33 1 Adresas susirašinėti: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Vis uo - menės sveikatos fakulteto Sveikatos psichologijos katedra. A. Mickevičiaus g. 9, LT-44307 Kaunas, el. p.: argustaite@gmail.com BAKALAURO STUDIJŲ STUDENČIŲ SUVARTOJAMO ALKOHOLIO KIEKIO SĄSAJOS SU PIRMŲJŲ LYTINIŲ SANTYKIŲ AMŽIUMI, LYTINIŲ SANTYKIŲ PARTNERIŲ SKAIČIUMI IR LYTINIAIS SANTYKIAIS APSVAIGUS NUO ALKOHOLIO Gita Argustaitė-Zailskienė1 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuva Santrauka. Problema. 2012–2013 m. Lietuvos universitetų siūlomas bakalauro studijas pasirinko 85 305 studentai, iš jų 49 236 moterys. Jos sudarė beveik 58 proc. visų ba- kalauro studijų studentų. Tai nemaža visuomenės, kurios dabartinė gyvenimo kokybė ir gyvensenos ypatumai daro didelę įtaką gyvenimui ir darbui baigus studijas, dalis. Nemažai šių jaunų moterų gyvenimo kokybę nulemia lytinė jų gyvensena, kuri pra- deda formuotis dar paauglystėje, mokantis mokykloje. Taip pat jaunų moterų gerovei įtakos turi alkoholio vartojimas. Neabejotina, kad tie du veiksniai sąveikauja, tačiau tyrimų, kurie analizuotų alkoholio vartojimo ir lytinio gyvenimo sąsajas, Lietuvoje išties nedaug. Šio tyrimo tikslas – įvertinti bakalauro studijų studenčių suvartojamo alkoholio kiekio sąsajas su pirmųjų lytinių santykių amžiumi, lytinių santykių partne- rių skaičiumi ir lytiniais santykiais apsvaigus nuo alkoholio. Metodika. Tiriamųjų imtį sudarė 1054 Lietuvoje studijuojančios 18–24 m. bakalauro studijų studentės, inter- netu užpildžiusios apklausą, sudarytą iš trijų dalių: demografinių klausimų, klausimų apie lytinį gyvenimą ir skalės, įvertinančios per mėnesį suvartojamo alkoholio kiekį. Rezultatai. Daugiau alkoholio vartojančios respondentės turi daugiau lytinių santy- kių partnerių ir anksčiau pradeda lytiškai santykiauti; be to, respondentės, per pasta- ruosius metus turėjusios lytinių santykių, kurių metu buvo bent kiek apsvaigusios nuo alkoholio, suvartoja kur kas daugiau alkoholio nei tos respondentės, kurios per pasta- ruosius metus nebuvo turėjusios lytinių santykių apsvaigusios nuo alkoholio. Išvados. Didesnis suvartojamo alkoholio kiekis turi sąsajų su rizikingesne 18–24 m. bakalauro studijų studenčių lytine elgsena. Pagrindiniai žodžiai: lytiniai santykiai, alkoholio vartojimas, studentai, moterys. MOKSLO STRAIPSNIAI ISSN 1941-7233 (Print), ISSN 2345-024X (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2345-024X.15.2 Gita Argustaitė-Zailskienė 34 ĮVADAS Lietuvos gyventojų alkoholio vartojimo tendencijos atitinka Šiaurės Europos šalių modelį, pasižymintį nekasdieniu, bet gausiu alkoholinių gėrimų vartojimu ir nereguliariais piktnaudžiavimo alkoholiu epizodais (Anderson ir Baumberg, 2006). Alkoholio vartojimas – ypač dažnas reiš- kinys tarp universitetų studentų ir studenčių. Pasak Goštauto ir kt. (2009), Lietuvos studentų suvartojamo alkoholio kiekis yra pavojingai didelis. Apklausos, atliktos įvairiose aukštosiose mokyklose, atskleidžia skirtingus rezultatus, tačiau bendrai matoma, kad alkoholį vartoja daug studentų. Astrauskienė, Dobrovolskis ir Stukas (2009), apklausę Lietuvos aukštųjų mokyklų bakalauro studijų studentus, apskaičiavo, kad per pasta ruosius metus alkoholio buvo vartoję 91,7 proc. studentų. Pasak Šimkūnaitės (2008), alkoholį vartoja apie 77 proc. I–III kurso studentų, studijuojan- čių Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Kito tyrimo metu Šiaulių universitete 10–15 proc. I–IV kursų bakalauro studijų studentų nurodė nevartojantys alkoholio (Milaševičiūtė, 2012). Pasak Narkauskaitės ir kt. (2011), 78 proc. aukštųjų mokyklų I–III kurso studentų vartoja alkoholį. Alkoholio vartojimo skirtumų skirtingose studentų amžiaus grupėse ne- nustatoma (Astrauskienė, Dobrovolskis ir Stukas, 2009). Nors moterys ir vartoja mažiau alkoholio nei vyrai (Baltrušaitytė ir Bulotaitė, 2011), dažnai intervencinės priemonės ir alkoholio antireklama bei švietimas šiuo klausimu taikomi labiau vyrams nei moterims, vis dėlto matoma, kad alkoholio vartojimas moterims taip pat kelia problemų. 38,5 proc. vaikinų ir 16,3 proc. merginų alkoholį vartoja kartą ar kelis kartus per savaitę, 39,5 proc. vaikinų ir 55,9 proc. merginų – kartą ar kelis kartus per mėnesį (Goštautas ir kt., 2009). Pasak Kriaučionienės, Barkauskienės ir Petkevičienės (2013), studentės, kurios dažnai geria vyną, pasižymi prastesne sveikata negu tos, kurios vyną geria retai arba jo visai nege- ria. Baltrušaitytė ir Bulotaitė (2011) teigia, kad penktadalis studenčių per pastaruosius metus yra bent kartą praleidusios paskaitas dėl pagirių. Rizikinga lytinė elgsena – taip pat studentams būdingas reiškinys. Ap- skritai lytiškai aktyvūs yra dauguma universiteto studentų: tarp 18–20 m. studentų lytiškai aktyvūs yra daugiau nei 70 proc., o tarp vyresnių, su- laukusių 21–23 m., lytiškai aktyvių studentų yra per 95 proc. (Žyvatkaus- kaitė, Jaruševičienė, Valius, 2012). Pasak Arnašiūtės (2013), trys ketvirta- daliai Klaipėdos universiteto I–IV kurso studenčių turėjo lytinių santykių, International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 35 2014, 15, 33–46 p. jų vidutinis santykių pradžios amžius – 17,6 metų, o vidutinis turėtų lytinių santykių partnerių skaičius – 2,5 partnerio. Dalis studentų prak- tikuoja rizikingas su lytiniais santykiais susijusias veiklas. Legkauskas ir Jakovlevaitė (2005), apklausę Vytauto Didžiojo universiteto studentus, nustatė, kad daugiau nei pusė studentų bent su vienu partneriu per visą lytinio gyvenimo laikotarpį yra mylėjęsi be prezervatyvo, o Žyvatkaus- kaitė, Jaruševičienė ir Valius (2012) teigia, kad per lytinius santykius jokių kontracepcijos priemonių nevartojo per 7 proc. studentų. Anot Norkaus (2012), daugiau kaip 15 proc. bakalauro studijų merginų yra turėjusios atsitiktinių lytinių santykių, kurių metu nevartojo apsaugos priemonių. Nors, pasak Mozūraitytės (2012), studentų vyrų seksualinis elgesys rizi- kingesnis nei moterų, t. y. vyrai anksčiau pradeda seksualinius santykius, turi daugiau seksualinių partnerių, daugiau atsitiktinių seksualinių par- tnerių, daugiau nesaugių lytinių santykių dėl apsvaigimo nuo alkoholio ar narkotikų, vis dėlto matoma, kad yra pagrindas nagrinėti moterų sek- sualinio elgesio rizikingumą ir kitus ypatumus. Lietuvoje nėra gausų tyrimų, analizuojančių lytinių santykių ir alko- holio vartojimo sąsajas, tad galima remtis vos keliomis jų išvadomis, kal- bant apie šiuos du veiksnius Lietuvos studentų imtyje. Pasak Norkaus (2012), per 35 proc. universitetų studenčių yra turėjusios lytinių santykių, kurių metu buvo apsvaigusios nuo alkoholio arba narkotinių medžiagų. Šiek tiek kitokį rezultatą gavo Mozūraitytė (2012), tarp jos tyrimo respon- denčių studenčių tokių buvo 23,9 proc. Nepavyko aptikti tyrimų, kurie nagrinėtų alkoholio vartojimo ypatumų sąsajas su pirmųjų lytinių san- tykių amžiumi, turėtų lytinių santykių partnerių skaičiumi ar kitais pana- šiais parametrais. Remiantis užsienyje atliktais tyrimais, dažnesnis alkoholio vartojimas siejamas su daugiau nei vieno partnerio per pastaruosius metu turė- jimu, tačiau tai duomenys, gauti ne iš studentų imties (Thompson, Kao ir Thomas, 2009). Panašius duomenis gavo ir Niujorko sveikatos apsaugos departamento tyrėjai, atskleidę, kad daugiau alkoholio vienu kartu su- vartojantys asmenys yra linkę turėti daugiau lytinių santykių partnerių (New York City Department of Health and Mental Hygiene, 2008). Tyri- mai rodo, kad su didesniu alkoholio vartojimu taip pat susiję ankstyvi lytiniai santykiai (Rehg ir kt., 2010), tačiau tai neplačiai ištyrinėta sritis, ypač mažai aptinkama tyrimų, kurie nagrinėtų pirmųjų lytinių santykių amžiaus sąsają su vėlesniu alkoholio vartojimu. Gita Argustaitė-Zailskienė 36 Apžvelgus esamus tyrimų rezultatus ir įvertinus problemos svarbą jaunų moterų gyvenime, iškeltas tyrimo tikslas: įvertinti bakalauro stu- dijų studenčių suvartojamo alkoholio kiekio sąsajas su lytinių santykių amžiumi, lytinių santykių partnerių skaičiumi ir lytiniais santykiais ap- svaigus nuo alkoholio. Tikslui pasiekti nagrinėtos šios hipotezės: 1. Daugiau suvartojamo alkoholio siejasi su ankstesniu lytinių santy- kių pradžios amžiumi. 2. Daugiau suvartojamo alkoholio siejasi su didesniu turėtų lytinių santykių partnerių skaičiumi. 3. Daugiau suvartojamo alkoholio siejasi su per pastaruosius metus turėtais lytiniais santykiais apsvaigus nuo alkoholio. METODAI 2013 m. gegužę atlikta internetu platinta 16 dienų apklausa, kurio- je dalyvavo 1291 respondentė. Kadangi apklausa atlikta internetu, ne- įmanoma apskaičiuoti anketų grįžtamumo, tačiau matoma, kad 1291 respondentė, užpildžiusi visą anketą, prilygsta 47,45 proc. ją naršyklėje atvėrusių asmenų. Duomenų analizei atrinktos respondentės, kurios, pildydamos anketą, studijavo bakalauro studijų programą, aiškiai nu- rodė savo šeiminę padėtį ir mokyklos baigimo vietą, buvo nepatyrusios lytinės prievartos ir negimdžiusios. Taip pat atmestos tos respondentės, kurios į kontrolinį klausimą, ar į anketos klausimus atsakinėjo sąžiningai, atsakė „ne“ arba „ne visai“. Taigi atmestos 237 respondentės ir duomenų analizei paliktos 1054. Tyrimo anketą sudarė specialiai šiam tyrimui autorės parengtas trijų dalių klausimynas. Pirmoje dalyje pateikti demografiniai klausimai: am- žius, šeiminė padėtis, mokyklos baigimo vieta, studijų įstaiga ir kursas. Antroje dalyje pateiktas alkoholinių gėrimų rūšių sąrašas (alus, sidras, šampanas, vynas, brendis, romas, degtinė, likeris). Respondentės turėjo įvertinti, kiek dienų per mėnesį ir kiek gramų per vieną kartą jos vidu- tiniškai suvartoja tam tikro alkoholio. Remiantis Didžiosios Britanijos sveikatos departamento (Office of Information for the Department of Health, 2009) publikuotais nurodymais, paminėtas alkoholio kiekis pa- verstas standartinių alkoholio vienetų kiekiu, suvartojamu per mėnesį. International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 37 2014, 15, 33–46 p. Trečioje dalyje pateikti klausimai, susiję su respondenčių lytiniu gyve- nimu. Ji sukurta remiantis Snellio ir Papini (1989) aprašyta seksualumo skale, kitomis seksualumo tyrimuose naudotomis metodikomis (Leg- kauskas ir Jakovlevaitė, 2006; Kalina, 2012; Norkus, 2012) ir kitais tyrimo tikslui pasiekti svarbiais klausimais. Respondentės turėjo įvardyti, kelerių metų būdamos pradėjo lytinius santykius, kiek lytinių santykių partnerių turėjo iki apklausos pildymo dienos, ir atsakyti į klausimą, ar per pasta- ruosius metus joms teko turėti lytinių santykių, kai buvo bent kiek ap- svaigusios nuo alkoholio. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programą „SPSS 16.0 for Windows“. Taikytas medianos testas, Manno–Witney–Wilcoxono kri- terijus, skaičiuotas Spearmano koreliacijos koeficientas. Statistinių hipo- tezių reikšmingumui vertinti pasirinktas p < 0,05 reikšmingumo lygmuo. REZULTATAI Kolmogorovo–Smirnovo testas parodė, kad pirmųjų lytinių santy- kių amžiaus (Z = 0,146, p > 0,001), turėtų lytinių santykių partnerių skai- čiaus (Z = 0,299, p < 0,001) ir per mėnesį suvartojamų alkoholio vienetų kiekio (Z = 0,193, p < 0,001) skirstiniai nėra pasiskirstę pagal normalų- jį dėsnį, todėl tyrimo rezultatams skaičiuoti naudoti neparametriniai kri- terijai: Manno–Witney–Wilcoxono kriterijus ir Spearmano koreliacijos koeficientas. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad jauniausiai respondentei, kuri pildė anketą, buvo 18 metų, vyriausiai – 24 metai (žr. 1 lentelę). 444 res- pondentės buvo vienišos (42,1 proc.), 610 turėjo partnerį (57,9 proc.), iš jų 8 buvo ištekėjusios. 525 respondentės baigė vidurinio lavinimo mokyklą viename iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų (49,8 proc.), 259 – kitose vie- tovėse (50,2 proc.). Respondentės apklausos pildymo metu mokėsi įvai- riose Lietuvos aukštosiose mokyklose: 168 (15,9 proc.) Kauno technologi- jos universitete, 60 (5,7 proc.) Lietuvos sporto universitete, 179 (17 proc.) Lietuvos sveikatos mokslų universitete, 122 (11,6 proc.) Vytauto Didžiojo universitete, 79 (7,5 proc.) Klaipėdos universitete, 54 (5,1 proc.) Lietuvos edukologijos universitete, 327 (31 proc.) Vilniaus universitete, 65 (6,2 proc.) kitose aukštosiose mokyklose, 15 (1,4 proc.) nenurodė savo mokymosi įstaigos. Gita Argustaitė-Zailskienė 38 1 lentelė. Respondenčių amžiaus pasiskirstymas studijų kursuose Table 1. The respondents’ age by study year Kursas N Vidutinis amžius SD 1 345 19,3 0,713 2 226 20,26 0,684 3 250 21,28 0,589 4 233 22,24 0,678 Analizuojant duomenis apie suvartojamą alkoholio kiekį, dėl nepa- tikimai ar neišsamiai užpildytos klausimyno dalies atmesti 57 respon- denčių (5,4 proc.) atsakymai. 102 respondentės (9,7 proc.) nurodė ne- išgeriančios nė vieno standartinio alkoholio vieneto (SAV) per mėnesį. Respondenčių nurodytus suminius per mėnesį suvartojamo alkoholio kiekius pavertus į SAV skaičių ir atmetus išskirtis, gauta, kad didžiausias nurodytas per mėnesį suvartojamo alkoholio kiekis siekia 242 standarti- nius vienetus (N = 988). Suvartojamų SAV vidurkis – 30,13, o skaičiuojant tik tarp vartojančiųjų – 33,59. Prieš skaičiuojant toliau, įvertintas suvarto- jamo alkoholio kiekio ir respondenčių amžiaus ryšys. Šių dviejų veiksnių sąsajos nerasta (Spearmano r = –0,012, p = 0,715). Analizuojant duomenis apie lytinių santykių ypatumus, gauta, kad iš lytiniškai santykiavusių respondenčių 747 (95,9 proc.) turėjo lytinių san- tykių tik su vyrais, 8 (1 proc.) – tik su moterimis, 20 (2,6 proc.) – ir su vyrais, ir su moterimis. 4 respondenčių (0,4 proc.) duomenys klaidingai užre- gistruoti sistemoje, todėl nebuvo skaičiuoti. Nagrinėjant lytinių santykių turėjusių respondenčių duomenis, matyti, kad pirmieji lytiniai santykiai turėti nuo 14 iki 22 m. Vidurkis – 17,93 ± 2,56 m. Atmetus respondentes, kurios nurodė skaičiais nepaverčiamą informaciją, ir tas, kurios, nors ir pažymėjusios, kad turėjo lytinių santykių, nurodė neturėjusios partnerių, gauta, jog mažiausias turėtų lytinių santykių partnerių skaičius yra 1, di- džiausias – 25. Vidurkis – 2,47 ± 2,74, mediana – 2. Tikrinant pirmąją hipotezę (daugiau suvartojamo alkoholio siejasi su ankstesniu lytinių santykių pradžios amžiumi), tarp turėjusiųjų lyti- nių santykių, alkoholį vartojančių ir pirmųjų lytinių santykių amžių nu- rodžiusių respondenčių (N = 722) Manno-Whitney U testu nustatyta, kad pirmųjų lytinių santykių amžius yra didesnis tarp tų respondenčių, International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 39 2014, 15, 33–46 p. kurios vartoja alkoholio mažiau nei tiriant nustatytas vidurkis (30,13 SAV), ir tų, kurios vartoja alkoholio daugiau nei tiriant nustatytas vidurkis (U = 43317, p < α) (žr. 2 lentelę). Hipotezė pasitvirtino. 2 lentelė. Pirmųjų lytinių santykių amžiaus palyginimas tarp daugiau ir mažiau alkoholio vartojančių respondenčių Table 2. Comparison of distribution of age of first intercourse by consumption of alcohol Suvartojamas alkoholio kiekis Pirmųjų lytinių santykių amžius Vidurkis Mediana p reikšmė Alkoholio vartoja mažiau nei tiriant nustatytas vidurkis (N = 417) 18,10 ± 1,6 18 p < 0,001 Alkoholio vartoja daugiau nei tiriant nustatytas vidurkis (N = 251) 17,59 ± 1,58 18 Tikrinant antrąją hipotezę (daugiau suvartojamo alkoholio siejasi su didesniu turėtų lytinių santykių partnerių skaičiumi), tarp turėjusių ly- tinių santykių, alkoholį vartojančių ir turėtų partnerių skaičių nurodžiu- sių respondenčių (N = 664) Manno-Whitney U testu nustatyta, kad esama partnerių skaičiaus skirtumų tarp mažiau ir daugiau alkoholio vartojančių respondenčių (žr. 3 lentelę). Respondentės, kurios vartoja mažiau alko- holio nei tiriant nustatytas vidurkis, turi mažiau lytinių santykių partnerių nei tos, kurios vartoja alkoholio daugiau nei tiriant nustatytas vidurkis (U = 39848,5, p < α). Hipotezė pasitvirtino. 3 lentelė. Lytinių santykių partnerių skaičiaus palyginimas tarp daugiau ir mažiau alkoholio vartojančių respondenčių Table 3. Comparison of distribution of number of sexual partners by consumption of alcohol Suvartojamas alkoholio kiekis Lytinių santykių partnerių skaičius Vidurkis Mediana p reikšmė Alkoholio vartoja mažiau nei tiriant nustatytas vidurkis (N = 415) 1,98 ± 1,79 1 p < 0,001 Alkoholio vartoja daugiau nei tiriant nustatytas vidurkis (N = 249) 3,31 ± 3,95 2 Gita Argustaitė-Zailskienė 40 Tikrinant trečiąją hipotezę (daugiau suvartojamo alkoholio siejasi su per pastaruosius metus turėtais lytiniais santykiais apsvaigus nuo alkoholio), respondentės, per pastaruosius metus turėjusios lytinių san- tykių, kurių metu buvo bent kiek apsvaigusios nuo alkoholio, vartojo kur kas mažiau alkoholio nei tos respondentės, kurios per pastaruosius metus nebuvo turėjusios lytinių santykių apsvaigusios nuo alkoholio (U = 28,292, p < α) (žr. 4 lentelę). Hipotezė pasitvirtino. 4 lentelė. Suvartojamo alkoholio kiekio palyginimas tarp respondenčių, kurios per pastaruosius metus turėjo arba neturėjo lytinių santykių, kurių metu buvo apsvaigusios nuo alkoholio Table 4. Comparison of alcohol consumption between respondents who in the course of one year did or did not have sexual intercourse under the influence of alcohol Santykiai apsvaigus nuo alkoholio Suvartojamo alkoholio kiekio vidurkis p reikšmė Per pastaruosius metus turėjo lytinių santykių (N = 413) 44,55 SAV / mėn. p < 0,001 Per pastaruosius metus neturėjo lytinių santykių (N = 285) 18,47 SAV / mėn. REZULTATŲ APTARIMAS IR DISKUSIJA Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad nėra tiesioginio ryšio tarp lietuvių bakalauro studijų studenčių amžiaus ir jų suvartojamo alkoholio kiekio. Panašius rezultatus tirdami Lietuvos studentus gavo Astrauskienė, Dob- rovolskis ir Stukas (2009). Šimkūnaitė (2008) tyrė Vilniaus universiteto I–III kurso studentus ir nustatė, kad kursas, kuriame studentas mokosi, neturi sąsajos su studento alkoholio vartojimu ar nevartojimu. Kita ver- tus, yra ir priešingų duomenų: Bielskytė (2009), apklaususi 17–26 metų studentus, teigia, kad vyresni studentai yra linkę rečiau vartoti alkoholį, bet tikėtina, kad šio tyrimo rezultatai skiriasi nuo kitų, nes pasirinktos pla- tesnės amžiaus intervalo ribos, apimančios ir paauglystės pabaigą, ir tre- čiosios dešimties vidurį. Lyginant tyrimo rezultatus su užsienio autorių tyrimais, pastebima tam tikrų tendencijų. Bewick ir kt. (2008) teigia, kad International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 41 2014, 15, 33–46 p. Jungtinės Karalystės studentai pirmaisiais studijų metais vartoja kur kas daugiau alkoholio nei vėliau. Autoriai tai aiškina studentų psichologine branda, darančia įtaką studentų rizikingos elgsenos mažėjimui. Lorantas ir kt. (2013), atlikę apklausą viename iš Belgijos universitetų, teigia, kad amžius nėra susijęs su vartojamo alkoholio kiekio pakitimais, tačiau šie autoriai iškėlė hipotezę, kad tiriant tokią sąsają reikia atsižvelgti ne tik į studento amžių, bet ir į tai, kiek laiko jis jau mokosi universitete. Pasak jų, tikėtina, kad kuo daugiau laiko praleista universitete, tuo didesnė tiki- mybė, kad studentas vartos daugiau alkoholio. Tyrimas rodo, kad yra buvusių pirmųjų lytinių santykių amžiaus ir šiuo metu per mėnesį suvartojamo alkoholio kiekio sąsaja: merginos, kurios pradėjo ankstyvus lytinius santykius, šiuo metu vartoja daugiau alkoholio. Nepavyko rasti mokslinių tyrimų, kurie tirtų identiškus šiam tyrimui kintamuosius, tačiau, pvz., Stueve ir O’Donnell (2013) teigia, kad ankstyvi lytiniai santykiai yra susieti su vėliau dažniau pasitaikančiu ap- girtimu, ypač moterų. Daugelis tyrėjų, atliekančių šios srities tyrimus, do- misi atvirkštiniu procesu, t. y. ankstyvo alkoholio vartojimo įtaka lytinio gyvenimo pradžiai. Dėmesys daugiausia kreipiamas į tai, kaip alkoholio vartojimas skatina ankstyvą lytinio gyvenimo pradžią, bet nedaug nag- rinėta, ar ankstyva lytinio gyvenimo pradžia turi ryšį su vėliau pasireiš- kiančiu rizikingu elgesiu, t. y. alkoholio vartojimo ypatumais. Šio tyrimo prielaida, kad lytinių santykių pradžios amžius gali būti susijęs su šiuo metu suvartojamo alkoholio kiekiu, pagrįsta esamų tyrimų rezultatų skirtumais. Dalis tyrėjų teigia, kad ankstyva lytinio gyvenimo pradžia yra susijusi su didesniu po to pasireiškiančiu abiejų lyčių polinkiu į de- linkventinį elgesį, be to, šis efektas išlieka ilgiau nei metus po pirmųjų lytinių santykių (Armour ir Haynie, 2007). Šie autoriai taip pat teigia, kad tikėtina, jog merginoms ankstyva lytinio gyvenimo pradžia kelia daugiau problemų nei vaikinams dėl galimo neplanuoto nėštumo. Kita vertus, Olandijoje atliktas tyrimas (Udell ir kt., 2010) nustatė kitokius rezultatus. Pasak tyrėjų, ankstyva lytinio gyvenimo pradžia neturėjo ryšio su vėliau pastebimu probleminiu elgesiu. Minėtuose tyrimuose tarp matuojamo probleminio elgesio aspektų nebuvo suvartojamo alkoholio kiekio, tad negalima jų tiesiogiai lyginti su šiuo tyrimu, bet matoma, kad išties gali egzistuoti ankstyvų lytinių santykių ir vėlesnio gausaus alkoholio varto- jimo ryšys. Gita Argustaitė-Zailskienė 42 Taip pat gauta, kad dabartinis alkoholio vartojimas gali būti siejamas su per gyvenimą turėtų lytinių santykių partnerių skaičiumi: responden- tės, kurios vartoja daugiau alkoholio, turi daugiau partnerių. Andersonas ir Dahlbergas, dar 1992 m. atlikę tyrimą bendrojoje JAV populiacijoje, teigė, kad didesnis alkoholio suvartojimas siejasi su didesniu lytinių part- nerių skaičiumi. Be to, panašius rezultatus gavo ir Thompsonas, Kao ir Thomas (2005), ištyrę amerikiečių karinio personalo atstovus ir nustatę, kad dažniau apgirstantys asmenys yra linkę turėti daugiau lytinių san- tykių partnerių, bei Tapertas ir kt. (2001), paauglių ir jaunų suaugusiųjų imtyje nustatę alkoholio vartojimo ir partnerių skaičiaus sąsają. Ši sąsaja gali turėti įvairių priežasčių, viena jų – alkoholio vartojusio asmens in- hibicijos mažėja, t. y. jo elgesys mažiau paklūsta socialinėms normoms, o tai savo ruožtu keičia elgesį į ne tokį socialiai priimtiną ir rizikingesnį. Taip pat tyrėjai kalba ir apie kitokį mechanizmą, kai elgesys keičiasi ne dėl tiesioginio alkoholio poveikio, o dėl tikėjimo, kad poveikis egzistuoja. Be to, įdomu tai, kad tiriant, kaip alkoholio vartojimas veikia priešingos lyties patrauklumo vertinimą, pastebima, kad veikiamų alkoholio mo- terų pateikiami įvertinimai pasikeičia ypač smarkiai; alkoholio vartoju- sios koledžo studentės vyrus vertina kaip kur kas patrauklesnius (Jones ir kt., 2003). Šie procesai gali paaiškinti partnerių skaičiaus didėjimą kaip tiesioginę alkoholio vartojimo pasekmę, t. y. manoma, kad alkoholio pa- veikti žmonės, ypač moterys, dažniau turi lytinių santykių su atsitiktiniais partneriais, todėl didėja jų per gyvenimą turėtų partnerių skaičius. Nors ir žinoma, kad vaikinai dažniau nei merginos turi lytinių santy- kių, kurių metu būna apsvaigę nuo alkoholio (Kalina ir kt., 2012), vis dėlto tuo pasižymi nemažai abiejų lyčių atstovų. 56,7 proc. šio tyrimo respon- denčių buvo bent kartą per pastaruosius metus apsvaigusios nuo alkoho- lio per lytinius santykius. Šis rezultatas panašus į gaunamus užsienio ty- rėjų: JAV atliktas tyrimas rodo, kad per pastaruosius dvejus metus lytinių santykių, kurių metu buvo apsvaigusios nuo alkoholio, turėjo 60,2 proc. koledžo studenčių (Caldeira ir kt., 2009). Taip pat tiriant apskaičiuota, kad respondentės, kurios per pastaruosius metus turėjo lytinių santy- kių, kurių metu buvo bent kiek apsvaigusios nuo alkoholio, suvartojo daugiau alkoholio nei tos, kurios per pastaruosius metus nebuvo turė- jusios lytinių santykių apsvaigusios nuo alkoholio. Šis tyrimo rezulta- tas atspindi kitų tyrimų gaunamus duomenis. Pavyzdžiui, palyginti su International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 43 2014, 15, 33–46 p. alkoholio nevartojančiais mokiniais, jį vartojantys yra labiau linkę turėti lytinių santykių, kurių metu būna apsvaigę nuo alkoholio ar kitų me- džiagų (Miller ir kt., 2007). Pasak Poulino ir Grahamo (2001), dažniau al- koholį vartojantys mokiniai taip pat yra linkę dažniau turėti neplanuotų lytinių santykių, kurių metu būna vartoję alkoholio. Nėra gausu tyrimų, kurie nagrinėtų suvartojamo alkoholio kiekio ir santykių apsvaigus nuo alkoholio sąsajas studentų imtyje, tačiau tokie tyrimai būtini, nes lytiniai santykiai, kurių metu vienas ar abu partneriai yra apsvaigę, gali daryti įtaką santykių saugumui, t. y. paskatinti partnerius nenaudoti kontracep- tinių priemonių (Poulin ir Graham, 2001), taip sudarydami palankią terpę užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis ar pradėti neplanuotą kūdikį. IŠVADOS Daugiau alkoholio vartojančios bakalauro studijų studentės pasižymi rizikingesne elgsena nei mažiau alkoholio vartojančios respondentės. Daugiau per mėnesį suvartojamo alkoholio gali būti siejama su ankstesniu pirmųjų lytinių santykių amžiumi. Daugiau per mėnesį suvartojamo alkoholio gali būti siejama su di- desniu lytinių santykių partnerių skaičiumi. Daugiau per mėnesį suvartojamo alkoholio gali būti siejama su ly- tinių santykių, kurių metu studentės buvo apsvaigusios nuo alkoholio, turėjimu per pastaruosius metus. Literatūra Anderson, P., Baumberg, B. (2006). Alcohol in Europe. London: Institute of Alcohol Studies. Anderson, J. E., Dahlberg, L. L. (1992). High-risk sexual behavior in the general population. Results from a national survey, 1988–1990. Journal of Sexually Transmitted Diseases, 19 (6), 320–325. Armour, S., Haynie, D. S. (2007). Adolescent Sexual Debut and Later Delinquency. Journal of Youth and Adolescence, 36, 154–152. Arnašiūtė, R. (2013). Klaipėdos universiteto studenčių pasitenkinimo seksualiniu gyvenimu ir savivertės ryšio vertinimas. Magistro darbas. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. 44 Gita Argustaitė-Zailskienė Astrauskienė, A., Dobrovolskis, V., Stukas, R. (2009). Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. Medicinos teorija ir praktika, 15 (4), 366–371. Baltrušaitytė, R., Bulotaitė, L. (2011). Studentų alkoholio vartojimo lūkesčių, savi- veiks mingumo, motyvų ir alkoholio vartojimo sąsajos. Psichologija, 44, 88–103. Bewick, M. B., Mulhern, B., Barkham, M., Trusler, K., Hill, A. J., Stiles, W. B. (2008). Changes in under graduate student alcohol consumption as they progress through university. BMC Public Health, 8 (163). Bielskytė, J. (2009). Studentų sveikos gyvensenos ir subjektyvaus savo sveikatos vertinimo ryšys su psichologiniu atsparumu bei savigarba. Magistro darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Caldeira, K. M., Arria, A. M., Zarate, E. M., Vincent, K. B., Wish, E. D. (2009). Prospective Associations between Alcohol and Drug Consumption and Risky Sex among Female College Students. Journal of Alcohol and Drug Education, 53 (2), 71–92. Cavazos-Rehg, P. A., Spitznagel, E. L., Bucholz, K. K., Numberger J. Jr., Edenberg, H. J., Kramer, J. R. et al. (2010). Predictors of Sexual Debut at Age 16 or Younger. Archives of Sexual Behavior, 39 (3), 664–673. Gonzalez, V. M., Collins, R. L., Bradizza, C. M. (2009). Solitary and Social Heavy drinking, Suicidal Ideation, and Drinking Motives in Underage College Drinkers. Journal of Addictive Behaviour, 34 (12), 993–999. Goštautas, A., Povilaitis, R., Pilkauskienė, I., Jakušovaitė, I., Statkevičienė, S. (2009). Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas tarp studentų 2005–2006 m. Medicina, 45 (7). Jones, B. T., Jones, B. C., Thomas, A. P., Piper, J. (2003). Alcohol consumption increa- ses attractiveness ratings of opposite-sex faces: a possible third route to risky sex. Addiction, 1069–1075. Kalina, O. (2012). Sexual risky behaviour among Slovak adolescents and young adults: social and psychological factors. Daktaro disertacija. Olandija: Groningeno universitetas. Kriaučionienė, V., Barkauskienė, A., Petkevičienė, J. (2013). Kauno universitetų studentų subjektyvi sveikata ir jos pokyčiai 2000–2010 m. Visuomenės sveikata, 2 (61), 82–88. Legkauskas, V., Jakovlevaitė, V. (2005). Rizikingo seksualinio studentų elgesio ir jų psichosocialinių savybių ryšys. Psichologija, 32, 35–45. Lorant, V., Nicaise, P., Soto, V. E., d’Hoore W. (2013). Alcohol drinking among college students: college responsibility for personal troubles. British Medical Journal of Public Health, 13 (615). Meier, A. (2004). Adolescent first sex and subsequent mental health. Presented at the 2004 Society for Research on Adolescence meeting, Baltimore, MD. International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 45 2014, 15, 33–46 p. Milaševičiūtė, R. (2012). Studentų požiūrio į priklausomybes tyrimas. Bakalauro darbas. Šiauliai: Šiaulių universitetas. Miller, J. W., Naimi, T. S., Brewer, R. D., Jones, S. E. (2007). Binge Drinking and Associated Health Risk Behaviors Among High School Students. Pediatrics, 119 (76). Mozūraitytė, J. (2012). Seksualinio elgesio motyvų svarba studentų rizikingo seksualinio elgesio ir asmenybės bruožų sąsajai. Magistro darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Narkauskaitė, L., Juozulynas, A., Jurgelėnas, A., Venalis, A. (2011). Psichiką veikiančių medžiagų vartojimo paplitimas tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. Visuomenės sveikata, 1 (52). New York City Department of Health and Mental Hygiene. (2008). Alcohol Use and Risky Sex in New York City. NYC Health, 7 (6). Newburry-Birch, D., Walker, J., Avery, L., Beyer, F., Brown, N., Jackson., K. et al. (2009). Impact of alcohol consumption on young people: a systematic review of published reviews. UK: Newcastle University. Norkus, A. (2012). Sveika gyvensena Lietuvos studentų populiacijoje: edukacinis diagnostinis aspektas. Daktaro disertacija. Šiauliai: Šiaulių universitetas. Poulin, C., Graham, L. (2001). The association between substance use, unplanned sexual intercourse and other sexual behaviours among adolescent students. Journal of addiction, 96, 607–621. Stueve, A., O’Donell, L. N. (2005). Early Alcohol Initiation and Subsequent Sexual and Alcohol Risk Behaviors Among Urban Youths. American Journal of Public Health, 95 (5), 887–893. Šimkūnaitė, A. (2008). Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas tarp VU medicinos fakulteto I–III kurso studentų ir jį įtakojantys veiksniai. Magistro dar- bas. Vilnius: Vilniaus universitetas. Tapert, S. F., Aarons G. A., Sedlar, G. R., Brown, S. A. (2001). Adolescent Substan- ce Use and Sexual Risk Taking Behavior. Journal of Adolescent Health, 28, 181–189. Thompson, J. C., Kao, T. C., Thomas, R. J. (2009). The relationship between alcohol use and risk-taking sexual behaviors in a large behavioral study. Preventive Medicine, 41 (1), 247–252. United Kingdom Central Office of Information for the Department of Health. (2009). Alkoholio vienetai ir jūs. http://www.bdasonline.co.uk/docs/Know%20 Your%20Limits%20-%20Lithuanian.pdf. Aplankyta: 2013-09-20. Žyvatkauskaitė, A., Jaruševičienė, L., Valius, L. (2012). Jaunų žmonių lytinė elgsena ir kontracepcijos metodų pasirinkimo motyvai. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 16 (2), 76–82. 46 Gita Argustaitė-Zailskienė RELATIONSHIP OF ALCOHOL CONSUMPTION WITH AGE OF SEXUAL DEBUT, NUMBER OF SEXUAL PARTNERS, AND SEXUAL INTERCOURSE UNDER THE INFLUENCE OF ALCOHOL IN FEMALE BACHELOR STUDENTS Gita Argustaitė -Zailskienė Lithuanian University of Health Sciences, Lithuania Abstract. Background. In the year 2012–2013 the number of students in Lithuanian- bachelor studies in the whole country was 85305. 49236 of them were women, which makes up almost 58 % of all students. This number is a significant part of the society which should not be overlooked. The current life quality and lifestyle of the aforementioned women has a big impact on their life and work after they graduate. A considerable part of their quality of life isd etermined by sexual behavior which starts developing in their earlier years, also by alcohol consumption patterns. Researchers do not doubt that these two factors interact, yet there are very few Lithuanian studies which examine the relationship between alcohol consumption and sexual behavior, especially risky. The purpose of this article is to evaluate the relationship between female students in bachelors’ studies alcohol consumption and several aspects of risky sexual behavior. Method. 1054 female respondents, aged 18–24, who at the time were studying in bachelors’ studies filled out an online questionnaire consisting of three specifically designed parts: demographic questions, questions about sexual behavior and a scale designed to evaluate the consumption of alcohol per average month. Findings. Respondents who report consuming more alcohol have more sexual partners; also, respondents who report consuming more alcohol tend to have had their first sexual intercourse earlier. Moreover, respondents who report having had sexual intercourse under the influence of alcohol in the course of the past year also report higher alcohol consumption than those who do not report having intercourse under the influence of alcohol. Conclusion. Higher alcohol consumption may be linked to riskier sexual behavior in 18–24 year old female Lithuanian bachelor students. Keywords: sexual intercourse, alcohol consumption, students, women. Gauta: 2013-12-11 Priimta: 2014-03-31