139 KENIJOS ČUNICHINOS DAKTARO DISERTACIJOS „NUSIKALTIMO AUKŲ SUVOKTAS TEISĖJO ELGESIO TEISINGUMAS“ (socialiniai mokslai, psichologija 06S) RECENZIJA Vytautas Gudonis Šiaulių universitetas, Lietuva Žmogus, patekęs į baudžiamosios teisės veikimo sritį, nuasmenina- mas ir pasidaro būtybe, turinčia teisių ir pareigų sąraše tam tikrą teisinį statusą, o jei tampa nusikaltimo auka, tai mažai ką domina, kaip jis su- vokia teisėjo elgesio teisingumą. Pateikta disertacija – realus žingsnis jurisprudencijos humanizavimo link, todėl Kenijos Čunichinos pasirinkta daktaro disertacijos tema aktuali teoriniu bei praktiniu požiūriu ir yra so- cialiai reikšminga. Darbo mokslinį problemiškumą autorė aktualina tinkamai sufor- muluotais ginamaisiais teiginiais: nusikaltimo aukų subjektyvūs teisėjo elgesio ir priimto teisėjo sprendimo teisingumo vertinimai yra susiję su teisėjo elgesio atitiktimi procedūrinio teisingumo reikalavimams; kai nusikaltimo aukai sprendimas yra nepalankus, teisėjo elgesio pobūdis svarbesnis jo elgesio, o ne priimto sprendimo teisingumo vertinimams; teisėjo elgesio ir priimto teisingumo vertinimai labiau susiję su išoriniais, o ne su vidiniais veiksniais. Šie ginamieji teiginiai autorei leido suformu- luoti racionalius disertacinio tyrimo tikslus ir su tuo susijusius uždavinius. Disertacijos gynimo tarybos narys prof. M. Rugevičius pažymėjo, kad ginti pateiktas darbas skirtas Lietuvos psichologų mokslo darbuose vis dažniau nagrinėjamai procedūrinio teisingumo problemai. Justicija gali sėkmingai vykdyti savo uždavinius tik tada, kai žmonės suvokia ją kaip teisingą. Subjektyvi piliečių samprata apie teisingumą teismuose ir ikiteisminio tyrimo institucijose lemia žmonių pasitikėjimą teisėsau- gos institucijomis ir pareigūnais, įsitikinimą, kad visuomenėje vyrauja RECENZIJOS 140 Recenzijos teisingumo principai, kad gyvenama teisingoje visuomenėje. Kaip nu- rodo darbo autorė, nusikaltimo aukų psichologiniai tyrimai turi ilgą is- toriją, tarp jų gana daug tyrimų apie nusikaltimo aukų sąveikos su tei- sėsauga padarinius. Tačiau iki šiol atliktuose tyrimuose daugiausia buvo nagrinėjamos nusikaltimo aukų ir policijos pareigūnų sąveikos pase- kmės. Pateiktoje ginti disertacijoje analizuojama nusikaltimo aukų pa- tirtis teisminio nagrinėjimo metu. Recenzuojamo darbo autorė pasirinko nusikaltimo aukų suvokto teisėjų elgesio ir jų priimto sprendimo teisin- gumo problemą. Tai beveik netyrinėta sritis, todėl darbo aktualumas ir naujumas abejonių nekelia. Disertacijoje yra 51 lentelė, 4 paveikslai ir 7 priedai, juose autorė pateikė nusikaltimo aukų, kvazieksperimento da- lyvių charakteristikas ir kitą tyrimą iliustruojančią medžiagą. Gaila, kad schemiškai neįformintas disertacinio tyrimo dizainas, padedantis grei- čiau holistiškai suvokti darbą. Disertantė tinkamai pagrindė šios temos nepakankamą ištirtumą. Taip pat autorė nepriekaištingai suformulavo ir tinkamai akcentavo pri- statomo darbo teorinį ir mokslinį naujumą ir praktinę vertę. Disertacijos oponentė doc. R. Bandzevičienė nurodė, kad kalbant apie tyrimo meto- dikas psichometrinių charakteristikų požiūriu visos naudotos metodikos yra tinkamos, tai įrodyta pasitelkiant skirtingus statistinius kriterijus ir procedūras, o jų pristatymas byloja, kad autorė išmano statistinės ana- lizės metodus. Tam tikrų abejonių kelia ne pagal tuos pačius kriterijus skirtinguose tyrimo etapuose atlikti suvokto teisėjo elgesio vertinimai, jų metodikų „semantika“. Pristatant pirmąją tyrimo dalį teigiama, kad rea- lios nusikaltimų aukos tirtos kognityvinio interviu metodu, tačiau vėliau paaiškėja, kad tyrimo procesas – apklausa raštu. To priežastys yra paaiš- kintos, bet ar tokiu atveju tyrimo procedūra tenkino kognityvinio inter- viu sąlygas. Aprašant metodiką teigiama, kad nusikaltimų aukos buvo apklaustos pagal specialią apklausos programą, tačiau šioje disertacijoje pateikiami vienos apklausos dalies rezultatai. Analizuoti tik tie klausimai, kurie susiję su teisėjo elgesiu. Bet ar buvo atlikta bent kokia respondentų atranka pagal turimą dalyvavimo ankstesniuose (iki teismo) bylos nagri- nėjimo etapuose patirtį, kuri neabejotinai daro įtaką teisėjo elgesio tei- singumo suvokimui? Be to, teisėjo elgesio teisingumas šioje apklausoje iš esmės susiaurintas iki atitikties procedūrų teisingumui pagal baudžia- mojo proceso reikalavimus. Kur kas aiškiau pristatyta suvokto teisingumo vertinimo skalė, nau- dota antrajame tyrimo etape. Tačiau galima pastebėti, kad kai kurių International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 141 2014, 15, 139–143 p. subskalių turinys yra tapatus, nors formuluojamas skirtingais teiginiais (pvz., ir procedūrinis teisingumas apima etiškumą arba galimybę išsakyti savo nuomonę). Apibendrinant galima teigti, kad tyrimo metodologija ir naudoti įvertinimo instrumentai leido surinkti gana svarbią sociologi- niu-kriminologiniu požiūriu „faktinę“ informaciją, konstatuoti skirtumų ar sąsajų buvimą arba nebuvimą, tačiau jų ribotumai smarkiai sumažino tyrimo rezultatų validumą ir ypač jų psichologinio interpretavimo gali- mybes. Nuosekliai pristatyta NEO-PI-R metodika jau gerai žinoma Lietuvos psichologams. Vis dėlto jos pasirinkimas specifinės teisminio proceso dalyvių (nukentėjusiojo ir teisėjo) sąveikos tyrimui ir prielaidos apie šių bruožų įtaką teisėjo elgesio ir nuosprendžio teisingumo suvokimui pa- sirodė kiek paviršutiniškos, ypač atsižvelgiant į teorinėje dalyje pateik- tus kitų vidinių veiksnių, iš jų ir asmenybės bruožų, sąsajų su suvoktu teisingumu empirinius tyrimus. Kita vertus, nustatyti įtakos nedarančius veiksnius mokslui ir praktikai gali būti nemažiau įdomu ir vertinga nei juos patvirtinti. Analitinėje dalyje remdamasi 180 užsienio ir lietuvių autorių darbų analize disertantė skaitytoją nuodugniai supažindina su tyrimų įvairove, suvaldo gausų informacijos srautą, akcentuoja esminius dalykus, tie- siogiai susijusius su tyrimo problematika. Autorė tinkamai išanalizavo nukentėjusiojo sąveiką su teisėsaugos institucijomis, išsamiai apžvelgė nukentėjusiųjų nuo nusikaltimo veikos patirtį Lietuvoje, išgrynino tei- singumo sampratos apibrėžtį, tinkamai atskleidė suvokto teisingumo veiksnius. Tyrimo rezultatams aprašyti skirti 52 puslapiai. Čia pristatomi tyrimo duomenys, susiję su empirinių uždavinių sprendimu. Tyrimo rezultatai išdėstyti aiškiai, iliustruoti statistinės analizės duomenimis. Empiriniame tyrime surinkta daug faktinės medžiagos, teikiančios psi- chologijos mokslui naujų žinių. Tinkamai parinkus ir kūrybiškai pritaikius tyrimo metodų kompleksą darbo autorei sėkmingai pavyko apklausti nukentėjusiuosius nuo nusikalstamos veikos taikant interviu metodą; nustatyti skirtingus nusikaltimus patyrusių aukų suvoktą teisėjo elgesio ir priimto sprendimo teisingumą; nustatyti nusikaltimo aukų teisėjo el- gesio ir priimto sprendimo sąsajas skirtingomis teisėjo elgesio situacijo- mis, kai teisėjo sprendimas nusikaltimo aukai yra nepalankus. Tyrimo rezultatų analizei naudoti adekvatūs statistinės analizės metodai, o rezultatai pateikiami tinkamai, struktūruotai ir aiškiai. Gyni- mo tarybos narė doc. D. Nasvytienė argumentavo, kuo K. Čunichinos 142 Recenzijos disertacija bendrąja prasme papildo profesinį aruodą – asmenybės psi- chologijos ir psichologinio įvertinimo žinias. Viena, toks ginčo sprendimo taisyklių, grupės vertės ar santykio su autoritetu teorijos pateikimas, kokį matome šiame darbe, yra neabejotinai aktualus visų taikomųjų psicho- logijos sričių specialistams. Konsensusas ir problemiški skirstymo ir pro- cedūrinio teisingumo aspektai apžvelgti pasitelkus naujausius moksli- nius tyrimus. Autorė pagrįstai teigia, kad susidūrimas su teisėsauga yra išbandymas kiekvienam žmogui (paryškinta mano), universalus iššūkis. „Nežinomybė, neapibrėžtumas ir negalėjimas numatyti savo veiksmų padarinius“ (p. 5) ypač sukrečia jautriausią teisminio proceso dalyvį – auką. Atidus ir labai profesionalus dėmesys viktimologinei patirčiai, kuri atsiskleidžia šiame darbe, padeda apibūdinti ir prognozuoti tokių asmenų elgseną, o pasitelkus kognityvinį interviu – ir suprasti vidinio pa- saulio sandarą. Tyrimas turi svarbų šviečiamąjį aspektą ir didina teisinį piliečių sąmoningumą, nes jo dalyviai yra tikslingai kviečiami įsijausti į aukų būseną. Šio tyrimo duomenys, pavyzdžiui, kad Lietuvoje vis dėlto auga nusikaltimų skaičius, o 2011 m. 13 proc. žmonių nesikreipė į tei- sėsaugą dėl jiems padarytos nusikalstamos veikos, turi būti skleidžiami kuo platesnei visuomenės auditorijai. Čia pereiname prie antrojo darbo privalumo – įvertinimo metodų. Neatsitiktinai tyrimo metodų skyriuje 2.2.2. dalis vadinasi „<...> įvertinimo būdai ir jų kūrimas“. Kaip tik kūrybinis, originalus tyrimo me- todų pritaikymas yra teigiamas skiriamasis šio darbo bruožas. Autorė pasitelkė nelinijinį tyrimo klausimų sprendimą ir savo tikslų siekia per du tyrimo etapus; panaudoja originalią suvokto teisingumo vertinimo metodiką ir vaizdinės medžiagos kūrimą bei ekspertinį vertinimą. Abi priemonės patikrintos labai kruopščiai, pritaikius kiekybinei ir kokybi- nei metodologijai adekvačias priemones. Vienu atveju naudota patvir- tinančioji faktorinė analizė, kitu – dešimt teisėjo elgesio aspektų pagal tris scenarijus buvo pateikti ekspertams ir tikrinti blokuotų duomenų dispersinės analizės būdu. Toks požiūris į kintamųjų operacionaliza- vimą – puikus ir sektinas įvertinimo metodologijos pavyzdys. Svarbiau- sias apibendrintas šio darbo įspūdis – tai nuosekli visuma, moksliškai pa- grįsta stipraus tyrimo ataskaita. Čunichinos disertacija labai interaktyvi: kiekviename skyriuje medžiaga pateikta labai struktūruotai (arba pasi- telkus potemes, arba apibendrinimus, arba ir viena, ir kita), kiekvienas skyrius pagal prasmę susijęs su ankstesniu ir tolesniu; rišlus ir sklandus ne tik literatūros apžvalgos, bet ir rezultatų bei jų aptarimo skyrius, logiškos International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 143 2014, 15, 139–143 p. išvados. Taip tyrimo ataskaita pasieks ne tik savo srities profesionalus, bet ir platesnius profesinės bendruomenės sluoksnius, bus aktuali visuo- menei. Doktorantės rašymo stilių apibūdina trys bruožai – lakoniškumas, tinkama konkretaus ir abstraktaus kaita, nešališkumas. Gauti tyrimo rezultatai gerai interpretuojami kitose šalyse atliktų analogiškų tyrimų ir edukologijos srities naujausių teorinių darbų kon- tekste. Disertacijoje atlikta analizė ir gautos tyrimo išvados iš esmės atsako į visus ginti pateiktus teiginius. Išvados išsamios ir susijusios su keliamais uždaviniais ir tyrimo rezultatais. Pateiktų publikacijų analizė rodo, kad spaudoje paskelbtuose dar- buose atsispindi pagrindinės disertacijos idėjos, teiginiai, esminiai rezul- tatai ir išvados. Disertacijos santrauka iš esmės atspindi daktaro disertaciją. Išskirtinis Čunichinos disertacinio tyrimo bruožas yra analizuojamo fenomeno daugiadiscipliniškumas – autorė į nagrinėjamą reiškinį žvel- gia ne tik pro psichologijos, bet ir pro teisės mokslo prizmę. Taigi Čunichinos daktaro disertacija „Nusikaltimo aukų suvoktas tei- sėjo elgesio teisingumas “ yra aktualus, savarankiškas, turintis teorinę ir praktinę išliekamąją vertę mokslo kūrinys, atitinkantis Lietuvos mokslo tarybos tokiems darbams keliamus reikalavimus, o jos autorė nusipelno mokslo daktaro laipsnio (socialiniai mokslai, psichologija 06S). Ši diserta- cija buvo sėkmingai apginta Vilniaus universitete. REVIEW OF DOCTORAL DISSERTATION „PERCEIVED JUSTICE BEHAVIOUR OF JUDGES BY CRIME VICTIMS“ BY KENIJA ČUNICHINA (SOCIAL SCIENCES, PSYCHOLOGY 06S) Vytautas Gudonis, Šiauliai University, Lithuania Abstract. The main purpose of the dissertation study – to explore the perceived justice of judge‘s behavior that is experienced by the victims of the crime. In this review the main ideas of doctoral dissertation are discussed and questions for further development of ideas are presented. The advantages and disadvantages as well as practical implications are listed, some questioned and ideas from defence procedure are mentioned. The conclusion states that this dissertation is interesting, original and important interdisciplinary work in psychology and law, that fits all the requirements for doctoral dissertations in the field.