9 MOKSLO STRAIPSNIAI ISSN 1941-7233 (Print), ISSN 2345-024X (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2345-024X.14.1 „PAAUGLIO STRESO KLAUSIMYNO“ LIETUVIŠKOS VERSIJOS KAI KURIOS PSICHOMETRINĖS CHARAKTERISTIKOS Aistė Šiukštienė Klaipėdos psichikos sveikatos centras Margarita Pileckaitė -Markovienė 1 Lietuvos edukologijos universitetas Santrauka. Problema. Nors per pastaruosius keturis dešimtmečius daugėja tyrimų apie paauglių patiriamą stresą, Lietuvoje paauglių patiriamo streso tema yra dar mažai tyrinėta. Trūksta standartizuotų paauglių patiriamo streso vertinimo metodikų. Ty- rimo tikslas – įvertinti „Paauglio streso klausimyno“ lietuviškosios versijos kai kuriuos psichometrinius rodiklius (patikimumą ir validumą). Metodai. Tyrime dalyvavo 286 15–17 metų paaugliai. Paauglių patiriamam stresui tirti naudotas „Paauglio streso klausimynas“ („Adolescent Stress Questionnaire“) (Byrne et al., 2007). Jo patikimu- mas buvo tikrina mas taikant vidinio suderinamumo metodą, pakartotinį matavimą, o konstrukto validumas – taikant tiriančiąją faktorinę analizę. Rezultatai. Tyrimo metu buvo išskirta 11 faktorių, kurie savo turiniu panašūs į originalią australų klausimyno versijos faktorių struktūrą. Tyrimo rezultatai patvirtino vidutinį vidinį ir ganėtinai aukštą išorinį klausimyno patikimumą. Konstrukto validumo įrodymus pateikė tirian- čioji faktorinė analizė. Atsižvelgiant į gautus rezultatus, reikėtų atlikti išsamesnius tyri- mus dėl klausimyno validumo ir patikimumo patikrinimo. Pagrindiniai žodžiai: paaugliai, stresas, „Paauglio streso klausimyno“ patikimumas ir va- lidumas. ĮVADAS Per pastaruosius keturis dešimtmečius streso ir jo įveikos tyrimai su- silaukė didelio psichologų dėmesio (Plunkett et al., 2000; Seiffge-Krenke, 1 Adresas susirašinėjimui: Lietuvos edukologijos universitetas, Ugdymo mokslų fakulteto Psichologijos didaktikos katedra, Studentų gatvė 39, Vilnius 08106, el. p. margarita.pilec- kaite.markoviene@leu.lt. Aistė Šiukštienė, Margarita Pileckaitė-Markovienė 10 2001; Suldo, 2008). Išanalizavus literatūrą, galima matyti, jog autoriai skirtingai apibrėžia stresą ir remiasi skirtingomis streso sampratomis. Šiame darbe bus remtasi M. L. Caltabiano ir bendraautorių (2008, cit. pgl. Moksnes et al., 2010) pasiūlyta streso sąvoka. Autoriai stresą apibrėžia kaip sąlygą, kuomet žmogaus / aplinkos pokyčiai skatina in- dividą suvokti ryšio tarp susiklosčiusios situacijos reikalavimų ir asmens biologinių, psichologinių bei socialinių sistemų neatitikimą. Iš šios streso sąvokos apibrėžimo matome, kad stresas apima tiek biologinius, tiek ir psichologinius bei socialinius aspektus. Paauglystė dažniausia įvardijama kaip padidinto streso laikotarpis, kuomet vyksta fiziniai, psichiniai, emociniai, kognityviniai bei socialiniai pokyčiai, kurie sukelia vidinius konfliktus (Murberg, Bru, 2004; Vaičiu- lienė, 2004; Žukauskienė, 1997). Ir ūmus, ir lėtinis stresas yra susijęs su įvairių fizinės ir psichinės sveikatos problemų etiologija ir eiga vaikystėje ir paauglystėje (Grant et al., 2003, 2004). Pabrėžiama, kad labai svarbu yra suprasti paauglių patiriamo streso kilmę ir dėl to kylančias problemas (Grant et al., 2003), paauglių naudojamus streso įveikos būdus (Seiffge- Krenke, 2001) tam, kad geriau suprastume streso poveikį paauglių svei- katai (Grant et al., 2003; Seiffge-Krenke, 2001). Įtempta gyvenimo patirtis, įskaitant pagrindinius įvykius, yra grėsmė gerai savijautai. Apytiksliai 25 % paauglių patiria bent vieną stresorių. Daž- niausia paauglių patiriamas stresas yra siejamas su mokykla (Zimmer- Gembeck, Skinner, 2008), bendraamžių patyčiomis, problemomis su mokytojais, akademiniais (mokymosi) ir tarpasmeniniais santykiais, pa- vyzdžiui, konfliktais ar problemomis su tėvais, broliais, seserimis ar ben- draamžiais (Donaldson et al., 2000). Palyginus su vaikais, paaugliai susi- duria su nauja galinčia gąsdinti ar iššūkių pilna socialine patirtimi. Tai turi reikšmės vėlesnei paauglystei socialiniu pereinamuoju laikotarpiu (pvz., išvykimas iš namų, mėgstamos profesijos ar darbo paieškos) (Zimmer- Gembeck, Skinner, 2008). Taip pat paauglystėje patiriamas stresas gali būti susijęs su susirū- pinimu ateitimi (Nurmi et al., 1994). Paauglystėje kylantis stresas apima ir kitas sritis, tokias kaip tapatumo formavimasis (nepasitenkinimas kūno pokyčiais, išvaizda, išryškėjusiais charakterio bruožais ir savybėmis), lėti- nės ligos, tėvų skyrybos, smurtas (Seiffge-Krenke et al., 2009), mokyk los keitimas, padidėję akademiniai reikalavimai ir kt. (Suldo et al., 2008). Taigi labai svarbu suprasti sąlygas, kurioms esant kyla stresas (Plunket et al., 2000). International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 11 2014, 14, 9–28 p. Tyrimo aktualumas. Šiuo metu Lietuvoje nėra standartizuotų paaug- lių patiriamo streso vertinimo metodikų, nors dažnai naudojami streso vertinimo klausimynai (kontroliniai sąrašai, ar interviu). Plačiausiai nau- dojamas metodas, vertinant paauglių patiriamą stresą, yra „Gyvenimo įvykių klausimynas“, skirtas paaugliams (Coddington, 1972). Pastebima, kad metodinės priemonės, skirtos patiriamam stresui įvertinti, gali būti kritikuojamos dėl kelių priežasčių: 1) kai kurios suaugusiesiems skirtos priemonės buvo pritaikytos paauglių populiacijoms, todėl sudėtinga išskirti paaugliams būdingų stresorių unikalumą (Markevičiūtė, 2003); 2) kiti buvo sukurti atsižvelgiant į streso pasekmes: tokiu būdu apribo- jamas galimų ištirti stresinių įvykių skaičius ir rūšys (Obelenis ir kt., 2006; Laskytė ir kt., 2008; Kušlevič-Veršekienė, Pukinskaitė, 2009). D. G. Byrne ir bendraautoriai (2007) atkreipė dėmesį į tai, kad vis dėlto reikia nau- jos priemonės, kurioje būtų atsižvelgiama į paauglių patiriamų stresorių unikalumą. Tam, kad galėtume įvertinti stresą paauglystėje, reikalinga validi ir patikima vertinimo priemonė. Atkreipiant dėmesį į šias problemas buvo sukurtas „Paauglio stre- so klausimynas“ („The Adolescent Stress Questionnaire“). Pirminę klau- simyno versiją sudarė 31 teiginys, atspindintis 7 paauglių patiriamo streso aspektus (Byrne et al., 1995). Šis klausimynas buvo taikomas tiriant paauglių rūkymo pradžios, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų varto- jimą bei su sveikata susijusį elgesį (Byrne, Mazanov, 1999, 2001, 2002, 2003; Byrne, Reinhart, 1998). Buvo atsižvelgta į paauglių išsakytas pasta- bas, kad kai kurie stresoriai yra svarbūs paauglystėje, tačiau jie nebuvo įtraukti į klausimyną (pvz., problemos kurios yra susijusios su išsilavinimu ateityje). Atkreiptas dėmesys ir į tai, ar tikrai visi teiginiai yra tinkami pa- augliams nuo 13 iki 19 metų. Klausimyno patvirtinančioji faktorinė ana- lizė paneigė pirminę originalią faktorių struktūrą (Byrne et al., 1995) ir pa- rodė, jog instrumentas nėra stabilus, todėl jį reikėjo iš esmės peržiūrėti. 2007 m. šis klausimynas buvo peržiūrėtas pridedant naujų teigi- nių, atlikus tyrimus su focus grupe. Paaugliai turėjo atsakyti į klausimus apie dažnai pasitaikančius stresorius, kuriuos jie patiria kasdieniame gyvenime. Jie analizavo problemas ir iššūkius, susijusius su paauglyste ir darančius poveikį jiems arba jų bendraamžiams. 20 iš 31 teiginių buvo palikti tokie patys. Dviejų teiginių prasmė taip pat palikta tokia pati, pakeista tik jų formuluotė. Remiantis focus grupės metodologija, buvo sukurti 36 nauji teiginiai. Ištyrus 1039 (13–18 metų) paauglius išskirta 10 faktorių, atspindinčių su paauglių stresoriais susijusią patirtį (į faktorių Aistė Šiukštienė, Margarita Pileckaitė-Markovienė 12 struktūrą nebuvo įtraukti 3 teiginiai). Galutinę klausimyno versiją sudaro 58 teiginiai, apimantys tam tikras situacijas ar įvykius, kuriuos paaugliai gali suvokti kaip keliančius stresą (išsamesnis klausimyno skalių apibūdi- nimas pateikiamas tyrimo metodų dalyje). Klausimyno skalės reikšmin- gai koreliavo tarpusavyje. Buvo gautas geras klausimyno pakartotinio tyrimo patikimumas. Klausimyno skalės teigiamai koreliavo su nerimu ir depresija bei neigiamai su pasitikėjimu savimi. Nustatyti skirtumai tarp lyčių (merginos patyrė daugiau streso nei vaikinai dėl 7 iš 10 stresinių situacijų: stresas namų aplinkoje; stresas dėl veiklos mokykloje; stresas dėl romantinių santykių; stresas dėl bendraamžių spaudimo; stresas dėl sveikos su mokytojais; stresas dėl didėjančios suaugusiųjų atsakomybės). Pavyko atrasti tik keletą tyrimų, kurių metu buvo vertinamos „Pa- auglio streso klausimyno“ (Byrne et al., 2007; Moksnes et al., 2010) psi- chometrinės charakteristikos. Norvegijoje ištirti 723 13–18 metų moks- leiviai, išskirti 9 faktoriai, atspindintys paauglių patiriamą stresą. Atlikus tiriamąją faktorinę analizę į klausimyną nebuvo įtraukti 6 teiginiai. Streso skalių įverčiai teigiamai reikšmingai koreliavo su depresija ir nerimu bei neigiamai su pasitikėjimu savimi (p < 0,001). Taip pat nustatyta, kad mer- ginoms buvo būdingi aukštesni streso rodikliai nei vaikinams. Faktori- nės analizės duomenimis, nė vienas iš australiškosios versijos faktorių nebuvo visiškai atkartotas, tačiau dauguma teiginių atspindėjo tuos pa- čius faktorius ir buvo panašūs savo turiniu. Vidinis patikimumo rodiklis svyravo nuo 0,70 iki 0,89. Gautos skalės koreliavo tarpusavyje vidutiniu arba stipriu ryšiu (Moksnes et al., 2010). Norvegijoje atliktas pakartoti- nis tyrimas, kur tikrintas šioje šalyje išskirto 52 teiginių klausimyno ver- sijos patikimumas ir validumas. Išskirti 7 norvegiškosios versijos klau- simyno faktoriai: 1) stresas dėl sąveikos su tėvais ir mokytojais; 2) stresas dėl bendraamžių spaudimo; 3) stresas namų aplinkoje; 4) stresas dėl ro- mantinių santykių; 5) stresas dėl mokyklos lankymo; 6) stresas dėl mokyk- los / laisvalaikio konflikto; 7) stresas dėl veiklos mokykloje. Kiti rezultatai (Moksnes, Espnes, 2011) apie klausimyno validumą ir patikimumą buvo panašūs į U. K. Moksnes ir bendraautorių (2010) atlikto tyrimo rezultatus. Tačiau kitame tyrime, kuriame dalyvavo įvairių šalių paaugliai, nusta- tytas tik vidutinis vidinis šio klausimyno patikimumas (Cronbach alpha reikšmės svyravo nuo 0,57 iki 0,88), o pakartotinio tyrimo patikimumas nebuvo pakankamas (p reikšmės svyravo nuo 0,45 iki 0,84). Patvirtinan- čiosios faktorinės analizės rezultatai rodė vidutinį pasirinkto modelio International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 13 2014, 14, 9–28 p. tinkamu mą. Kaip ir Norvegijoje atlikto (Moksnes et al., 2010), taip ir šio tyrimo duomenimis, merginoms buvo būdingi aukštesni streso rodikliai nei vaikinams (Vriendt, 2011). Nors klausimyno kūrėjai (Byrne et al., 2007 m.) pateikė empirinių įrodymų apie gerą klausimyno validumą ir patikimą, tačiau kitose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad klausimyno patikimumo ir validumo rodikliai ne visada yra pakankami (Vriendt, 2011). Taigi galima daryti prielaidą, kad minėti klausimyno rodikliai labai priklauso nuo kultūrinių skirtumų, todėl būtina patikrinti lietuviškosios klausimyno versijos psichometrinius rodi- klius (patikimumą ir validumą). Atsižvelgiant į paauglių patiriamo streso įvertinimo būdų stygių Lietuvoje, buvo nuspręsta atlikti tyrimą, kurio tikslas – įvertinti „Paauglio streso klausimyno“ lietuviškosios versijos kai kuriuos psichometrinius rodiklius (patikimumą bei validumą). METODAI Tiriamieji, tyrimo procedūra ir eiga. Tyrime dalyvavo 286 (15–17 me- tų) paaugliai iš Šilutės pirmosios gimnazijos, Vilniaus Simono Stanevi- čiaus pagrindinės mokyklos ir Vilniaus Žemynos gimnazijos. Iš jų – 108 (37,8 %) vaikinai ir 178 (62,2 %) merginos. Iš bendros imties 112 paauglių dalyvavo pakartotiniame tyrime. Daugiausia tyrime dalyvavusių paau- glių buvo 16 metų amžiaus –143 (50 %), kitą dalį tiriamųjų sudarė 15 me- tų paaugliai (n = 60, 21 %) ir 17 metų paaugliai (n = 83, 29 %). Tiriamie- siems atrinkti buvo naudojama patogioji tikslinė atranka (Martišius, 1999). Gavus minėtų mokyklų vadovų sutikimą, tyrimas buvo organizuoja- mas pamokų metu, prieš tai susitarus su atskirų dalykų mokytojais. Mo- kiniams buvo išdalinti prašymai tėvams apie jų vaikų dalyvavimą tyrime, kuriuos tėvai turėjo patvirtinti parašu. Tyrime nedalyvavo mokiniai, kurių tėvų sutikimas nebuvo gautas (n = 13). Apklausa vidutiniškai truko 15 min. Tyrimas buvo atliekamas 2009 m. sausio–gegužės mėnesiais. Tyrimo metodai. Tyrime naudotas „Paauglio streso klausimynas“ („Adolescent Stress Qustionnaire“ [ASQ]) (Byrne et al., 2007). Leidimą versti ir adaptuoti klausimyną lietuvių kalba gavo M. Pilec- kaitė-Markovienė. Atlikta dviejų etapų vertimo procedūra. Suderinus ver- timą su vienu iš klausimyno autorių Byrne ir gavus autoriaus leidimą, klausimyną leista adaptuoti. „Paauglio streso klausimyno“ psichometri- nės savybės Lietuvoje dar nebuvo tyrinėtos. Aistė Šiukštienė, Margarita Pileckaitė-Markovienė 14 „Paauglio streso klausimynas“ sudarytas iš 58 teiginių, apibūdinan- čių įvairias stresines situacijas. Tiriamųjų prašoma, kaip įmanoma tiksliau įvertinti, kokio dydžio stresą sukėlė išvardinti dalykai ar situacijos per pas - kutinius 12 mėnesių. Teiginius prašoma įvertinti pagal 5 balų Likert‘o skalę, pagal tokias reikšmes: 1 – visiškai jokio streso (man nesvarbu); 2 – šiek tiek streso; 3 – vidutiniškas stresas; 4 – pakankamai didelis stresas; 5 – labai daug streso. Patiriamo streso rodiklis svyruoja nuo 58 iki 290 balų (Byrne et al., 2007). Originalioje versijoje išskiriama 10 klausimyno skalių: 1) stre- sas namų aplinkoje (sudaro 10 teiginių tokių, kaip 1 teiginys „Tarpusavio nesutarimai tarp Tavęs ir tėvo“); 2) stresas dėl veiklos mokykloje (sudaro 8 teiginiai, pvz., 5 teiginys „Dalykų, kurių Tu nesupranti mokymasis“); 3) stresas dėl mokyklos lankymo (sudaro 3 teiginiai, pvz., 33 teiginys „Pri- valomas mokyklos lankymas“); 4) stresas dėl romantinių santykių (sudaro 5 teiginiai, pvz., 17 teiginys „Kai Tave ignoruoja arba atstumia žmogus, su kuriuo norėtumei būti“); 5) stresas dėl bendraamžių spaudimo (sudaro 7 teiginiai, pvz., 8 teiginys „Kai Tavo draugai Tave teisia“); 6) stresas dėl sąveikos su mokytojais (sudaro 7 teiginiai, pvz., 18 teiginys „Tarpusavio nesutarimai tarp Tavęs ir mokytojų“); 7) stresas dėl neapibrėžtumo atei- tyje (sudaro 3 teiginiai, pvz., 7 teiginys „Susirūpinimas dėl savo ateities“); 8) stresas dėl mokyklos / laisvalaikio konflikto (sudaro 5 teiginiai, pvz., 19 tei- ginys „Laiko malonumams trūkumas“); 9) stresas dėl finansinio spaudimo (sudaro 4 teiginiai, pvz., 22 teiginys „Pinigų stoka įsigyti norimiems pirki- niams“); 10) stresas dėl didėjančios suaugusiųjų atsakomybės (sudaro 3 tei- giniai, pvz., 11 teiginys „Būtinumas augant prisiimti naujas pareigas šei- moje“) (Byrne et al., 2007). Statistiniai duomenų analizės metodai. Statistinė duomenų ana- lizė buvo atliekama naudojant SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 17.0 versiją. Naudojant tiriamąją faktorinę analizę, apskaičiuotos faktoriams priskirtų streso teiginių faktorinės apkrovos. Gautiems kintamiesiems įvertinti buvo naudojami aprašomosios statisti- kos metodai. Apskaičiuoti įverčių aritmetiniai vidurkiai (M), jų standarti- niai nuokrypiai (SD). Statistiniam išskirtų klausimyno skalių ryšiui įvertinti taikytas Pearson koreliacijos koeficientas (r). Klausimyno patikimumas buvo ver tinamas skaičiuojant skalių Cronbach alpha vidinio suderina- mumo koeficientus. International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 15 2014, 14, 9–28 p. TYRIMO REZULTAI „Paauglio streso klausimyno“ lietuviškos versijos faktorinė struktūra. Norint įvertinti, ar „Paauglio streso klausimyno“ (Byrne et al., 2007) vidinė struktūra atitinka originalią klausimyno versiją, buvo tikri- namas klausimyno struktūrinis validumas atliekant tiriamąją faktorinę analizę. Faktorinė duomenų analizė buvo atliekama trim etapais. Pirmasis duomenų apdorojimo etapas. Buvo analizuojama korelia- cijų tarp faktorių ir teiginių matrica. Buvo peržiūrėta, ar nėra neigiamų koreliacijų ir ar koreliacijos statistiškai reikšmingai skiriasi nuo nulio. Na- grinėjamu atveju visos koreliacijos yra teigiamos ir reikšmingai skiriasi nuo nulio. Atlikus faktorinę analizę (buvo taikytas pagrindinių kompo- nenčių metodas, ašių sukimas Varimax) išskirta 16 faktorių, kurių tikrinė reikšmė didesnė už vienetą. Jie paaiškina 66,21 % visos duomenų dis- persijos. Kaizerio, Mejerio ir Olkino (KMO) rodiklis lygus 0,880, tai reiškia, kad duomenys gerai tinka faktorinei analizei (Čekanavičius, Murauskas, 2001). Bartleto sferiškumo kriterijus – p < 0,05. Taigi gauti rezultatai akivaizdžiai parodė, kad kintamieji yra tarpusavyje reikšmingai susiję ir duomenų aibė gerai tinka faktorinei analizei. Kintamojo stebėjimų tin- kamumo matai (MSA) yra 0,732–0,929 ribose, tai reiškia, kad visi kinta- mieji tinka faktorinei analizei. Kaip parodė kintamųjų bendrumai, kurie yra 0,508–0,859 ribose, atrinktose pagrindinėse komponentėse, išliko pakankamai daug informacijos apie kintamąjį. Tačiau buvo aptikta, kad 3 teiginiai (28 – „Kai tavo draugai Tave tei- sia“; 38 – „Pinigų stoka įsigyti norimiems daiktams“; 42 – „Smulkmeniškų taisyklių mokykloje paisymas“) nebuvo įtraukti į jokį faktorių, o kai ku- riuos faktorius sudarė ne daugiau kaip du teiginiai (XII faktorius – 41 „Įky- rios mokytojų pastabos apie Tavo išvaizdą“; 49 – „Įkyrios tėvų pastabos apie Tavo išvaizdą“; XIV faktorius – 4 „Negalėjimas iš dalies arba visiš- kai kontroliuoti savo gyvenimo“; 51 – „Nepakankami finansiniai ištekliai poreikiams“ (51 priklauso dar ir VIII faktoriui, todėl nebuvo šalinamas iš sąrašo); XV faktorius – 15 „Mokyklos materialinės bazės silpnumas“; 21 – „Tarpusavio nesutarimai tarp Tavęs ir brolių, seserų“; XVI faktorius – 17 „Kai Tave ignoruoja arba atstumia žmogus, su kuriuo norėtum būti“; 2 – „Kai Tavęs nepriima rimtai“). Todėl tie teiginiai buvo pašalinti iš są- rašo. Taigi iš pirminio sąrašo buvo pašalinta 10 teiginių. Antrasis tyrimo etapas. Tyrimo duomenys buvo apdoroti taikant tokius pat metodus kaip ir pirmajame tyrimo etape. Atlikus faktorinę Aistė Šiukštienė, Margarita Pileckaitė-Markovienė 16 analizę, buvo išskirta 12 faktorių, kurių tikrinė reikšmė didesnė už vie- netą. Jie paaiškina 63,457 % visos duomenų dispersijos. KMO rodiklis lygus 0,879. Bartleto sferiškumo kriterijus – p < 0,05. Taigi gauti rezulta- tai akivaizdžiai parodė, kad kintamieji yra tarpusavyje reikšmingai susiję ir duomenų aibė gerai tinka faktorinei analizei. Kintamojo stebėjimų tin- kamumo matai (MSA) yra 0,803–0,930 ribose, tai reiškia, kad visi kinta- mieji tinka faktorinei analizei. Kaip parodė kintamųjų bendrumai, kurie yra 0,464–0,803 ribose, atrinktose pagrindinėse komponentėse, išli- ko pakankamai daug informacijos apie kintamąjį. Kadangi vieną fakto- rių (XII faktorius – 11 „Būtinumas augant prisiimti naujas pareigas na- muose“; 13 – „Taikymasis su smulkmeniškomis taisyklėmis namuose“) sudarė du teiginiai, buvo nutarta juos pašalinti iš sąrašo. Trečiasis tyrimo etapas. Po kruopščios atrankos, remiantis statisti- niais ir prasminiais kriterijais, buvo palikti 46 teiginiai. Trečiojo tyrimo etapo metu atlikta galutinė faktorinė duomenų ana- lizė. Atlikus faktorinę duomenų analizę, buvo gautas gana didelis KMO rodiklis – 0,881. 11 anksčiau išskirtų faktorių paaiškino 62,574 % duo- menų dispersijos. Kaip matome iš tyrimo duomenų, didžiausią disper- sijos dalį (25,638) paaiškina pirmasis faktorius Stresas, dėl bendraamžių spaudimo (žr. 3 lentelę). Bartleto sferiškumo kriterijus – p < 0,05. Taigi gauti rezultatai akivaiz- džiai parodė, kad kintamieji yra tarpusavyje reikšmingai susiję ir duo - menų aibė gerai tinka faktorinei analizei. Kintamojo stebėjimų tinka- mumo matai (MSA) yra 0,802–0,928 ribose, tai reiškia, kad visi kintamieji tinka faktorinei analizei. „Paauglio streso klausimyno“ lietuviškos versijos teiginių faktorinės apkrovos rodo, jog dauguma teiginių koreliuoja daugiau nei su viena skale ir tai patvirtina teiginių ir faktorių tarpusavio bendrumą. Matome, kad keleto teiginių faktorių apkrovų skirtumai labai panašūs, taigi teigi- niai gali būti priskirti keliems faktoriams (1 teiginys gali būti priskirtas VI ir XI faktoriui; 7 teiginys – II ir X faktoriui, 10 teiginys – II ir VIII faktoriui, 14 teiginys – VI ir XI faktoriui; 24 teiginys – I ir VI faktoriui; 48 teiginys – IV ir IX faktoriui). Šiuo atveju gana sudėtinga priskirti teiginį konkrečiai skalei. Nurodoma, kad jei tą patį kintamąjį paaiškina keli faktoriai, tada kinta- mąjį priskiriame tam, kuris geriau tinka pagal prasmę (Čekanavičius, Mu- rauskas, 2002). Remiantis tyrėjų nuožiūra, minėti teiginiai buvo priskirti International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 17 2014, 14, 9–28 p. labiau pagal prasmę tinkančiam faktoriui. Toks neatitikimas galėtų būti aiškinamas duomenų specifiškumu, faktorių tarpusavio koreliacijomis arba tuo, kad atsakymą į šį teiginį lemia daugiau negu vienas reiškinys. Visais kitais atvejais faktorių apkrovų skirtumai gana tiksliai leidžia susieti teiginius su konkrečiais faktoriais. Esant panašaus stiprumo atskirų teigi- nių koreliacijoms su visais faktoriais, kiltų sunkumų (žr. 1 lentelę). Kaip parodė kintamųjų bendrumai, kurie yra 0,464–0,804 ribose, at- rinktose pagrindinėse komponentėse išliko pakankamai daug informa- cijos apie kintamąjį. Pirmasis faktorius atspindi paauglių sunkumus bendraujant su bendraamžiais, taip pat šiam faktoriui priskirti teiginiai apima su fiziniu brendimu susijusius pokyčius bei pasitenkinimą jais, siekiant neišsiskirti iš bendraamžių (Stresas dėl bendraamžių spaudimo). Antrajam faktoriui priskirti teiginiai yra susiję su mokyklinio krūvio sunkumais bei per di- deliais mokytojų lūkesčiais (Stresas dėl veiklos mokykloje). Trečiajam fak- toriui priskirti teiginiai atspindi sunkumus, susijusius su romantinių san- tykių kūrimu bei jų palaikymu (Stresas dėl romantinių santykių). Ketvirta- sis faktorius apima teiginius apie sunkumus, patiriamus šeimoje, namų situacijos kontrolės ir pasitikėjimo stoką ir dėl to kylantį stresą (Stresas namų aplinkoje). Penktasis faktorius atspindi sudėtingą sąveiką su mo- kytojais ir konfliktus, susijusius su laisve ir kontrole mokyklos aplinkoje (Stresas dėl sąveikos su mokytojais). Šeštasis faktorius apima teiginius apie stresą, kuris kyla dėl konflikto tarp įsipareigojimo mokytis ir laisva- laiko turėjimo (Stresas dėl mokyklos / laisvalaikio konflikto). Septintasis faktorius apima stresą, kuris susijęs su patirtimi mokykloje. Į jį patenka ir teiginys apie nepasitenkinimą, kad reikia anksti keltis į mokyklą (Stre- sas dėl mokyklos lankymo). Aštuntasis faktorius atspindi teiginius apie tai, kad finansiniai ištekliai nesutampa su materialiais poreikiais (Stresas dėl finansinio spaudimo). Devintasis faktorius susijęs su teiginiais apie tėvų ir kitų suaugusiųjų supratimo ir pasitikėjimo stoką bei didelius tėvų lū- kesčius (Stresas dėl didėjančios suaugusiųjų atsakomybės). Dešimtasis faktorius atspindi teiginius apie neužtikrintumą dėl ateities bei paties as- mens spaudimą sėkmingai pirmauti (Stresas dėl neapibrėžtumo ateityje). Vienuoliktajam faktoriui priskirti teiginiai susiję su stresu, kylančiu dėl taisyklių, kurių privalo laikytis paaugliai namuose ir mokykloje (Stresas dėl taisyklių laikymosi). Aistė Šiukštienė, Margarita Pileckaitė-Markovienė 18 1 le n te lė . L ie tu vi šk os io s „P aa u g lio s tr es o kl au si m yn o“ v er si jo s te ig in ių fa kt or ių a n al iz ės s vo ri ai T a b le 1 . F ac to r Lo ad in g s fo r th e A d ol es ce n t St re ss Q u es ti on n ai re L it h u an ia n V er si on Sk al ės / T ei g in ia i Fa kt o ria i 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 B en d ra am ži ų s p au d im as Fi zi ni o br en di m o po ky či ai 0, 73 0 Pa si te nk in im as s av o iš va iz da 0, 71 4 Ta rp us av io n es ut ar im ai ta rp T av ęs ir b en dr aa m ži ų 0, 68 1 Sp au di m as n ei šs is ki rt i i š be nd ra am ži ų 0, 59 6 Er zi ni m ai d ėl to , k ad n es i t ok s (- ia ), ka ip v is i 0, 50 9 Įk yr io s be nd ra am ži ų pa st ab os a pi e Ta vo iš va iz dą 0, 50 0 0, 43 7 M o ky kl in is k rū vi s Pe r d id el i m ok yt oj ų lū ke sč ia i 0, 74 2 Pe r d id el i d ar bd av io lū ke sč ia i 0, 68 7 M ok yk lin io k rū vi o įv ei ki m as 0, 64 9 Ka i k ur ių m ok om ųj ų da ly kų s un ku m ai 0, 48 7 0, 41 8 D al yk ų, k ur ių T u ne su pr an ti, m ok ym as is 0, 46 9 R o m an ti n ia i s an ty ki ai Su ta rim as s u va ik in u / m er gi na 0, 78 6 N ut ra uk ti sa nt yk ia i s u va ik in u / m er gi na 0, 76 8 Pa st an go s ge rie m s sa nt yk ia m s su v ai ki nu / m er gi na p al ai ky ti 0, 73 6 La ik o, p ra le is ti ka rt u su v ai ki nu / m er gi na , s to ka 0, 72 1 St re sa s še im o je Ta rp us av io n es ut ar im ai ta rp T av ęs ir tė vo 0, 79 9 G in ča i n am uo se 0, 76 9 Ta rp us av io n es ut ar im ai s u m am a 0, 72 2 N es ut ar im ai ta rp tė vų 0, 48 2 0, 42 1 International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 19 2014, 14, 9–28 p. Są ve ik a su m o ky to ja is Su ta rim as s u m ok yt oj ai s 0, 71 0 N au d in go ir s av al ai ki o at ga lin io ry ši o iš m ok yt oj ų ne ga vi m as 0, 68 1 Ta rp us av io n es ut ar im ai ta rp T av ęs ir m ok yt oj o 0, 63 2 M ok yt oj ų p ag ar b os T au s to ka 0, 57 9 Iš kl au sy m o, s up ra ti m o iš m ok yt oj ų p us ės s to ka 0, 52 4 M o ky kl o s / l ai sv al ai ki o k o n fl ik ta s La is vė s st ok a 0, 78 0 Pe r d au g na m ų d ar b ų 0, 73 5 N ep ak an ka m ai la ik o už si ėm im am s p o p am ok ų 0, 55 6 N ep ak an ka m ai la ik o la is va la ik io u žs iė m im am s 0, 48 6 La ik o m al on um am s tr ūk um as 0, 45 5 M o ky kl o s la n ky m as Sp au d im as m ok yt is 0, 82 7 Pr iv al om as m ok yk lo s la nk ym as 0, 82 2 M ok yk lo s la nk ym as 0, 43 2 V II I f ak to ri u s Fi n an sa i N ep ak an ka m i fi na ns in ia i i št ek lia i p or ei ki am s 0, 68 5 Bū ti nu m as u žs id irb ti p in ig ų sa vo p or ei ki am s p at en ki nt i 0, 68 2 Sp au d im as d irb ti , k ad g au tu m p in ig ų 0, 68 2 D ar b as tr uk d o m ok yk lin ei v ei kl ai ir p oi ls iu i 0, 53 4 IX fa kt o ri u s Sa n ty ki ai s u s u au g u si ai s Su p ra ti m o iš tė vų p us ės s to ka 0, 70 0 Pe r d id el i t ėv ų lū ke sč ia i 0, 59 6 Pa si ti kė jim o iš s ua ug us ių jų p us ės s to ka 0, 41 1 0, 53 7 Aistė Šiukštienė, Margarita Pileckaitė-Markovienė 20 X fa kt o ri u s Su si rū p in im as a te it im i Sp re nd im o ap ie to lim es nį d ar b ą ar m ok ym ąs i p riė m im as 0, 40 4 0, 66 7 D id el ių re ik al av im ų sa u kė lim as 0, 63 1 Su si rū p in im as d ėl s av o at ei ti es 0, 62 1 X I f ak to ri u s Ta is yk lių la ik ym as is G yv en im as n am uo se (s u tė va is ) 0, 66 5 Kė lim as is a nk st i r yt e 0, 52 4 D al yk ų, k ur ie T au n eį d om ūs , m ok ym as is 0, 46 7 Su si ka up im as la b ai il ga m la ik ui p am ok ų m et u 0, 32 2 0, 33 7 2 le n te lė . A ts ki rų p aa ug lių st re so k la us im yn o lie tu vi šk os v er si jo s f ak to rių ta rp us av io są sa jo s Ta b le 2 . C or re la tio ns b et w ee n A do le sc en t S tr es s Q ue st io nn ai re ’s L ith ua ni an V er si on in di vi du al fa ct or s Sk al ės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 1 . B en d ra am ži ų sp au d im as r 2 .V ei kl a m ok yk lo je r 0, 46 6 3 .R om an ti ni ai s an ty ki ai r 0, 36 0 0, 27 9 4 .S tr es as n am ų ap lin ko je r 0, 37 6 0, 23 3 0, 41 0 5 .S ąv ei ka s u m ok yt oj ai s r 0, 42 9 0, 49 1 0, 40 0 0, 42 9 6 .M ok yk lo s / l ai sv al ai ki o ko nfl ik ta s r 0, 38 6 0, 53 2 0, 38 5 0, 32 9 0, 46 4 7 .M ok yk lo s la nk ym as r 0, 29 0 0, 46 6 0, 23 8 0, 15 1 0, 37 2 0, 48 6 8 .F in an si ni s sp au d im as r 0, 41 7 0, 32 0 0, 40 2 0, 34 5 0, 41 9 0, 43 1 0, 32 0 9 .S ąv ei ka s u su au gu si ai s r 0, 42 8 0, 35 5 0, 43 5 0, 47 8 0, 49 4 0, 48 5 0, 45 0 0, 45 2 10 .N eu žt ik rin tu m as a te it yj e r 0, 37 4 0, 49 3 0, 28 6 0, 34 3 0, 37 9 0, 42 3 0, 35 1 0, 33 1 0, 35 0 11 .T ai sy kl ių la ik ym as is r 0, 33 3 0, 41 6 0, 25 8 0, 26 6 0, 42 4 0, 46 5 0, 47 8 0, 32 0 0, 40 8 0, 32 8 International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 21 2014, 14, 9–28 p. „Paauglio streso klausimyno“ lietuviškos versijos skalių tarpu- savio ryšiai. Atskirų klausimyno skalių įverčių vidurkių tarpusavio kore- liacijos (buvo taikytas Pear sono koreliacijos koeficientas) pateikiamos 2 lentelėje. Tyrimo duomenimis, atskiros klausimyno skalės statistiškai patikimai (p < 0,05) koreliuoja tarpusavyje. Vidutinio ir aukšto stiprumo koreliacijos patvirtina vidinį klausimyno validumą. 4 lentelėje pateikti klausimyno skalių įverčių vidurkiai. 3 lentelė. Išskirtų faktorių tikrinės reikšmės ir paaiškinamos dispersijos dalis Table 3. Eigenvalues of yielded factors and part of explainable variance Skalės Tikrinė reikšmė Paaiškinamos dispersijos % Paaiškinamos dispersijos kumuliatyvinis % Bendraamžių spaudimas 11,793 25,638 25,638 Veikla mokykloje 3,001 6,523 32,161 Romantiniai santykiai 2,317 5,037 37,198 Stresas namų aplinkoje 1,867 4,059 41,256 Sąveika su mokytojais 1,696 3,688 44,944 Mokyklos / laisvalaikio konfliktas 1,629 3,542 48,486 Mokyklos lankymas 1,576 3,426 51,912 Finansinis spaudimas 1,372 2,982 54,894 Sąveika su suaugusiais 1,304 2,835 57,729 Neužtikrintumas ateityje 1,173 2,551 60,280 Taisyklių laikymasis 1,055 2,293 62,574 „Paauglio streso klausimyno“ lietuviškos versijos vidinis suderinamu- mas. Patikimumui įvertinti buvo skaičiuotas Cronbach alpha koeficientas. R. Pukėno (2009) teigimu, testą galime laikyti pakankamai patikimumu, kai skalių vidinio suderinamumo koeficientas yra lygus ar didesnis kaip 0,7. Klausimyno vidinio suderinamumo įvertis lygus 0,868. Tačiau 11 klau- simyno skalių įverčiai žemesni. Cronbach alpha reikšmės svyruoja nuo 0,575 (Stresas dėl taisyklių laikymosi) iki 0,826 (Stresas, dėl romantinių san- tykių). Palyginimui lentelėje pateikiamos ir originalaus klausimyno versi- jos patikimumo rodikliai (žr. 5 lentelę). Aistė Šiukštienė, Margarita Pileckaitė-Markovienė 22 4 lentelė. „Paauglio streso klausimyno“ lietuviškos versijos skalių įverčių vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai Table 4. Means and standard deviation of Adolescent Stress Questionnaire Lithuanian Version Skalės Įverčių vidurkiai Standartinis nuokrypis Bendraamžių spaudimas 11,52 4,60 Veikla mokykloje 13,46 3,98 Romantiniai santykiai 9,87 4,28 Stresas namų aplinkoje 10,20 3,97 Sąveika su mokytojais 10,30 3,88 Mokyklos / laisvalaikio konfliktas 13,95 4,62 Mokyklos lankymas 6,55 3,13 Finansinis spaudimas 7,56 3,20 Sąveika su suaugusiais 6,84 2,81 Neužtikrintumas ateityje 8,81 2,85 Taisyklių laikymasis 8,98 3,20 5 lentelė. „Paauglio streso klausimyno“ lietuviško (LT) ir originalaus (australiško) (AUS) variantų skalių vidinis suderinamumas (Cronbah‘o alpha) Table 5. Internal consistency of Adolescent Stress Questionnaire Lithuanian Version and Original (Australian) Adolescent Stress Questionnaire (Cronbach’s alpha) Skalės LT AUS Bendraamžių spaudimas 0,79 0,88 Veikla mokykloje 0,76 0,88 Romantiniai santykiai 0,82 0,86 Stresas namų aplinkoje 0,79 0,92 Sąveika su mokytojais 0,78 0,87 Mokyklos / laisvalaikio konfliktas 0,78 0,86 Mokyklos lankymas 0,79 0,68 Finansinis spaudimas 0,73 0,83 Santykiai su suaugusiais 0,72 0,62 Neužtikrintumas ateityje 0,68 0,82 Taisyklių laikymasis 0,58 - International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 23 2014, 14, 9–28 p. Pirmosios ir pakartotinės apklausos rezultatų palyginimas. Iš- orinis klausimyno patikimumas buvo tikrinamas klausimyną pateikiant du kartus (antrasis tyrimas darytas po savaitės) tai pačiai imčiai (112 pa- auglių). Buvo skaičiuojamas pirmosios ir pakartotinės apklausos skalių įverčių Pearsono kore liacijos koeficientas. 6 lentelė. Lietuviškos (LT) ir originalios (australiškos – AUS) klausimyno versijų skalių stabilumo įvertinimas (testas-retestas) Table 6. Evaluating scales’ stability of Adolescent Stress Questionnaire Lithuanian Ver- sion (LT) and Original (Australian - AUS) Adolescent Stress Questionnaire (test-retest) Skalės LT AUS Bendraamžių spaudimas r 0,72** 0,86** Veikla mokykloje r 0,72** 0,81** Romantiniai santykiai r 0,83** 0,84** Stresas namų aplinkoje r 0,83** 0,88** Sąveika su mokytojais r 0,74** 0,80** Mokyklos / laisvalaikio konfliktas r 0,71** 0,81** Mokyklos lankymas r 0,68** 0,86** Finansinis spaudimas r 0,73** 0,68** Sąveika su suaugusiaisiais r 0,90** 0,77** Neužtikrintumas ateityje r 0,69** 0,79** Taisyklių laikymasis r 0,76** - **p < 0,01 Statistiškai reikšmingos koreliacijos rodo pakankamą klausimyno skalių pastovumą (p < 0,01). Palyginimui lentelėje pateikiamos ir austra- liško (AUS) klausimyno versijos pirmojo ir pakartotinio tyrimo rezultatai. Aistė Šiukštienė, Margarita Pileckaitė-Markovienė 24 REZULTATŲ APTARIMAS Tyrimo metu buvo atlikta D. G. Byrne ir bendraautorių (2007) pasiū- lytos „Paauglio streso klausimyno“ lietuviškos versijos duomenų fakto- rinė analizė. Išskirta 11 faktorių, kurie yra panašūs į originalią australų klausimyno versijos faktorių struktūrą. Gauti lietuviškos klausimyno versi- jos skirtumai susiję su faktorių skaičiumi ir pačia faktorių struktūra, susi- dedančia iš 46 teiginių ir 11 tarpusavyje susijusių faktorių, paaiškinančių 62,57 % dispersijos. Klausimyno autoriai išskyrė 10 faktorių (Byrne et al., 2007), o Norvegijoje atlikto tyrimo metu išskirti 9 faktoriai (Moksnes et al., 2010). Du faktoriai savo struktūra (t. y. Stresas dėl mokyklos / laisvalaikio kon f likto ir Stresas dėl neapibrėžtumo ateityje) visiškai atitiko australų klausimyno versijoje faktorių sudarančių teiginių struktūrą. Nepaisant to, dauguma lietuviškos klausimyno versijos faktorių yra panašūs savo turiniu ir todėl buvo panašiai pavadinti, kaip ir australų versijos. Lyginant su australų versija palikti 9 tokie patys pavadinimai: Stresas dėl bendra- amžių spaudimo, Stresas dėl veiklos mokykloje, Stresas dėl romantinių san- tykių, Stresas namų aplinkoje, Stresas, dėl sąveikos su mokytojais, Stresas dėl mokyklos / laisvalaikio konflikto, Stresas dėl mokyklos lankymo, Stresas dėl finansinio spaudimo, Stresas neužtikrintumo ateityje. Buvo išskirti du faktoriai, kurie pavadinti: Stresas dėl sąveikos su suaugusiais bei Stresas dėl taisyklių laikymosi. Tai, kad kai kurie lietuviškos klausimyno versijos teiginiai lėmė naujus faktorius, o kai kurie teiginiai išvis nebuvo įtraukti į jokius faktorius, pa- rodo, kad faktorių struktūra tiek Lietuvoje, tiek ir Australijoje gali skirtis, tai nulemia faktorių reikšmių skirtumus. Taigi lietuvių paauglių patiria- mas stresas gali skirtis nuo australų paauglių patiriamo streso. Paaiškinti esminį modelio kitimą nėra lengva, tačiau kai kuriuos iš šių skirtumų iš dalies galima paaiškinti tuo, kad paaugliai gyvena skirtinguose geogra- finiuose regionuose ir patiria skirtingus gyvenimo įvykius. Taigi jie gali patirti skirtingus veiksnius ir įvairių lygių stresas gali turėti skirtingą svorį. Pabrėžiama, jog skirtingose visuomenėse gyvenantys paaugliai gali būti nevienodai jautrūs įvairiems stresoriams. Akcentuojama, kad kultūriniai skirtumai gali turėti įtakos skirtingam gyvenimo įvykių inter- pretavimui (Merchant, 2001). Nors kai kurie stresoriai būdingi įvairioms International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 25 2014, 14, 9–28 p. kultūroms (Plunkett et al., 2000), tikėtina, kad paaugliai, gyvenantys Lie- tuvoje, gali patirti daugiau streso dėl tam tikrų gyvenimo įvykių negu gy- venantys Australijoje. Galima daryti prielaidą, kad skirtingiems tyrimo re- zultatams įtakos galėjo turėti ir nevienoda tiriamųjų imtis bei skirtingas tiriamųjų amžius (Byrne et al., 2007 tyrimo metu ištirta >1000 13–18 me - tų amžiaus paauglių). Vidinis skalių patikimumas svyruoja nuo 0,826 iki 0,575. Jis yra šiek tiek žemesnis palyginus su australų klausimyno versijos skalių patiki- mumu, kur skalių patikimumas svyruoja nuo 0,62 iki 0,92 (Byrne et al., 2007). R. Pukėnas (2009) nurodo, jog Cronbach alpha reikšmės gerai sudarytam klausimynui turi būti didesnės negu 0,7. Šie rodikliai leidžia teigti, kad pirmų devynių faktorių teiginių tarpusavio koreliacija pakan- kamai aukšta, o dešimto ir vienuolikto faktorių teiginius dar reikėtų šiek tiek patobulinti. Klausimyno skalių pakartotinio tyrimo (testo-retesto) analizė atskleidė pakankamą vertinimo stabilumą. Analizuojant „Paauglio streso klausimyno“ lietuviškos versijos ats- kirų faktorių tarpusavio ryšį, nustatytos šiek tiek aukštesnės koreliacijos už tas, kurias pateikia klausimyno autoriai. Autorių atliktame tyrime ska- lių tarpusavio ryšys pasiskirsto intervale 0,005–0,038 (Byrne et al., 2007), o šiame tyrime 0,151–0,486. Silpnos ir vidutinės skalių tarpusavio kore- liacijos rodo gerą metodikos vidinį suderinamumą. Aukštesnės korelia- cijos būtų nuoroda į duomenų multikolinearumą. Šiuo atveju tiriamoji faktorinė analizė duomenų multikolinearumo neatskleidžia (koreliacijos koeficientų absoliutiniai dydžiai mažesni už 0,7), todėl, galima teigti, jog skalių ir klausimyno tarpusavio koreliacijos yra patikimos. D. G. Byrne ir bendraautorių (2007) atlikto tyrimo metu gautos ir neigiamos koreliaci- jos. Autorių duomenimis, skirtingi stresoriai gali skirtingai veikti tarpu- savyje (pvz., nustatyta, kad stresas, dėl mokyklos / laisvalaikio konflikto neigiamai koreliavo su stresu dėl mokyklos lankymo). Šio tyrimo metu, priešingai, koreliacijos tarp skirtingų klausimyno skalių yra teigiamos. Norvegų autorių atliktame tyrime skalių tarpusavio koreliacijos pasi- skirsto intervale 00,39–0,065 ir taip pat buvo teigiamos (Moksnes et al., 2010). Galima būtų išskirti ir kai kuriuos tyrimo ribotumus. Adaptuojant klausimyną Australijos populiacijos paaugliams, į tyrimą buvo įtraukti 13–18 metų paaugliai. Tyrimo, atlikto Lietuvoje, metu pasirinkta siaures- nė paauglių amžiaus grupė (15–17 metų). Lieka neaišku, ar lietuviškoji Aistė Šiukštienė, Margarita Pileckaitė-Markovienė 26 klausimyno versija yra patikima ir validi metodika kitų amžiaus grupių paaugliams. Originalios klausimyno versijos (Byrne et al., 2007) kriteri- nis validumas buvo vertinamas aiškinantis, kaip klausimynas yra susijęs su kitais aspektais: nerimu, depresija ir pasitikėjimu savimi. Šio tyrimo metu lietuviškos klausimyno versijos kriterinis validumas nebuvo tikri- namas. Galima būtų teigti, kad tyrimas yra žvalgomojo pobūdžio, todėl, norint pritaikyti klausimyną praktiniam naudojimui, reikia toliau tęsti klausimyno tinkamumo naudoti vertinimą, tikrinant jo patikimumą ir validumą, didinant tiriamųjų skaičių ir atliekant tyrimą su platesniu am- žiaus tarpsniu. Literatūros sąrašas Byrne, D. G., Byrne A., E., Reinhart, M. I. (1995). Personality, stress and the decision to commence cigarette smoking in adolescence. Journal of Psychosomatic Research, 39, 53–62. Byrne, D. G., Davenport, S. C., Mazanov, J. (2007). Profiles of adolescent stress: The development of the Adolescent Stress Questionnaire (ASQ). Journal of Adolescence, 30 (3), 393–416. Byrne, D. G., Mazanov, J. (2003). Adolescent stress and future smoking behaviour: a prospective examination. Journal of Psychosomatic Research, 54, 313–321. Byrne, D. G., Mazanov, J. (2002). Sources of stress in Australian adolescents: factor structure and stability over time. Stress and Health, 18, 185–192. Byrne, D. G., Mazanov, J. (2001). Self-esteem, stress and cigarette smoking in adolescents. Stress and Health, 17, 105–110. Byrne, D. G., Mazanov, J. (1999). Sources of adolescent stress, smoking and the use of other drugs. Stress Medicine, 15, 215–227. Byrne, D. G., Reinhart, M. I. (1998). Psychological determinants of adolescent smoking behaviour: a prospective study Australian Journal of Psychology, 50, 29–34. Coddington, R. D. (1972). The significance of life events as etiologic factors in the diseases of children: a study of anormal population. Journal of Psychosomatic Research, 16, 7–18. Compas, B. E., Davis, G. E., Forsythe, C. J., Wagner, B. M. (1987). Assessment of major and daily stressful events during adolescence: The Adolescent Perceived Events Scale. Journal of Consulting and Clinical Psychology, 55 (4), 534–541. Čekanavičius, V., Murauskas, G. (2001). Statistika ir jos taikymas I dalis. Vilnius: TEV. Donaldson, D., Prinstein, M. J., Danovsky, M., Spirito, A. (2000). Patterns of children’s coping with life stress: implications for clinicians. American Journal of Orthopsyciatry, 70 (3), 351–359. International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 27 2014, 14, 9–28 p. Grant, K. E., Compas, B. E., Stuhlmacher, A. F., Thurm, A. E., McMahon, S. D. (2003). Stress and child adolescent psychopathology: moving from markers to mechanisms of risk. Psychological Bulletin, 129, 447–466. Grant, K. E., Compas, B. E., Thurm, A. E., McMahon, S. D., Gipson, P. Y. (2004). Stressors and child adolescent psychopathology: measurement issues and prospective effects. Journal of Clinical Child and Adolescent Psychology, 33, 412–425. Kušlevič-Veršekienė, D., Pukinskaitė, R. (2009). Paauglių emocinis intelektas: psichosocialinių sunkumų, stresinių gyvenimo įvykių bei demografinių charakteristikų analizė. Socialinis darbas, 8 (1), 81–91. Laskytė, A., Žemaitienė, N., Vaitkevičius, R. (2008). Lietuvos paauglių sąmoningo savęs žalojimo ir stresą keliančios gyvenimo patirties sąsajos. Visuomenės sveikata, 4 (43), 56–63. Markevičiūtė, A. (2003). Sąsajos tarp paauglių depresiškumo ir psichosocialinio streso. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija, 5 (1), 11–14. Moksnes, U. K., Byrne, G., Mazanov, J., Espnes, G. A. (2010). Adolescent stress: evaluation of the factor structure of the Adolescent Stress Questionnaire (ASQ – N). Scandinavian Journal of Psychology, 10, 1–7. Moksnes, U. K., Espnes, G. A. (2010). Evaluation of Norwegian version of the Adolescent Stress Questionnaire (ASQ-N): Factorial validity across samples. Scandinavian Journal of Psychology, 52, 601–608. Murberg, T. A., Bru, E. (2004). School – related stress and psychosomatic symptoms among Norvegian adolescents. School Psychology International, 25 (3), 317–332. Nurni, J. E., Poole, M. E., Kalakoski, V. (1994). Age difference in adolescent future- orientated goals, concerns, and related temporal extension in different sociocultural contexts. Journal of Youth and Adolescence, 23 (4), 471–487. Obelenis, V., Bujevičiūtė, R., Malinauskaitė, V. (2006). Miesto ir rajono vidurinių mokyklų XI–XII klasių moksleivių psichoemocinis stresas, jo ryšys su gyvensena ir sveikata. Sveikatos mokslai, 4, 354–357. Plunkett, S. W., Radmacher, K. A., MollPha-Nara, D. (2000). Adolescent life events, stress and coping: A comparison of communities and genders. Professional School Counseling, 3 (5), 356–366. Pukėnas, K. (2009). Kokybinių duomenų analizė spss programa. Kaunas: Kūno kultūros akademija. Seiffge-Krenke, I., Aunola, K., Nurmi, J. E. (1994). Changes in stress perception and coping during adolescence: the role of situational factors. Child Development, 80 (1), 259–279. Seiffge-Krenke, I. (2001). Predicting adolescent symptomatology through stressful events and coping style. Journal of Adolescence, 23, 675–692. Suldo, S. M., Shaunessy, E., Hardesty, R. (2008). Relationships among stress, coping and mental health in high-achieving high school students. Psychology in the Schools, 45 (4), 273–290. Aistė Šiukštienė, Margarita Pileckaitė-Markovienė 28 Tram, J. M., Cole, D. A. (2000). Self-perceived competence and the relation bet- ween life events and depressive symptoms in adolescence: mediator or moderator?, Journal of Abnormal Psychology, 109 (4), 753–760. Vaičiulienė, A. (2004). Paauglystės uždaviniai ir problemos: studentų ir mokslei- vių asmenybės tapatumo ypatumų palyginimas. Ugdymo psichologija. 2004, 11–12, 134–139. Zimmer-Gembeck, M. J., Skinner, E. A. (2008). Adolescents’ coping with stress: development and diversity. Prevention Research, 15, 3–7. Žukauskienė, R. (1997). Jaunesniojo ir vyresniojo mokyklinio amžiaus vaikų tar- pusavio santykiai. Psichologija, 16, 85–99. SOME PSYCHOMETRIC PROPERTIES OF ADOLESCENT STRESS QUESTIONNAIRE, LITHUANIAN VERSION Aistė Šiukštienė Klaipėda Mental Health Centre Margarita Pileckaitė -Markovienė Lithuanian University of Educational Sciences Summary. Background. Adolescence is very often named as period when physical, mental, emotional, cognitive and social changes happen, and these changes cause inner conflicts and stress. Considering fact that there was an obvious lack of adolescent stress evaluation methods in Lithuania, it was decided to conduct a research. Aim of this research was to evaluate some psychometric properties (i.e. reliability and validity) of Adolescent Stress Questionnaire, Lithuanian Version. Methodology. Adolescent Stress Questionnaire (Byrne et al., 2007) was used for the research. The questionnaire is made of 58 statements that describe various stressful situations. Participants were asked to evaluate as precise as possible, how strong was the stress they have suffered over the past year due to the mentioned issues and situations. The research included 286 15–17-year-old adolescents. 112 adolescents from general sample participated in test-retest research. Results. Results of the research confirmed quite high internal and external reliability of the questionnaire. Factor analysis delivered proofs of content validity. Out of 46 statements of the questionnaire 11 interdependently related factors were excluded that explain 62.57 percent of dispersion. Analysis of test-retest of questionnaire scales revealed sufficient stability of evaluation (p<0.01). Conclusion. Findings showed that Adolescent Stress Questionnaire was characterized by average internal reliability and sufficient structural validity. It is purposeful to proceed evaluation of this questionnaire’s eligibility, by checking its reliability and validity. Keywords: Adolescents, Stress, Adolescent Stress Questionnaire Reliability and Validity. Gauta: 2013-06-15 Priimta: 2014-05-12