111 2014, 15, 111–131 p. 1 Adresas susirašinėti: Vytauto Didžiojo universitetas, Jonavos g. 66, tel. 8 672 4 69 62, el. p.: psichologei.dovilei@gmail.com INTERVENCIJŲ, PAREMTŲ KOGNITYVINE- ELGESIO TERAPIJA, EFEKTYVUMAS VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PYKČIO IR AGRESYVAUS ELGESIO KONTROLEI. SISTEMINĖ LITERATŪROS ANALIZĖ Dovilė Valiūnė1 Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva Santrauka. Problema. Dažnas pyktis ir agresyvus elgesys yra būdingas mokyklinio am- žiaus vaikams (Reyes ir kt., 2003). Paauglių pykčio kontroliavimo problemos susiju- sios su įvairiais sunkumais mokykloje (Humphrey, Brooks, 2006; Schwartz ir kt., 2006; Feindler, Engel, 2011). Taigi paauglių pyktis ir agresija lieka svarbia tyrinėjimo pro- blema mokyklose (Fives ir kt., 2011). Yra nemažai tyrimų, nagrinėjančių intervencijų veiksmingumą pykčiui ir agresyviam elgesiui. Atliktos metaanalizės parodė, kad in- tervencijos, paremtos kognityvine-elgesio terapija, efektyvios, tačiau daugumoje jų nebuvo atskirai nagrinėjama vaikų ir paauglių populiacija. Taip pat matomas inter- vencijų efekto dydžių, skaičiuojamų skirtingose metaanalizėse, skirtumas. Dažnai apibendrinami senesni nei 15 metų tyrimai ir pastebima, kad nemažai tyrimų turi vertinimo ir metodologinių trūkumų (Beck, Fernandedez, 1998; Bennet ir kt., 2000; Sukhodolsky, 2004; Saini, 2009; Feindler, Engel, 2011). Taigi akivaizdus poreikis atlikti sisteminę literatūros analizę naujausių efektyvumo tyrimų, kurie apima intervencijas, grįstas kognityvine-elgesio terapija, vaikų ir paauglių pykčiui ir agresyviam elgesiui mažinti. Tyrimo tikslas – išnagrinėti tyrimus, kuriuose analizuojamas intervencijų, paremtų kognityvine-elgesio terapija, efektyvumas vaikų ir paauglių pykčiui ir agre- syviam elgesiui mažinti, įvertinti poveikio programų efektyvumą ir atrasti šių tyrimų metodologinius skirtumus. Metodika. Sisteminė literatūros analizė. Rezultatai. Ne- mažai nagrinėjamų tyrimų parodė, kad grupinės intervencijos, paremtos kognityvine- elgesio terapija, nesvarbu, kokia jų trukmė, yra efektyvios paveikiant daugumos vaikų ir paauglių pykčio ir agresyvaus elgesio apraiškas. Tačiau esama prieštaringų rezultatų ir tam tikrų metodologinių trūkumų. Taip pat akivaizdus poreikis nagrinėti aplinkos ir asmenybinių kintamųjų svarbą intervencijų efektyvumui. Pagrindiniai žodžiai: intervencija, kognityvinė-elgesio terapija, efektyvumas, pyktis, agre- syvus elgesys. MOKSLO STRAIPSNIAI ISSN 1941-7233 (Print), ISSN 2345-024X (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2345-024X.15.6 Dovilė Valiūnė 112 ĮVADAS Paauglystėje vyksta didžiausios permainos, susijusios su asmens psi- chosocialine, kognityvine ir fizine raida. Šis amžiaus tarpsnis – tai per- mainų, mokymosi, adaptacijos laikotarpis, per kurį asmenys įgyja žinių, įgūdžių, reikalingų sprendžiant svarbius klausimus vėliau gyvenime. Įvairūs sunkumai, su kuriais susiduria paauglys, lemia vystymąsi ir as- mens gebėjimus susidoroti su problemomis ateityje (Krisstensson, 2005; Tilindienė, 2006). Pyktis yra visiems būdinga ir natūrali emocija, tačiau pykčio nekontroliavimas gali būti ženklas, įspėjantis apie galimus sunku- mus (Feindler, Engel, 2011; Puskar ir kt., 2008). Paauglius dažnai apima pykčio proveržiai, kuriuos jie siekia nuslopinti. Pyktis gali būti išreiškia- mas verbaliniu arba fiziniu būdu, nukreipiant agresiją į kitus žmones ar aplinkos daiktus, taip pat pyktis gali būti užgniaužiamas (Reyes ir kt., 2003; Daniel ir kt., 2009). Taigi netinkamai išreiškiamas pyktis gali sietis su įvairiais sunkumais agresoriui, aukai ir aplinkai. Paauglių pykčio kontroliavimo sunkumai susiję su nemažai pro- blemų mokykloje. Mokiniams, kuriems sunkiai sekasi kontroliuoti pyktį, gresia iškristi iš mokyklos, jie patiria mokymosi bėdų (Humphrey, Brooks, 2006; Schwartz ir kt., 2006). Paaugliai, turintys elgesio ir emocijų kon- trolės sunkumų, dažniau ir intensyviau išgyvena baimę, baimei įveikti naudoja neveiksmingas strategijas ir baimės pojūtį stiprina įsivaizduo- jamu bejėgiškumu (Jokūbpreikšas ir Bubnys, 2013). Paaugliai, kurie ne- kontroliuoja savo pykčio, yra linkę nusikalsti, jie dažniau piktnaudžiauja priklausomybę keliančiomis medžiagomis, gali anksti susilaukti vaikų, patiria depresiją vėliau gyvenime (Wienclaw, 2009). Nekontroliuojantys savo pykčio asmenys gali turėti socialinio prisitaikymo sunkumų ar pa- sižymėti asocialiu elgesiu ateityje (Feindler, Engel, 2011). Taip pat pyktis susijęs su didesne savižudiško elgesio rizika (Daniel ir kt., 2009). Pykčio patyrimas ir išraiška stipriai susijusi su patyčiomis (Madaan, 2012). Patyčios yra dažna problema mokyklose. Remiantis Pasaulio svei- katos organizacijos duomenimis, 2009–2010 m. Lietuva pirmavo Euro- poje pagal patyčių patyrimą (Šukytė, 2014). Zaborskis ir Vareikienė (2008) nustatė, kad patyčios mokykloje susijusios su blogesniu moksleivių savo sveikatos vertinimu, menkesniu pasitenkinimu gyvenimu, somatiniais nusiskundimais, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu. Taigi pastaraisiais metais paauglių pyktis ir agresija tapo svarbia tyri- nėjimo problema mokyklose (Fives ir kt., 2011). Pirmiausia psichikos svei- International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 113 2014, 15, 111–131 p. katos centrų ir švietimo įstaigų specialistai stengiasi suprasti veiksnius, susijusius su paauglių pykčiu ir agresija (Fives ir kt., 2011). Taip pat do- mimasi įvairiomis intervencijomis, kurios efektyviausiai padėtų paaug - lius mokyti pykčio kontrolės. Dažniausiai taikomos intervencijos, kuriomis siekiama mokyti paaug- lius kontroliuoti pyktį, remiasi kognityvine-elgesio teorija (Charlesworth, 2008). Viena šios teorijos prielaidų yra ta, kad asmens mintys, išorinių įvy- kių interpretacija veikia emocijų ir elgesio pasireiškimą. Kai situacija su- vokiama kaip priešiška, vaikas linkęs elgtis agresyviai (Knorth ir kt., 2007). Kognityvine-elgesio teorija paremtos intervencijos moko atpažinti ir su- sieti mintis, emocijas, fiziologinius pokyčius ir elgesį (Sukhodolsky ir kt., 2004; Feindler ir kt., 2003). Tokio tipo intervencijos gali būti taikomos ir individualiai, ir grupėje. Kuri intervencijos forma efektyvesnė, priklauso nuo kliento ypatumų. Tačiau Pollocko ir Kymissis (2001) tyrimas at- skleidė, kad grupinės intervencijos yra efektyvios ar net efektyvesnės už individualias sprendžiant daugumą problemų, susijusių su pykčiu. Dar- bas grupėje mažina izoliacijos, kurią jaučia vaikas ar paauglys, turėdamas problemų, kilusių dėl pykčio kontrolės stokos jausmą. Didesnį grupinės intervencijos efektyvumą Dwivedi ir Gupta (2000) aiškino remdamiesi Dodge’s socialinio keitimosi modeliu: tikėtina, kad išmoktas įgūdis per pratybas bus teigiamai įvertintas kitų bendraamžių. Paauglys ar vaikas, norėdami būti teigiamai įvertinti, kartos išmoktą įgūdį grupėje ir kitur. Taigi šiame darbe į literatūros analizę įtraukiami tyrimai, kurie remiasi intervencijos taikymu grupėje. Beckas ir Fernandedeza 1998 m. atliko vieną pirmųjų metaanalizių, kuria siekė apibendrinti grupinės kognityvinės-elgesio terapijos efekty- vumą pykčio kontrolei gerinti. Autoriai rėmėsi 50 studijų, atliktų 1981– 1993 m., iš jų 15 apima vaikus ir paauglius. Tyrimas atskleidė, kad kogni- tyvinė-elgesio terapija yra efektyvi mažinant pykčio pasireiškimą (Beck, Fernandedez, 1998). Tačiau iš šio tyrimo neaiškus kognityvinės-elgesio terapijos poveikis atskirai vertinant vaikus ir paauglius. Taip pat į meta- analizę buvo įtraukti tyrimai, kurie turėjo tam tikrų metodologinių trū- kumų, pavyzdžiui, nebuvo kontrolinės grupės, maža tiriamųjų imtis. But- lerio ir kt. (2006) metaanalizė atskleidė, kad kognityvinė-elgesio terapija yra efektyvi norint mažinti streso, panikos, socialinės fobijos simptomus, tačiau mažinant pykčio pasireiškimą pasiekiamas tik vidutinis efektas. Į šį tyrimą nebuvo įtrauktas atskiras kognityvinės-elgesio terapijos poveikio nagrinėjimas vaikų ir paauglių pykčiui ir agresijai. Kitame metaanalizės Dovilė Valiūnė 114 tyrime apie kognityvinės-elgesio terapijos efektyvumą pykčio kontrolei buvo naudojami tik suaugusių asmenų duomenys (Saini, 2009). Kadangi pykčio kontrolės ir išmokimo aspektai vyresniame amžiuje ir paauglys- tėje skiriasi, verta atsižvelgti į tiriamųjų amžių. Candelaria ir Fedewa (2012) atliko metaanalizę, nukreiptą į pykčio kontrolės intervencijų efektyvumą vaikų ir paauglių socialiniams ir emo- ciniams aspektų pokyčiams. Iš viso buvo įtraukta 60 tyrimų, atliktų 1979– 2010 m. Tyrimai apėmė įvairias pykčio kontrolės ir kitas impulsų valdymo programas, parengtas mokykloms. Šio tyrimo apskaičiuotas efekto dydis yra tik – 0,27. Galima teigti, kad intervencijos mažai prisidėjo prie vaikų ir paauglių neigiamų emocijų ir elgesio mažinimo, ypač mokant moki- nius kontroliuoti save ir pykčio išraiškas. Taigi nagrinėjant atskirai inter- vencijų poveikį vaikų ir paauglių pykčio ir agresijos valdymui, matomas mažas efektyvumas, lyginant tyrimus, atliktus su suaugusiais asmenimis. Taip pat ši metaanalizė neanalizavo atskirai intervencijų, paremtų kog- nityvine-elgesio terapija. Bennetas ir kt. (2000) metaanalizėje naudojo 1974–1998 m. duomenis ir konstatavo, kad kognityvine-elgesio terapija grįstos intervencijos turi mažą poveikį asmenų, jaunesnių nei 18 m., aso- cialiam elgesiui. Sukhodolsky (2004) nustatė vidutinį intervencijos po- veikį vaikų ir paauglių pykčiui mažinti. Taigi skirtingose metaanalizėse išryškėja nevienodi efekto dydžiai vertinant intervencijų efektyvumą vaikų ir paauglių sunkumams, susijusiems su pykčio nekontroliavimu. Pastebima, kad agresyvių mokinių nemažėja, nors ir daugėja tyrimų apie pykčio kontrolę. Tai aiškinama tuo, kad tradicinės pykčio kontrolia- vimo programos nepakankamai veiksmingos mažinant agresyvų elgesį ar smurtą (Burt ir kt., 2010; Humphrey, 2008). Tradicinės pykčio kontrolia- vimo intervencijos per daug orientuotos į agresyvų elgesį, neatsižvel- giama į aplinką, kurioje agresyvus elgesys pasireiškia. Taip pat pykčio kontroliavimo grupėse ignoruojamas prosocialus elgesys, akcentuojant netinkamą elgesį (Burt ir kt., 2013). Nemažai diskusijų kelia ir kontroliavimo mechanizmas. Anot Berkovitzo (2012), savęs reguliavimo reakcija ga- li turėti neigiamų padarinių, pavyzdžiui, gali išryškėti neadekvatus tarp- asmeninis santykis (dėl negebėjimo vienu metu kontroliuoti savęs ir tinka- mai reaguoti į situaciją). Taigi kyla abejonių dėl intervencijų pobūdžio ir ar verta akcentuoti agresyvų elgesį; kaip tinkamai mokyti mokinius rea guoti į socialinę situaciją, kai reikia skirti laiko pykčiui kontroliuoti. Todėl svarbu analizuoti naujausius tyrimus, kurie vertina intervencijų efektyvumą pykčio kontrolei. International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 115 2014, 15, 111–131 p. Aprašyti metaanalizės tyrimai pasitelkia senesnius kaip 15 metų duomenis. Taip pat nemažai tyrimų turi vertinimo ir metodologinių trū- kumų, gaunami skirtingi rezultatai apskaičiuojant efekto dydį interven- cijų veiksmingumui. Dėl to padidėja poreikis analizuoti naujausius efek- tyvumo tyrimus, jų gaunamus rezultatus ir tyrimo atlikimo ypatumus. Todėl šiame darbe į sisteminę literatūros analizę įtraukiami 2004–2014 m. tyrimai. Svarbu atskleisti, kokioms problemoms, susijusioms su pykčiu, intervencijos yra efektyvios. Taip pat įvertinti tyrimo dizainą ir kitus me- todologinius aspektus, kurie gali būti susiję su rezultatų patikimumu. Taikant intervencijas svarbu prisiminti, kad agresyvus elgesys dažnai pasireiškia ne tik dėl to, jog asmuo nežino, kaip tinkamai išreikšti pyktį, bet ir todėl, kad agresija teikia tam tikrą naudą. Viena iš naudų yra ta, kad agresyviai besielgiantis asmuo sumažina įtampą, kilusią dėl pykčio (Bresin, 2013). Todėl nagrinėjant intervencijų efektyvumą mažinant pyk- čio pasireiškimą svarbu įtraukti įvairias dimensijas, susijusias su pykčiu. Šios dimensijos gali apimti agresyvų elgesį, priešiškumą ir pan. (Saini, 2009). Tad darbe į analizę įtraukiamos įvairios skalės, susijusios su pyk- čio kontrole. Darbo tikslas – išnagrinėti tyrimus, kuriuose analizuojamas intervencijų, paremtų kognityvine-elgesio terapija, efektyvumas vaikų ir paauglių pykčio ir agresyvaus elgesio mažinimui, įvertinti poveikio prog- ramų efektyvumą ir nustatyti šių tyrimų metodologinius skirtumus. TYRIMO METODAS Šiame darbe atliekant sisteminę literatūros analizę remiamasi stan- dartais PRISMA. Jie padeda tyrėjams tinkamai planuoti sisteminę litera- tūros paiešką, analizę ir rezultatų pateikimą. Įtraukimo į sisteminę apžvalgą kriterijai. Į sisteminę apžvalgą įtraukti tyrimai, kuriuose buvo nagrinėjamos grupinės intervencijos, pagrįstos kognityvine-elgesio terapija, poveikis pykčiui ar agresyviam elgesiui. Ty- rimas, atsižvelgiant į šį kriterijų, buvo laikomas tinkamu, jeigu remtasi kognityvinės-elgesio teorijos principu, kad mintys, fiziologija, emocijos ir elgesys yra susiję, ir jeigu mokoma vaikus ir paauglius susieti mintis su reakcijoms. Jei tyrime buvo taikomas kombinuotas metodas, bet remtasi minėta kognityvinės-elgesio teorijos prielaida, tyrimas buvo įtrauktas į analizę. Įtraukiami tie straipsniai, kuriuose aprašomas atliktas tyrimas vaikų ir paauglių populiacijoje. Kiti įtraukimo į analizę kriterijai buvo straips- Dovilė Valiūnė 116 nių prieinamumas, kalba ir publikavimo metai: įtraukti tik laisvai pri- einami visateksčiai recenzuojami straipsniai anglų kalba, publikuoti 2004–2014 m. Duomenų rinkimas. Ieškant straipsnių buvo naudojamos kompiu- terinės bibliografinės duomenų bazės ERIC (rasta 88 straipsniai; 4 tin- kami), „Medline“ (rasta 45 straipsniai; 0 tinkamų), „MasterFILE premier“ (rasta 24 straipsniai; 0 tinkamų), „SocINDEX“ (rasta 34 straipsniai; 2 tin- kami), „Academic Search Complete“ (rasta 105 straipsniai; 4 tinkami), „Education Search Complete“ (rasta 67 straipsniai; 1 tinkamas). Šių bib- liografinių duomenų bazių pasirinkimą lėmė tai, kad visose jose yra so- cia linių mokslų straipsnių. Straipsnių paieška buvo atlikta pagal raktažodžių matricą, įvestą į duomenų bazių paieškos lauką. Sudarant raktažodžių matricą buvo su- rašomas žodžių ir jų sinonimų, kurie siejasi su keliamu šiame darbe tikslu, sąrašas. Taip pat į raktažodžių matricą įvestas žvaigždutės simbolis, reiš- kiantis, kad bus ieškoma žodžių, turinčių tą pačią šaknį kaip pažymėtas žvaigždute žodis. Be to, pasinaudota duomenų bazių išplėstine paieška, pažymint, kad į paiešką būtų įtraukiami pateiktų raktažodžių sinonimai. Naudojama raktažodžių matrica: intervention* OR program* AND aggres- sion* OR anger* AND efficiency* OR effect* OR changes* AND cognitive* OR behavioral* AND children* OR adolescents* OR student* OR pupils*. Raktažodžių matrica palengvina straipsnių atranką, nes naudojamos duomenų bazių paieškos sistemos sukurtos taip, kad atpažįsta „AND“, „OR“ ir žvaigždutės simbolius. Todėl atrenkami visi straipsniai, kuriuose aptinkami įvairūs šių raktažodžių ir jų sinonimų deriniai. Peržvelgus rastų straipsnių pavadinimus atmesti tie, kurie nesirėmė kognityvine-elgesio terapija grįstomis intervencijomis, vertino suaugu- sių asmenų pokyčius, kuriuose nebuvo tikrinamas intervencijos efek- tyvumas. Į sisteminę apžvalgą nebuvo įtraukiami straipsniai, tyrinėję in- tervencijos poveikį vaikams ir paaugliams, turintiems intelektinių gebė- jimų sunkumų. Peržvelgus visateksčius straipsnius atmesti tie, kuriuose nebuvo aprašytos naudojamos intervencijos, taikomos intervencijos nesirėmė kognityvine-elgesio terapija, nebuvo aprašomas empirinis tyrimas, tiriamieji turėjo autizmo sutrikimų, intervencija nukreipta ne į pykčio ir agresyvaus elgesio mažinimą. Iš straipsnių atrinkti duomenys apie tirtos vaikų ir paauglių populia- cijos imties dydį, sudėtį, amžių, intervencijos trukmę, tipą, naudotas me- todikas, naudotų metodikų patikimumą, tyrimo dizainą (1 lentelė). Taip International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 117 2014, 15, 111–131 p. pat buvo atrinkti duomenys apie straipsnyje analizuojamos interven- cijos, grįstos kognityvine-elgesio terapija, poveikį tirtiems aspektams, pagrindinės išvados, efekto dydis, jei jis buvo pateikiamas (2 lentelė). 1 pav. Straipsnių įtraukimo į sisteminę analizę atrankos etapai Figure 1. The selection of stages of articles to systematic analysis REZULTATAI Į sisteminę analizę pagal nustatytus kriterijus buvo įtraukta 11 straips- nių. Straipsnių įtraukimo į sisteminę analizę atrankos etapai pateikia- mi 1 pav. Dauguma nagrinėtų straipsnių naudojo kiekybinį tyrimo me- todą (Williams, Waymouth ir kt., 2004; Gundersen, Svartdal, 2006; Kisiel ir kt., 2006; Augimeri ir kt., 2007; Niwoski ir kt., 2009; Karatas, Gokcakan, 2009; Jordans ir kt., 2010; Sutcu ir kt., 2010; Normantaitė ir kt., 2013), du – kombinuotą, t. y. straipsnyje rezultatai buvo gaunami kiekybiniais ir ko- kybiniais tyrimo metodais (Humphrey, Brooks, 2006; Wheatley, Murrihy ir kt., 2009). Sisteminėje analizėje buvo nagrinėjami rezultatai, gauti nau- dojant kiekybinius tyrimo metodus. Pagrindinės tyrimų charakteristikos pateikiamos 1 lentelėje. Duodama informacija apie tyrimų charakteris- tikas ne visur vienoda, nes tyrimų autoriai rezultatus pristato skirtingai. Identifikuojami straipsniai duomenų bazėse (n = 363) Visateksčiai tinkami straipsniai (n = 36) Įtraukiamos studijos į sisteminę analizę (n = 11) Įtraukiamos studijos į sisteminę analizę (n = 11) Visateksčiai straipsniai atmetami dėl: – naudojama intervencija nesirėmė kognityvine-elgesio terapija (n = 8) – tyrime nėra aprašyta intervencija (n = 2) – tiriamieji turi autizmo spektro sutrikimų (n = 2) – nėra aprašomas empirinis tyrimas (n = 12) – intervencija nukreipta ne į pykčio ir agresyvaus elgesio mažinimą (n = 1) Atmetami pasikartojantys straipsniai (n = 17) Dovilė Valiūnė 1 le n te lė . A p ra šo m oj i t yr im ų c h ar ak te ri st ik ų a n al iz ė T a b le 1 . D es cr ip ti ve a n al ys is o f t h e ch ar ac te ri st ic s of s tu d ie s A u to ria i, m et ai Im tis A m ži u s (m et ai s) In te rv en ci jo s tr u km ė, tip as M et o d ik o s, jų p at ik im u m as Ty rim o d iz ai n as S. W ill ia m s, M . W ay m ou th , E. L ip m an , B. M ill s, P. E va ns (2 00 4) 68 re sp on de nt ai (5 6 be rn iu ka i, 12 m er ga ič ių ) 7– 13 Ta ik yt a nu ot ai ko s m ok ym ų pr og ra m a, pa re m ta K ET (T em pe r- Ta m in g pr og ra m ) 8 sa va ič ių g ru pi nė in te rv en ci ja m ok i- ni am s, tr uk m ė – 1 va la nd a pe r d ie ną p o pa m ok ų, g ru pė s dy di s 4– 8 va ik ai ; 3 s es i- jų tė vų g ru pi nė s pr at yb os p er 1 , 4 , 8 v ai - kų p ro gr am os s av ai te s. Bu vo m ok om a: s av ęs s up ra tim o; e lg es io pa da rin ių n um at ym o; p ro bl em ų sp re nd i- m o įg ūd ži ų. T ėv ai ta ip p at b uv o m ok om i pa dr ąs in ti va ik ų te ig ia m us p ok yč iu s. Va ik ų py kč io a pr aš as (C IA ), 21 k la us im as m ok i- ni am s, v id in is p at ik im um as = 0 ,9 6. Va ik ų pr ie ši šk um o ap ra ša s, tė va m s (C H I), 34 k la us im ai tė va m s, v id in is p at ik im um as = 0 ,8 2. Vi en a gr up ė, pr ie š ty rim ą ir po jo a tli ek am i m at av im ai K. G un de rs en , F. S va rt da l (2 00 6) 65 re sp on de nt ai (4 9 be rn iu ka i, 16 m er ga ič ių ) Ek sp er im en tin ė – 47 ; ko nt ro lin ė –1 8 M er ga ič ių am ži au s vi du rk is – 14 ,1 ; be rn iu kų – 12 ,6 Ta ik yt i a gr es ijo s ke iti m o m ok ym ai , pa re m ti KE T (A gg re ss io n ra pl ac em en t tr ai ni ng ). 24 s es ijo s, g ru pi nė s pr at yb os . M ok om a py kč io k on tr ol ės įg ūd ži ų, m or al in io s up ra tin gu m o. Va ik ų ir pa au gl ių p av oj in go e lg es io a pr aš as , t ėv ų ir m ok yt oj ų ve rs ijo s ( CA D BI ) ( Bu rn s, 20 01 ); Cr on ba ch o α = 0 ,9 0 – m ok yt oj ų ve rs ija ; C ro nb ac ho α = 0 ,9 4 – tė vų v er si ja . So ci al in ių įg ūd ži ų ve rt in im o sk al ė (S SR S) (O gd en , 20 03 ); Cr on ba ch o α = 0 ,7 9 – m ok yt oj ų ve rs ija ; Cr on ba ch o α = 0 ,9 2 – tė vų v er si ja . D vi g ru pė s (e ks pe rim en tin ė, ko nt ro lin ė) , p rie š ty rim ą ir po jo at lie ka m i m at av im ai N . H um ph re y, A . G . B ro ok s (2 00 6) 12 re sp on de nt ų (4 m er ga itė s, 8 be rn iu ka i) 13 –1 4 Ta ik yt a py kč io k on tr ol ia vi m o ko gn ity - vi nė -e lg es io in te rv en ci ja (C og ni tiv e- be ha vi ou ra l a ng er m an ag e- m en t i nt er ve nt io n) . 6 pr at yb os p o 1 va la nd ą pe r 4 s av ai te s. Bu vo m ok om a pr ob le m ų sp re nd im o įg ūd ži ų. Pe rž iū rė ta R ut te rio m ok yk lin io a m ži au s va ik ų sk al ė m ok yt oj am s (R RT S) . N eb uv o pa m in ėt as ga ut as v id in is p at ik im um as . St eb ėj o te ra pe ut as . P us ia u st ru kt ūr uo ta s in te rv iu su m ok in ia is a pi e jų m in tis , j au sm us ir p at irt į d a- ly va uj an t p ro gr am oj e. Vi en a gr up ė, pr ie š 4 sa va ite s; pr ie š ty rim ą ir po jo , p o 4 sa va ič ių ki ek yb in ia i m a- ta vi m ai ; s te bė ji- m as – in te rv en - ci jo s la ik ot ar pi u; in te rv iu iš ka rt po p ro gr am os ta ik ym o International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2014, 15, 111–131 p. C. K is ie l, M . B la us te in , J. Sp in az zo la , C. S . S ch m id t, M . Z uc ke r, B. K ol k (2 00 6) 14 0 re sp on de nt ų: 77 – e ks pe rim en tin ė (4 1, 3 pr oc . M er ga i- či ų, 5 8, 7 pr oc . b er - ni uk ų) g ru pė ; 6 3 – ko nt ro lin ė gr up ė (4 6, 8 pr oc . M er ga i- či ų, 5 3, 2 pr oc . b er - ni uk ų) 8– 11 Ta ik yt a pr ev en ci nė p ro gr am a U rb an . Im pr ov . 9 sa va iti nė s se si jo s, v ie no s tr uk - m ė –7 5 m in . B uv o m ok om a sp re nd im ų pr iė m im o, k on fli kt ų va ld ym o įg ūd ži ų, ly de ry st ės , b en dr ad ar bi av im o, im pu ls ų ko nt ro lė s, g yn im os i, ve rt yb ių iš si gr yn i- ni m o. So ci al in ių įg ūd ži ų ve rt in im o sk al ė (G re sh am ir El lio t, 19 90 ) ( SS RS ) – m ok in ių ir m ok yt oj ų ve rs ija . Vi di ni s pa tik im um as p as is ki rs tė 0 ,8 0– 0, 96 . Ja un uo lių k on tr ol ės in ve nt or iu s (M cC ub bi n, Th om ps on ir E lv er , 1 99 6) (Y CI ) – m ok in ia m s. Cr on ba ch o α = 0 ,8 6. Įs iti ki ni m ų ap ie a gr es i ją kl au si m yn as (H ue sm an n, G ue rr a, Z el li ir M ill er , 19 92 ) ( N BA ) – m ok in ia m s. V id in is p at ik im um as 0, 65 –0 ,8 5. D vi g ru pė s (e ks pe rim en tin ė, ko nt ro lin ė) , p rie š ty rim ą ir po jo at lik ti m at av im ai L. A ug im er i, D . P . F ar rin gt on , Ch . J . K oe gl , D . M . D ay (2 00 7) 32 re sp on de nt ai (2 4 be rn iu ka i, 8 m er ga itė s) 12 Ta ik yt a pr og ra m a „S us to k da ba r i r pl an uo k“ , p ar em ta K ET (S to p no w a nd pl an uo k) . 12 s av ai či ų pr og ra m a, k ur ią s ud ar o: 1) s av ęs k on tr ol ia vi m o ir pr ob le m ų sp re nd im o įg ūd ži ų m ok ym as m ok i- ni am s; 2 ) t ėv ų m ok ym ai ; 3 ) š ei m ų ko n- su lta vi m as ; 4 ) i nd iv id ua li pa ga lb a m o- ki ni am s si ek ia nt i p ad ėt i s us id ra ug au ti; 5) a ka de m in ė pa ga lb a. Va ik ų el ge si o ap ra ša s (A ch en ba ch , 1 99 1) (C BC L) – tė va m s. K la us im yn o pa tik im um as ne bu vo p at ei kt as . D vi g ru pė s (e ks - pe rim en tin ė, ko nt ro lin ė) , p rie š ty rim ą ir po jo ; po 3 m ėn .; po 6 m ėn .; po 1 2 m ėn .; po 1 8 m ėn . A .W he at le y, R. M ur rih y ir kt . (2 00 9) 8 re sp on de nt ai (7 b er ni uk ai , 1 m er ga itė ) 13 –1 5 Ta ik yt as a gr es ijo s ko nt ro lia vi m o m ok ym ų ku rs as , p ar em ta s KE T. 16 s av ai či ų gr up in ė in te rv en ci ja . Pr ob le m ų sp re nd im o įg ūd ži ai , s av ęs pa ži ni m as , k on fli kt ų sp re nd im as , šv ie či am oj i v ei kl a ap ie p yk tį ir ag re - si ją , s av ęs k on tr ol ia vi m as . A tli kt a ko ky bi nė d uo m en ų an al iz ė, d uo m en im s su rin kt i n au do ta s st ru kt ūr uo ta s in te rv iu m et o- da s su tė va is , m ok yt oj ai s. G al ių ir s un ku m ų kl au si m yn as (S D Q ) ( G oo dm an , 19 97 ) t ėv am s ir m ok yt oj am s. Vi en a gr up ė, 3 m ėn . p rie š ty rim ą ir po jo a tli kt i m at av im ai D . N iw os ki , P. B ut tn er , U . P et er m an n (2 00 9) 24 re sp on de nt ai (2 1 be rn iu ka s, 3 m er ga itė s) . Ek sp er im en tin ė – 12 ; ko nt ro lin ė – 6 7– 11 Ta ik yt a ko m bi nu ot a in te rv en ci nė pr og ra m a, p ar em ta K ET . Iš p ra dž ių 8 –1 3 in di vi du al ių s es ijų ; v ėl ia u 6– 12 s es ijų g ru pi ni ų pr at yb ų, p o gr up in ių pr at yb ų 8 sa va ič ių tr uk m ės s tip rin an ty s se m in ar ai . 4 tė vų k on su lta ci jo s, a pt ar ia n- či os š ei m os s an ty ki us . Ta ik om a re la ks ac ijo s, v ai dm en ų ža id im ai , an al iz uo ja m os k on fli kt in ės s itu ac ijo s, m ok om a pr os oc ia la us e lg es io , p yk či o ko nt ro lė s. A ch en ba ch o va ik ų el ge si o ve rt in im o m et od ik a, tė vų v er si ja (C BC L) , ( A ch en ba ch , 1 99 1) . C ro nb a- ch o α pa si sk irs tė n uo 0 ,7 3 ik i 0 ,9 3. A ch en ba ch o va ik ų el ge si o ve rt in im o m et od ik a, m ok yt oj ų ve rs ija (T RF ) ( A ch en ba ch , 1 99 1) . C ro nb ac ho α pa si sk irs tė n uo 0 ,7 4 ik i 0 ,9 6. A gr es yv ių re ak ci jų m od el ių k la us im yn as (E A S) (P et er m an ir k t., 2 00 0) . C ro nb ac h α be rn iu ka m s 0, 87 , m er ga itė m s 0, 86 . G al ių ir s un ku m ų kl au si m yn as (S D Q ) ( G oo dm an , 19 97 ) t ėv am s ir m ok yt oj am s. C ro nb ac ho α p as i- sk irs tė n uo 0 ,7 2 ik i 0 ,8 3. D vi g ru pė s (e ks - pe rim en tin ė, ko nt ro lin ė) , p rie š ty rim ą ir po jo ; be k on tr ol in ės gr up ės : po 5 m ėn ., po 1 0 m ėn . m a- ta vi m ai Dovilė Valiūnė Z. K ar at as , Z. G ok ca ka n (2 00 9) 36 re sp on de nt ai , 12 k on tr ol in ėj e; 12 e ks pe rim en - tin ėj e 9 kl . m ok i- ni ai (1 4– 15 m .) Ta ik yt os k og ni ty vi nė s- el ge si o te ch ni ko s. 10 s es ijų , t ai ka nt k og ni ty vi nę -e lg es io te ra pi ją . 1 4 se si jų – p si ch od ra m a, g ru pi - ni ai s em in ar ai . R el ak sa ci jo s, v ai dm en ų ža id im ai . A gr es ijo s sk al ė (C an ns , 2 00 2) – pa ko re gu ot as B us so ir P er ry a gr es ijo s kl au si m yn o va ria nt as . K la us im yn o pa tik im um as ne ap ra šy ta s. Tr ys g ru pė s (2 e ks pe rim en ti- nė s, k on tr ol in ė) , pr ie š ty rim ą ir po jo , p o 16 s av . m at av im ai M . J . D . J or da ns , I. H . K om pr oe , W . A . T ol , B. A . K oh rt , N . P . L ui te l, R. D . M ac y, J. J on g (2 01 0) 32 5 re sp on de nt ai (1 67 b er ni uk ai , 15 8 m er ga itė s) . Ti ria m oj i g ru pė – 16 4 re sp on de nt ai (9 1 m er ga itė , 73 b er ni uk ai ); ko nt ro lin ė – 16 1 re sp on de nt as (6 7 m er ga itė s, 94 b er ni uk ai ) 11 –1 4 Ta ik yt a ko m bi nu ot a in te rv en ci nė p ro - gr am a, p ar em ta K ET . 5 sa va ič ių 1 5 se si jų in te rv en ci ja , v ie no s in te rv en ci jo s tr uk m ė – 60 m in . B uv o si ek ia m a su m až in ti ps ic ho so ci al in es pr ob le m as , m ok an t k on tr ol ės įg ūd ži ų, pr os oc ia la us e lg es io D ep re si jo s įv er tin im o kl au si m yn as (B irl es on , 19 81 ) ( D SR S) . G al ių ir s un ku m ų kl au si m yn as (G oo dm an , 1 99 7) (S D Q ). Va ik ų ne rim o kl au si m yn as (B irm ah er t, 19 99 ) ( SC A RE D -5 ). Va ik ų fu nk ci ni o bl og ėj im o kl au -s im yn as (B ol to n, Ta ng , 2 00 2 (C FI ). Va ik ų vi lti es s ka lė (S ny de r, 19 97 ) ( C H S) . Fi zi nė s ag re si jo s po sk al ė iš (B us s ir Pe rr y, 1 99 2) ag re si jo s kl au si m yn o. Vi sų k la us im yn ų vi di ni o pa tik im um o vi du rk is – 0, 89 1. D vi g ru pė s (e ks pe rim en tin ė, ko nt ro lin ė) , p rie š ty rim ą ir po jo iš ka rt a tli kt i m at av im ai S. T . S ut cu , A . A yd in , O . T . S or ia s (2 01 0) 40 re sp on de nt ų (2 2 m er ga itė s, 18 b er ni uk ų) , 19 – ti ria m oj oj e, 21 – k on tr ol in ėj e 12 –1 4 Ta ik yt a ko gn ity vi nė -e lg es io te ra pi jo s pr og ra m a. 12 s es ijų , v ie no s se si jo s tr uk m ė 90 m in . B uv o ug do m a su pr as ti sa ve ir st im ul us , k el ia nč iu s ne ig ia m as em oc ija s, e m oc ijų k on tr ol ės įg ūd ži ų. Py kč io b ūs en os b ru ož o iš ra iš ko s in ve nt or iu s (S TA XI ) ( Sp ie lb er ge r, 19 83 ) – tė vų fo rm a. P os ka lių vi di ni s pa tik im um as p as is ki rs tė n uo 0 ,7 9 ik i 0 ,8 5. Va ik ų ve ik sm ų te nd en ci jo s sk al ė (C AT S) (D el ut y, 19 79 ). C ro nb ac ho α – 0 ,8 3 D vi g ru pė s (e ks pe rim en tin ė, ko nt ro lin ė) , p rie š ty rim ą ir po jo , p o 6 m ėn . m at av im ai D . N or m an ta itė , A . P er m in as (2 01 3) 28 6 re sp on de nt ai . Ek sp er im en tin ė – 12 9 (5 4 be rn iu ka i, 75 m er ga itė s) ; ko nt ro lin ė – 13 5 (7 8 be rn iu ka i, 57 m er ga itė s) 13 –1 7 Ta ik yt a su tr um pi nt a py kč io k on tr ol ia - vi m o pr og ra m a, p ar em ta K ET (T he a rt of se lf co nt ro l). 5 se si jo s, g ru pi nė s pr at yb os . D ar ba s su m ot yv ac ija , p yk či o ko nt ro lė , r el ak sa ci ja , re ag av im o bū da i, ko nf lik tų s pr en di m o bū da i. A gr es ijo s kl au si m yn as (A Q ) ( Bu ss ir P er ry , 1 99 2) . C ro nb ac ho α p as is ki rs tė n uo 0 ,5 52 ik i 0 ,8 07 . D vi g ru pė s (e ks pe rim en tin ė, ko nt ro lin ė) , p rie š ty rim ą ir iš ka rt po jo m at av im ai International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 121 2014, 15, 111–131 p. Dauguma tyrimų turėjo kontrolines grupes (Kisiel ir kt., 2006; Gun- dersen, Svartdal, 2006; Augimeri ir kt., 2007; Niwoski ir kt., 2009; Karatas, Gokcakan, 2009; Jordans ir kt., 2010; Sutcu ir kt., 2010; Normantaitė ir kt., 2013), trys tyrimai turėjo tik vieną – eksperimentinę – grupę (Williams, Waymouth ir kt., 2004; Humphrey, Brooks, 2006; Wheatley, Murrihy ir kt., 2009). Visuose tyrimuose atlikti bent du matavaimai: prieš intervencijos taikymą ir po intervencijos taikymo, penki tyrimai tyrė ilgalaikį interven- cijos poveikį (Humphrey, Brooks, 2006; Augimeri ir kt., 2007; Niwoski ir kt., 2009; Karatas, Gokcakan, 2009; Sutcu ir kt., 2010). Berniukų buvo daugiau nei mergaičių, tik keturiuose tyrimuose ber- niukų ir mergaičių buvo panašiai (Kisiel ir kt., 2006; Jordans ir kt., 2010; Sutcu ir kt., 2010; Normantaitė ir kt., 2013). Tačiau kai kuriuose tyrimuose (Jordans ir kt., 2010; D. Normantaitė ir kt., 2013) nevienodai pasiskirs- tęs berniukų ir mergaičių skaičius kontrolinėje ir eksperimentinėje gru- pėse. Taigi tik dviejuose tyrimuose kontrolinė ir eksperimentinė grupės tolygios pagal berniukų ir mergaičių pasiskirstymą (Kisiel ir kt., 2006; Sutcu ir kt., 2010). Tyrimuose dominavo nedaug tiriamųjų, tik trijuose tyrimuose tiriamųjų buvo daugiau nei 100 (Kisiel ir kt., 2006; Sutcu ir kt., 2010; Normantaitė ir kt., 2013). Septyniuose tyrimuose buvo apklausti tiriamojo aplinkos asmenys: tėvai ir / arba mokytojai (Williams, Waymouth ir kt., 2004; Gundersen, Svartdal, 2006; Humphrey, Brooks, 2006; Kisiel ir kt., 2006; Augimeri ir kt., 2007; Niwoski ir kt., 2009; Wheatley, Murrihy ir kt., 2009; Sutcu ir kt., 2010). Trijuose tyrimuose tėvai dalyvavo mokymuose (Williams, Waymouth ir kt., 2004; Augimeri ir kt., 2007; Niwoski ir kt., 2009), intervencijų trukmė grupėse pasiskirstė nuo 5 iki 24 sesijų, tiriamųjų amžius – nuo 7 iki 17 m. Į sisteminę analizę įtrauktų analizuojamų intervencijų, grįstų kogni- tyvine-elgesio terapija, tyrimų rezultatai pateikiami 2 lentelėje. Kiekybinių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad intervencijos, pagrįstos kognityvine-elgesio terapija, turėjo teigiamą poveikį tam tikriems nag- rinėtiems aspektams: vaikų pykčiui, priešiškumui, agresyviam elgesiui, elgesio sunkumams, socialiniams aspektams, prosocialiam elgesiui, pyk- čio bruožui, delinkventiniam elgesiui (Williams, Waymouth ir kt., 2004; Gundersen, Svartdal, 2006; Humphrey, Brooks, 2006; Niwoski ir kt., 2009; Wheatley, Murrihy ir kt., 2009; Karatas, Gokcakan, 2009; Jordans ir kt., 2010; Sutcu ir kt., 2010; Normantaitė ir kt., 2013). Tačiau nagrinėjamų reiškinių pokyčiai matomi ne visuose stebimuose reiškiniuose. Nerasta Dovilė Valiūnė 2 le n te lė . I n te rv en ci jo s, g rį st os k og n it yv in e- el g es io t er ap ija , p ov ei ki s n ar in ėj am ie m s as p ek ta m s F ig u re 2 . T h e ef fe ct o f i n te rv en ti on b as ed o n c og n it iv e- b eh av io ra l t h er ap y to r es ea rc h a sp ec ts A u to ria i, m et ai St eb im i k in ta m ų jų p o ky či ai Ty rim o iš va d o s Ef ek to d yd is S. W ill ia m s, M . W ay m ou th , E. L ip m an , B. M ill s, P. E va ns (2 00 4) Va ik ų py kt is įv ai rio se s itu ac ijo se , pr ie ši šk um as , a gr es yv us e lg es ys Va ik ų py kt is , p rie ši šk um as , a gr es yv us e lg es ys po in te rv en ci jo s st at is tiš ka i r ei kš m in ga i s um až ėj o. Va ik ų py kt is – 0 ,6 9 A gr es yv us e lg es ys – 0 ,3 9 Pr ie ši šk um as – 0 ,5 6 K. G un de rs en , F. S va rt da l ( 20 06 ) El ge si o su nk um ai b en dr au ja nt s u su au gu si ai s as m en im is ir b en dr aa m ži ai s; so ci al in ia i į gū dž ia i; in te rn al ūs , e ks te rn al ūs su nk um ai Po in te rv en ci jo s su m až ėj o el ge si o su nk um ų, pa di dė jo s oc ia lin ių g eb ėj im ų ba la i t ėv ų ir m ok yt oj ų ve rt in im u. Po in te rv en ci jo s ne pa si ke itė s oc ia lin ia i į gū dž ia i, ka i v er tin a pa ty s va ik ai . N eb uv o pa te ik ta N . H um ph re y, A . G . B ro ok s (2 00 6) N eg at yv ių e m oc ijų p as ire iš ki m o da žn is , el ge si o ko nt ro lė , n ed ėm es in ga s / h ip er ak - ty vu s el ge sy s – be nd rie ji el ge si o su nk um ai , pr os oc ia us e lg es ys Be nd rie ji el ge si o su nk um ai , p ro so ci al us e lg es ys st at is tiš ka i r ei kš m in ga i s ky rė si p al yg in us m at av im ą pr ie š in te rv en ci ją ir p o jo s. Be nd rie ji el ge si o su nk um ai s ta tis tiš ka i r ei kš m in - ga i s ky rė si p al yg in us m at av im ą iš ka rt p o in te rv en ci - jo s ir po jo s pr aė ju s 4 sa va itė m s, p ro so ci al us e lg es ys st at is tiš ka i r ei kš m in ga i n es is ky rė . N eb uv o at ra st a st at is tiš ka i r ei kš m in gų s ki rt um ų ne dė m es in go / hi pe ra kt yv au s el ge si o po sk al ės e. Be nd rų jų e lg es io s un ku m ų – 0, 40 Pr os oc ia la us e lg es io – 0 ,6 2 C . K is ie l, M . B la us te in , J. S pi na zz ol a C . S . S ch m id t, M . Z uc ke r, B. K ol k (2 00 6) So ci al in ia i į gū dž ia i, el ge si o su nk um ai , ak ad em in ė ko m pe te nc ija , k on tr ol ės s til ia i, įs iti ki ni m ai a pi e ag re sy vų e lg es į į va iri os e si tu ac ijo se Bu vo a pt ik ta s st at is tiš ka i r ei kš m in ga s sk irt um as el ge si o su nk um ų at žv ilg iu p ro so ci al au s el ge si o po -s ka lė se , k ai v er tin a m ok yt oj ai , ta či au , k ai v er tin o m ok in ia i, ši os e po sk al ėj e ne bu vo ap tik ta s ta tis tiš ka i r ei kš m in go s ki rt um o. N eb uv o pa te ik ta L. A ug im er i, D . P . F ar rin gt on , C h. J . K oe gl , D . M . D ay (2 00 7) A gr es yv us , d el in kv en tin is e lg es ys Pa si ek ta s st at is tiš ka i r ei kš m in ga s sk irt um as a gr es y- va us ir d el in kv en tin io e lg es io s ka lė se įv ai riu la ik ot ar pi u. A gr es yv au s el ge si o po p ro gr am os ta ik ym o – 0, 79 ; p ra ėj us 6 m ėn . – 0, 93 ; p o 12 m ėn . – 0 ,5 6; po 1 8 m ėn . – 1 ,1 9 International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2014, 15, 111–131 p. A . W he at le y, R. M ur rih y ir kt . ( 20 09 ) La nk om um as , e m oc in ia i s im pt om ai , h ip er - ak ty vu s el ge sy s, s an ty ki ų su b en dr aa m ži ai s pr ob le m os , p ro so ci al us e lg es ys In te rv en ci jo s m et u ši ek ti ek p ag er ėj o m ok in ių la nk o- m um as m ok yk lo je , n et in ka m as e lg es ys ta po re te sn is . Tė vų v er tin im u, d vi ej ų va ik ų sa nt yk ia i p ag er ėj o su be nd ra am ži ai s, m ok yt oj ų ve rt in im u – tik v ie no v ai ko . N eb uv o pa te ik ta C . N iw os ki , P. B ut tn er , U . P et er m an n (2 00 9) Ek st er na lū s su nk um ai (d el in kv en tin is , ag re sy vu s el ge sy s; d ėm es io p ro bl em os , so ci al in ės p ro bl em os ); ag re sy vu s el ge sy s įv ai rio se s itu ac ijo se ; e m oc in ia i s im pt om ai , hi pe ra kt yv us e lg es ys , s an ty ki ų su b en dr a- am ži ai s pr ob le m os , b en dr os io s pr ob le m os , pr os oc ia lu s el ge sy s N ep as te bė ta s ta tis tiš ka i r ei kš m in gų p ok yč ių C BC L po sk al ės e. Tė vų v er tin im u, p o in te rv en ci jo s su m až ėj o so ci al in ių ir be nd rų jų p ro bl em ų pa si re iš ki m as , p ad id ėj o pr os o- ci al us e lg es ys . M ok yt oj ų ve rt in im u, s um až ėj o va ik ų so ci al in ės pr ob le m os ir s te bi m a ag re sy va us e lg es io m až ėj im o te nd en ci ja . So ci al in ės p ro bl em os S D Q – 1 ,0 9, be nd ro si os p ro bl em os S D Q – 1 ,0 9, sa nt yk ia i s u be nd ra am ži ai s SD Q – 0, 51 . Pr os oc ia liu s el ge sy s A D Q – 0 ,9 4, so ci al in ės p ro bl em os T RF – 0 ,7 8 Z. K ar at as , Z. G ok ca ka n (2 00 9) A gr es yv us e lg es ys , p rie ši šk um as , f iz in ė ag re si ja , v er ba lin ė ag re si ja , n et ie si og in ė ag re si ja Po in te rv en ci jo s su m až ėj o va ik ų be nd ri ag re si jo s, fiz in ės a gr es ijo s, p rie ši šk um o, n et ie si og in ės a gr es ijo s ba la i. Ko gn ity vi nė -e lg es io in te rv en ci ja e fe kt yv es nė m až i- na nt a gr es yv ų el ge sį n ei p si ch od ra m a. Po ky či ai p o in te rv en ci jo s iš lie ka p o 16 s av ai či ų. N eb uv o pa te ik ta M . I . D . J or da ns , I. H . K om pr oe , W . A . T ol , B . A . K oh rt , N . P . L ui te l, R. D . M ac y, J . J on g (2 01 0) Fu nk ci ni s bl og ėj im as , v ilt is , d ep re si jo s si m pt om ai , p si ch ol og in ia i s un ku m ai , pr os oc ia lu s el ge sy s, n er im as , a gr es ija Bu vo ra st as s ta tis tiš ka i r ei kš m in ga s pr os oc ia la us e lg e- si o sk irt um as p si ch ol og in ių s un ku m ų, a gr es yv au s el ge si o po sk al ės e. M er ga itė m s in te rv en ci ja p ad ar ė di de sn į p ov ei kį p ro so ci al au s el ge si o po sk al ės įv er - či am s ne i b er ni uk am s, b er ni uk ai p o in te rv en ci jo s pa si ek ė ge re sn ių re zu lta tų p si ch ol og in ių s un ku m ų ir ag re si jo s po sk al ėj e ne i m er ga itė s. V yr es ni v ai ka i p as ie - kė a uk te sn ių re zu lta tų v ilt ie s sk al ėj e ne i j au ne sn i. N eb uv o at ra st a st at is tiš ka i r ei kš m in gų s ki rt um ų ki to se sk al ės e ve rt in an t p ag al ly tį ir am ži ų. Fu nk ci ni s bl og ėj im as – 0 ,5 8; p ro o- ci al us e lg es ys – 0 ,4 4; p si ch ol og in ia i su nk um ai – 0 , 4 1; d ep re si jo s si m p- to m ai – 0 ,4 6; n er im as – 0 ,2 7 S. T . S ut cu , A . A yd in , O . S or ia s (2 01 0) Py kč io b ru ož as , p yk či o iš or in ė iš ra iš ka , py kč io k on tr ol ė; u žs is py rę s, a gr es yv us , pa kl us nu s el ge sy s Po in te rv en ci jo s su m až ėj o py kč io b ru ož o iš re ik št um as , py kč io iš or in ė iš ra iš ka , a gr es ija – š ie p ok yč ia i i šl ie ka įv er tin us ti ria m us m ok in ių a sp ek tu s po 6 m ėn . N eb uv o pa te ik ta D . N or m an ta itė , A . P er m in as (2 01 3) Py kt is , p rie ši šk um as , v er ba lin ė ag re si ja , fiz in ė ag re si ja Po in te rv en ci jo s be rn iu ka m s ir m er ga itė m s su m až ėj o fiz in ė, v er ba lin ė ag re si ja , p al yg in ti su k on tr ol in e gr up e. Po in te rv en ci jo s su m až ėj o m er ga ič ių p yk tis , p al yg in ti su k on tr ol in e gr up e, o b er ni uk ų ne pa si ke itė . N es te bi m as p ok yt is p rie ši šk um o po sk al ėj e, p al yg in ti su k on tr ol in e gr up e. N eb uv o pa te ik ta Dovilė Valiūnė 124 pokyčio Achenbacho vaikų elgesio vertinimo metodikos poskalėse, prie- šiškumo, agresyvaus elgesio, verbalinės agresijos, prosocialaus elgesio, hiperaktyvumo, negatyvių emocijų poskalėse (Wheatley, Murrihy ir kt., 2009; Niwoski ir kt., 2009; Wheatley, Murrihy ir kt., 2009; Karatas, Gokca- kan, 2009; Normantaitė ir kt., 2013). Taigi lyginant tyrimus matomi prieš- taringi rezultatai – vieni tyrėjai randa intervencijos poveikį tam tikriems aspektams, kiti neaptinka šių pokyčių. Taip pat analizuojant atskirai kai kuriuos tyrimus (Gundersen ir Svartdal, 2006; Niwosk ir kt., 2009), aptin- kamas prieštaravimas vertinant rezultatus, gautus iš skirtingų šaltinių. Tėvų ir mokytojų vertinimu, po intervencijos pagerėjo vaikų socialiniai įgūdžiai, tačiau analizuojant pačių vaikų rezultatus, tokių pokyčių ne- matoma; taip pat tėvai pastebi, kad vaikai mažiau patiria eksternalių ir internalių sunkumų, bet mokytojai tokių pokyčių nepastebi (Gunder- sen, Svartdal, 2006; Niwosk ir kt., 2009). Daugumoje tyrimų nebuvo pateikiami efekto dydžiai (Gundersen, Svartdal, 2006; Kisiel ir kt., 2006; Wheatley, Murrihy ir kt., 2009; Karatas, Gokcakan, 2009; Sutcu ir kt., 2010; Normantaitė ir kt., 2013). DISKUSIJA Sisteminėje literatūros analizėje buvo nagrinėjami tyrimai, kurie rėmėsi kognityvine-elgesio terapija. Pagrindiniai teoriniai kognityvi- nės-elgesio terapijos požiūriai į pykčio kontrolę grindžiami Becko kog- nityvine-elgesio terapija, Elliso racionalia emocine elgesio terapija ir Meichenbaumo kognityviniu-elgesio perstruktūravimu. Šie teoriniai po- žiūriai turi ne tik skirtumų, bet ir panašumų. Jie aiškina, kad netinkamas elgesys atsiranda dėl neadaptyvių minčių (Charlesworth, 2008). Todėl šiame darbe nebuvo atskirai analizuojamos intervencijos pagal jų kogni- tyvinės-elgesio teorijos požiūrius. Į analizę įtraukti tyrimai, kurie rėmėsi kognityvinės-elgesio teorijos principu, kad mintys, fiziologija, emocijos ir elgesys yra susiję, ir jeigu mokoma vaikus ir paauglius susieti savo mintis su reakcijoms. Tačiau tiriamos intervencijos tarpusavyje skyrėsi taikomo- mis technikomis, mokymo metodais, metodologiniais aspektais. Ana- lizuotose intervencijose gausu įvairių mokymo būdų. Tyrimuose buvo naudojamos relaksacijos, vaidmenų žaidimai, analizuojamos konflikti- nės situacijos, mokoma prosocialaus elgesio, pykčio kontrolės, atpažinti pojūčius, mintis, emocijas, elgesį ir pan. International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 125 2014, 15, 111–131 p. Kiekybinių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad intervencijos turėjo tei - giamą poveikį tam tikriems nagrinėtiems aspektams: vaikų pykčiui, prie- šiškumui, agresyviam elgesiui, elgesio sunkumams, socialiniams aspek- tams, prosocialiam elgesiui, pykčio bruožui, delinkventiniam elgesiui (Williams, Waymouth ir kt., 2004; Gundersen, Svartdal, 2006; Humphrey, Brooks, 2006; Niwoski ir kt., 2009; Wheatley, Murrihy ir kt., 2009; Kara- tas, Gokcakan, 2009; Jordans ir kt., 2010; Sutcu ir kt., 2010; Normantaitė ir kt., 2013). Taigi galima teigti, kad intervencijos yra efektyvios siekiant sumažinti pyktį, agresyvų elgesį. Pykčio kontroliavimo intervencijos, pa- remtos kognityvine-elgesio terapija, laikomos vienomis efektyviausių – jos apima fiziologinius, mąstymo ir elgesio aspektus (Sukhodolsky ir kt., 2004; Feindler ir kt., 2003). Tokio tipo intervencijomis siekiama mokyti paauglius geriau suprasti savo fiziologiją, mąstymą ir elgesį supykus, išmokyti, kaip nusiraminti, atpažinti veiksnius, sukėlusius pyktį, ir kaip tinkamai jį išreikšti (Feindler ir kt., 2003). Tačiau intervencijos poveikis būdingas ne visiems pykčio kontroliavimo aspektams. Tėvų ir mokytojų vertinimu, po intervencijos pagerėjo vaikų socialiniai įgūdžiai, tačiau analizuojant pačių vaikų rezultatus, tokių pokyčiu nematoma; taip pat tėvai pastebi, kad vaikams sumažėjo eksternalių ir internalių sunkumų, bet mokytojai tokių pokyčių nepastebi (Gundersen, Svartdal, 2006; Niwosk ir kt., 2009). Šių skirtumų galėjo atsirasti dėl to, kad Niwoski ir kt. (2009) savo tyrime intervencijas taikė ir tėvams, taigi didesnis įsitrauki- mas, mokymasis konstruktyviai spręsti konfliktus, savo emocijų suprati- mas gali lemti akivaizdžius pozityvius vaikų elgesio pokyčius. Analizuojami straipsniai apėmė grupinių intervencijų efektyvumo tyrimus. Pollockas ir Kymissis (2001) atskleidė, kad grupinės intervenci- jos yra efektyvios dirbant su vaikais ir paaugliais, turinčiais agresyvaus elgesio problemų. Dažnai paaugliai, turėdami pykčio ir agresyvaus elge- sio sunkumų, susiduria su bendravimo problemomis, taigi darbas gru- pėje sumažina izoliacijos jausmą, leidžia pajusti priklausomumo tam tik- rai grupei pojūtį. Dwivedi ir Gupta (2000) ištyrė, kad grupinė interven- cija yra efektyvesnė už individualią. Goldsteinas ir kt. (1986) taip pat nustatė, kad siekiant išugdyti paaugliui socialinius įgūdžius (tai labai svarbu norint kontroliuoti agresyvų elgesį), geriausiai dirbti grupėje, kurioje per patirtį galėtų tuos įgūdžius perimti. Taigi nors dirbant gru- pėje tarp dalyvių gali kilti konfliktų, mokymasis vienas iš kito, galėjimas įgūdžius taikyti per patirtį, bendraamžių palaikymas lems grupinės inter- vencijos efektyvumą. Dovilė Valiūnė 126 Analizuojamų grupinių intervencijų trukmė buvo labai įvairi – nuo 5 iki 24 sesijų. Bennetto ir Gibbonso (2000) tyrimo rezultatai atskleidė, kad sesijos trukmė ir intensyvumas nesusiję su pykčio kontroliavimo programų efektyvumu. Taigi galima sakyti, kad sesijų trukmė nėra pag- rindinis veiksnys, lemiantis programų efektyvumą, nes ir trumpalaikės intervencijos gali būti efektyvios. Analizuojami tyrimai patvirtina Besharato ir Pourbohloolo (2012) pastebėjimą, kad trūksta tyrimų, apimančių asmenybinius ir socialinius kintamuosius, kurie susiję su pykčio kontrole. Šiuos kintamuosius svarbu tyrinėti, nes atsižvelgiant į tiriamųjų skirtumus intervencijos gali būti ne- vienodai efektyvios (Howels ir kt., 2008). Taigi aplinkos ir asmenybinių veiksnių tyrinėjimas padėtų parinkti efektyviausią pagalbos būdą atsi- žvelgiant į individualius skirtumus. Be to, pykčio raiška, kontroliavimo būdai ir normos skirtingose kultūrose yra vis kitokios (Burt ir kt., 2010; Novin ir kt., 2011). Taigi išsamesnis šios srities tyrinėjimas leistų teikti efektyvesnę pagalbą ir prisidėtų prie platesnio pykčio ir agresijos suvo- kimo skirtingose kultūrosee. Analizuotuose tyrimuose dalyvavo daugiau berniukų nei mergai- čių (Williams, Waymouth ir kt., 2004; Gundersen, Svartdal, 2006; Whe- atley, Murrihy ir kt., 2009; Karatas, Gokcakan, 2009). Tyrimai atskleidžia, kad berniukams dažniau nei mergaitėms pasireiškia tiesioginė agresi- jos forma ir fizinė agresija, bet mergaitės dažniau naudoja netiesioginę agresijos formą (Amedahe, Owusu-Banahene, 2007). Crickas (1998) ana- lizavo mergaičių ir berniukų požiūrį į tam tikras agresijos formas. Mer- gaičių požiūriu, netiesioginė agresija yra daug stipresnė ir labiau pavei- kianti nei tiesioginė agresija, o berniukai, priešingai, tiesioginę agresiją vertino kaip kenksmingesnę. Tai rodytų, kad ir berniukai, ir mergaitės pasirenka tokias agresijos formas, kurios jiems atrodo veiksmingesnės ar sukeliančios daugiau žalos. Šis pastebėjimas rodytų, kad berniukų ir mergaičių agresyvumas nesiskiria, skiriasi tik agresyvumo raiškos forma dėl skirtingo žalos supratimo. Todėl svarbu nagrinėti atskirai intervenci- jos poveikį ir berniukams, ir mergaitėms. Tyrimai turi tam tikrų metodologinių trūkumų. Nors 8 iš 11 tyrimų buvo išskirtos ir eksperimentinė, ir kontrolinė grupės, iš šių aštuonių ty- rimų šešiuose nebuvo analogiškos eksperimentinės ir kontrolinės gru- pės. Stebima tendencija, kad tyrėjai į eksperimentinę grupę įtraukia dau- giau respondentų nei į kontrolinę arba šių grupių sudėtis pagal lytį ir amžių neatitinka. Anot Kardelio (2002), norint palyginti dvi grupes reikia International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 127 2014, 15, 111–131 p. siekti šių grupių ekvivalentiškumo, nes antraip susiduriama su sunku- mais interpretuojant rezultatus. Taip pat ne visi tyrimai pateikia apskai- čiuotus efekto dydžius. Remiantis sistemine literatūros analize, galima daryti prielaidą, kad grupinės intervencijos, paremtos kognityvine-elgesio terapija, yra efek- tyvios mažinant daugelį su pykčio nekontroliavimu susijusių sunkumų vaikų ir paauglių populiacijoje. Taikant intervenciją jaunesniems kaip 13 metų paaugliams, rekomenduojama į mokymus įtraukti ir tėvus (Williams, Waymouth ir kt., 2004; Kisiel ir kt., 2006; Jordans ir kt., 2010). Intervencijos trukmė neturi didelio poveikio efektyvumui. Svarbu, kad intervencija apimtų visus komponentus, kuriais grindžiama kognity- vinė-elgesio teorija. Vaikai ir paaugliai turi būti mokomi atpažinti savo mintis, emocijas, fiziologiją ir tai susieti su elgesio pasireiškimu. Relaksa- cijų ir konfliktų sprendimų įgūdžių mokymas gali padėti pasiekti didesnį efektyvumą mažinant vaikų ir paauglių problemas, susijusias su nege- bėjimu kontroliuoti pyktį. Nors po intervencijos ir buvo pokyčių, akivaiz- dus poreikis toliau atlikti tyrimus, kurie vertintų grupinių intervencijų, paremtų kognityvine-elgesio terapija, efektyvumą. Tyrėjai turėtų įtraukti psichosocialinius kintamuosius, siekdami suprasti pykčio kontroliavimo mechanizmą. Psichosocialinių veiksnių nagrinėjimas padėtų atskleisti, kokios sąlygos leidžia pasiekti didžiausią efektyvumą. Taip pat tyrėjai turėtų atsižvelgti į ankstesnių tyrimų metodologinius trūkumus ir siekti jų išvengti. Efektyvumo tyrimuose svarbu įtraukti kontrolinę grupę, pa- rinkti tiriamųjų skaičių, kuris reprezentuotų populiaciją, lyginamos gru- pės tarpusavyje turėtų būti homogeniškos. Atsižvelgiant į metodologi- nius reikalavimus, rezultatai bus patikimesni. Taip pat rekomenduotina tyrimuose pateikti efekto dydį, kuris leistų įvertinti intervencijos povei- kio stiprumą. IŠVADOS Grupinės intervencijos, paremtos kognityvine-elgesio terapija, yra efektyvios padedant mažinti vaikų ir paauglių sunkumus, susijusius su pykčiu ir agresyviu elgesiu. Trūksta tyrimų, nagrinėjančių aplinkos ir asmenybinių kintamųjų svarbą intervencijų efektyvumui. Stinga tyrimų, nagrinėjančių intervencijos, grįstos kognityvine-elge- sio terapija, poveikį mergaičių pykčiui ir agresyviam elgesiui. Dovilė Valiūnė 128 Tyrimai turi metodologinių trūkumų, įvertinant intervencijos, grįs- tos kognityvine-elgesio terapija, efektyvumą (maža tiriamųjų imtis, nėra kontrolinės grupės, lyginamos heterogeniškos grupės, nėra pateikiamas efekto dydis). Literatūra Amedahe, F. K., Owusu-Banahene, N. O. (2007). Sex differences in the forms of aggression among adolescent students in Ghana. Research in Education, 78, 54–65. Augimeri, L., Farrington, D. P., Koegl, Ch. J., Day, D. M. (2007). The SNAPTM Under 12 Outreach Project: Effects of a Community Based Program for Children with Conduct Problems. Journal of Child & Family Studies, 16 (6), 799–807. Beck, R., Fernandedez, E. (1998). Cognitive-behavioral therapy in the treatment of anger: a meta-analysis. Cognitive therapy and research, 22 (1), 63–74. Bennett, D. S., Gibbons, T. A. (2000). Efficacy of child cognitive-behavioral inter- ventions for antisocial behavior: a meta-analysis. Child and family behavior therapy, 22 (1), 1–17. Berkovitz, L. (2012). A Different View of Anger: The Cognitive-Neoassociation Conception of the Relation of Anger to Aggression. Aggressive behavior, 38 (4), 322–333. Besharat, M. A., Pourbohlool, S. (2012). Mediation effect of anger rumination on the relationship between dimensions of anger and anger control with mental health. International journal of psychologocal research, 5 (2), 8–17. Bresin, K., Gordon, K. H. (2013). Aggression as affect regulation: extending catharsis theory to evaluate aggression and experiential anger in the laboratory and daily life. Journal of Social and Clinical Psychology, 32 (4), 400–423. Burt, I., Lewis, S. V., Patel, S. H. (2010). Increasing accountability in school-led anger management groups: A push for equity. http://counselingoutfitters.com/ vistas/vistas10/Article_56.pdf. Aplankyta: 2014-05-29. Burt, I., Patel, S. H., Butler, S. K., Gonzalez, T. (2013). Integrating Leadership Skills into Anger Management Groups to Reduce Aggressive Behaviors: The LIT Model. Journal of Mental Health Counseling, 35 (2), 124–141. Butler, A. C., Chapman, J. E., Forman, E. M., Beck, A. T. (2006). The empirical status of cognitive-behavioral therapy: A review of meta-analyses. Clinical psychology review, 26, 17–31. Candelaria, A. M., Fedewa, A. L., Soyeon, A. (2012). The effects of anger management on children’s social and emotional outcomes: A meta-analysis. School Psychology International, 33 (3), 596–614. Charlesworth, J. R. (2008). Helping adolescents manage anger (ACAPCD-22). Alex- andria, VA: American Counseling Association. Crick, N. R., Werner, N. E. (1998). Response decision processes in relational and overt aggression. Child Development, 69, 1630–1639. International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 129 2014, 15, 111–131 p. Daniel, S. S., Goldston, D. B., Erkanli, A., Franklin, J. C., Mayfield, A. M. (2009). Trait Anger, Anger Expression, and Suicide Attempts Among Adolescents and Young Adults: A Prospective Study. Journal of Clinical Child and Adolescent Psychology, 38 (5), 661–671. Dwivedi K., Gupta A. (2000). “Keeping cool”: anger management through group work. Support for learning, 15 (2), 76–82. Feindler, E. L., Engel, E. C. (2011). Assessment and intervention for adolescents with anger and aggression difficulties in school settings. Psychology in the Schools, 48 (3), 243–253. Fives, Ch. J., Kong G., Fuller, J. R., Digiuseppe, R. (2011). Anger, Aggression, and Irrational Beliefs in Adolescents. Cognitive Therapy & Research, 35 (3), 199–208. Goldstein A. P., Krasner L., Garfield S. L. (1986). Adolescent anger control cognitive- behavioral techniques. New York: Pergamon Press. Gundersen, K., Svartdal, F. (2006). Aggression Replacement Training in Norway: Outcome evaluation of 11 Norwegian student projects. Scandinavian Journal of Educational Research, 50 (1), 63–81. Howels, K., Day, A., Bubner, S., Jauncey, S., Williamson, P., Parker, A. et al., (2008). Anger management and violence prevention: state of the art and improving effectiveness. Forensic and applied psychology research group, 11, 1–16. Humphrey, N., Brooks, A. G. (2006). An evaluation of a short cognitive-behaviuoral anger management intervention for pupils at risk of exclusion. Emotional and behavioural difficulties, 11 (1), 5–23. Jokūbpreikšas, L., Bubnys, R. (2013). Paauglių mokyklos baimės ir elgesio bei emocinių sunkumų tarpusavio sąsajos. Mokslas ir edukaciniai procesai, 1 (16), 12–20. Jordans, M. J. D., Komproe, I. H., Tol, W. A., Kohrt, B. A., Luitel, N. P., Macy, R. D. et al. (2010). Evaluation of a classroom-based psychosocial intervention in conflict-affected Nepal: a cluster randomized controlled trial. Journal of Child Psychology and Psychiatry, 51 (7), 818–826. Karatas, Z., Gokcakan, Z. (2009). A Comparative Investigation of the Effects of Cognitive-Behavioral Group Practices and Psychodrama on Adolescent Aggression. Educational sciences: theory and practice, 9 (3), 1441–1452. Kardelis, K. (2001). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex. Kisiel, C., Blaustein, M., Spinazzola J., Schmidt, C. S, Zucker, M., Kolk, B. (2006). Evaluation of a Theater-Based Youth Violence Prevention Program for Elementary School Children. Journal of School Violence, 5 (2), 19–36. Knorth, E. J., Klomp, M., Bergh, P. M., Noorm M. J. (2007). Aggressive adolescents in residential care: a selective review of treatment requirements and models. Adolescence, 42 (167), 461–485. Krisstensson, P., Ohlund, L. S. (2005). Swedish upper secondary school pupils‘ sense of coherence, coping resources and aggressiveness in relation to educational track and performance. Scamdonavian Journal of carining sciences, 19, 77–84. Madaan, S. (2012). Role of Personal, Family and School Factors in School Bullying. Journal of the Indian Academy of Applied Psychology, 38 (3), 68–75. Dovilė Valiūnė 130 Niwoski, D., Buttner, P., Petermann, U. (2009). Behavior Modification of Aggressive Children in Child Welfare Evaluation of a Combined Intervention Program. Behavior Modification, 33 (4), 474–492. Normantaitė, D., Perminas, A. (2013). Changes in Aggression of 13–17 year-old Adolescents after Intervention Based on Cognitive-behavioural Therapy. Socialiniai mokslai, 1 (79), 46–55. Novin, Sh., Riefe, C., Banerjee, R., Miers, A. C., Cheung, J. (2011). Anger response styles in Chinese and Dutch children: A socio-cultural perspective on anger regulation. British Journal of Developmental Psychology, 29, 806–822. Pollock, K. M., Kymissis, M.D. (2001). The future of adolescent group therapy. An analysis of historical trends and current momentum. Journal of Child and Adolescent Group Therapy, 11 (1), 5. Puskar, K., Ren, D., Bernardo, L. M. (2008). Anger correlated with psychosocial variables in rural youth. Issues in Comprehensive Pediatric Nursing, 31, 71–87. Reyes, L. R., Meininger, J. R., Liehr, P., Chan, W., Mueller, W. H. (2003). Anger in adolescents. Sex, ethnicity, age differences, and psyvhomettric properties. Nursing research, 52 (1), 2–11. Saini, M. (2009). A Meta-analysis of the Psychological Treatment of Anger: Deve- loping Guidelines for Evidence-Based Practice. The Journal of the American Academy of Psychiatry and the Law, 37 (4), 473–488. Schwartz, D., Gorman, A. H., Nakamoto, J., McKay, T. (2006). Popularity, social acceptance, and aggression in adolescent peer groups: links with academic performance and school attendance. Development psychology, 42 (6), 1116– 1127. Sukhodolsky, D. G., Kassinove, H., Gorman, B. S. (2004). Cognitive-behavioral therapy for anger in children and adolescent: a meta-analysis. Aggression and violent behavior, 9 (3), 247–260. Sutcu, S. T., Aydin, A., Sorias, O. (2010). Effectiveness of a Cognitive Behavioral Group Therapy Program for Reducing Anger and Aggression in Adolescents. Turkish Journal of Psychology, 25 (66), 68–72. Šukytė, D. (2014). Patyčių problema mokykloje ir prevencijoje. Švietimo problemos analizė, 7 (112), 1–12. Tilindienė, I. (2006). Paauglių iš pilnų ir nepilnų šeimų savęs vertinimas ir santykis su aplinka. Pedagogika, 83, 148–153. Wheatley, A., Murrihy, R., Kessel, J. Wutrich, V., Remond, L., Tuqiri, R. et al. (2009). Aggression management training for youth in behavioural schools. Youth studies Australia, 28 (1), 29–36. Wienclaw, R. (2009). Crime and violence in schools. Crime and violence in schools – research starters sociology, 1–6. Williams, S., Waymouth, M., Lipman, E., Mills, B., Evans, P. (2004). Evaluation of a Children’s Temper-Taming Program. The Canadian Journal of Psychiatry, 49 (9), 607–612. Zaborskis, A., Vareikienė, I. (2008). Patyčios mokykloje ir jų sąsajos su moksleivių sveikata bei gyvensena. Medicina, 44 (3), 232–238. International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 131 2014, 15, 111–131 p. EFFECTIVENESS OF THE COGNITIVE-BEHAVIOUR THERAPY BASED INTERVENTIONS TO CHILDREN’S AND ADOLESCENTS’ ANGER AND AGGRESSIVE BEHAVIOUR. SYSTEMATIC ANALYSIS D ovilė Valiūnė Vytautas Magnus University, Lithuania Summary. Problem. Aggressive behaviour and anger is frequent among school-aged children (Reyes at al., 2003). Adolescents’ inability to control their anger may be largely related with many problems at school (Humphrey, Brooks, 2006; Schwartz at al., 2006; Feindler, Engel, 2011). Thus, adolescents’ aggression and anger remains important research problem aiming to prevent consequences caused by anger and aggression (Fives at al., 2011). Many investigations analyzing the effect of interventions to anger and aggression have been performed. The results of meta-analyzes have shown that interventions based on cognitive-behaviour therapy are effective but most of the investigations did not analyze separately children’s and adolescents’ population; the difference between the measures of the effect of different interventions counted in various meta-analyzes was not researched; most summarized investigations are often older than fifteen years and most of them tend to have various evaluation and methodological shortcomings (Beck, Fernandedez, 1998, Bennet at al., 2000; Sukhodolsky, 2004; Saini, 2009, Feindler, Engel, 2011). Thus, a need to perform sys- tematic analysis of the literature, encompassing the effectiveness of the cognitive- behaviour therapy based interventions, including most recent investigations, arises. The aim of the research is to carry out systematic analysis of the literature describing the investigations of the cognitive-behaviour therapy based interventions’ influence on children’s and adolescents’ anger and aggressive behaviour. The method applied in the research is systematic analysis of the literature. The results revealed that in most of the cases group interventions based on cognitive-behaviour therapy, disregarding their length, were effective in altering children’s and adolescents’ anger and aggressive behaviour sub-scales’ results. Nevertheless, some controversial results and methodological shortcomings were observed. In addition, the need to analyze environmental and personal variables for intervention effectiveness must be included. Keywords: intervention, cognitive-behaviour therapy, effectiveness, anger, aggressive behaviour. Gauta: 2014-09-04 Priimta: 2014-10-27