). The Relationship Between Positive Parental Involvement and Identity Achievement During Adolescence. Adolescence. 37 (146), 1–15. Schwartz, S., Mason, C., Pantin, H., Wang, W., Brown, C. H., Campo, A. et al. (2009). Relationships of Social Context and Identity to Problem Behavior Among High-Risk Hispanic Adolescents. Youth Soc., 40 (4), 541–570. Schwartz, S., Pantin, H., Prado, G., Sullivan, S., Szapocznik, J. (2005). Family Functioning, Identity, and Problem Behavior in Hispanic Immigrant Early Adolescents. J Early Adolescence, 25 (4), 392–420. Shehata, A. G., Ramadan, F. H. (2010). Patterns of relationship and daily interactions between parents and adolescents. Journal of American Science, 6 (9), 644–656. Skowron, E. A., Dendy, A. K. (2004). Differentiation Of Self And Attachment In Adulthood: Relational Correlates Of Effortful Control. Contemporary Family Therapy, 26 (3), 337–357. Skowron, E. A., Stanley, K. L., Shapiro, M. D. (2009). A Longitudinal Perspective on Differentiation of Self, Interpersonal and Psychological Well-Being in Young Adulthood. Contemporary Family Therapy, 31, 3–18. Smits, I., Doumen, S., Luyckx, K., Duriez, B., Goossens, L. (2011). Identity Styles and Interpersonal Behavior in Emerging Adulthood: The Intervening Role of Empathy. Social Development, 20 (4), 664–686. Van Hoof, A., Raaijmakers, Q., Van Beek, Y., Hale, W., Aleva, L. (2008). A Multi- Mediation Model On The Relations Of Bullying, Victimization, Identity, And Family With Adolescent Depressive Symptoms. J Youth Adolescence, 37, 772–782. Walsh, S. D., Harel-Fisch, Y., Fogel-Grinvald. H. (2010). Parents, Teachers and Peer Relations As Predictors of Risk Behaviors and Mental Well-Being Among Immigrant And Israeli Born Adolescents. Social Science & Medicine, 70, 976–984. Tija Kriščiūnaitė 32 INTERRELATIONS OF ADOLESCENT‘S IDENTITY FORMATION AND RELATIONSHIPS WITH PARENTS. A SYSTEMATIC REVIEW Tija Kriščiūnaitė Mykolas Romeris University, Lithuania Abstract. Background. It is very important to define the Self for every person. Answering the question “who I am?” is a natural need of human beings. In adolescence due to biopsychosocial changes this question becomes even more important. According to Erikson (1968), the most important task of adolescence is to resolve identity versus role confusion crisis. Researches highlight that stable, coherent identity is related with better adolescent‘s mental health indicators. Relationships with parents is also linked with better emotional and psychological well-being of adolescents. However, there is a lack of researches that investigates interrelationships between adolescent‘s identity formation and relationships with parents and there are many condradictions in researches on this area. The aim of this study was to analyse and summary aspects of family relationships and adolescent‘s identity formation. It was also seeked to evaluate results of this review and question the factors which may influence these interrelations. Methods. A systematic literature review. Results and conclusions. Results of systematic literature review revealed that adolescents identity formation is influenced by family climate and parenting styles. Many contradictions were found between analized studies. It means, that links between adolescents identity formation and relationships with parents are not clear completely. New empirical researches are needed in this area. The mediators which could influenced interrelationships between adolescent‘s identity formation and relationships with parents are needed to be found and investigated. Keywords: identity, adolescents, family relationships. Gauta: 2013-11-08 Priimta: 2014-03-10