71 MOKSLO STRAIPSNIAI ISSN 1941-7233 (Print), ISSN 2345-024X (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2345-024X.14.4 MOTINŲ IR KŪDIKIŲ SĄVEIKŲ IR MOTINŲ ASMENYBĖS SAVYBIŲ RYŠYS R aminta Vaiciukevičė 1 Mykolo Romerio universitetas Danguolė Čekuolienė, Roma Jusienė Vilniaus universitetas Santrauka. Problema. Pastaruosius keletą dešimtmečių atlikti gausūs tyrimai ir praktinės studijos nekelia abejonių ankstyvojo motinos ir jos kūdikio ryšio svarba vėlesnei rai- dai, sėkmingam psichologiniam ir socialiniam funkcionavimui (Degnan, Henderson, Fox, Rubin, 2008). Analizuota ir aprašyta daugybė šio ryšio kokybę aiškinančių veiks- nių. Tačiau motinos asmenybės savybės, kurios yra vienas stabiliausių asmenybę, taigi ir elgesio ir sąveikų modelius, nusakančių konstruktų, tyrinėtos nepakankamai. Todėl šiame tyrime ir siekėme aiškintis motinų–kūdikių sąveikų ir motinų asmenybės savybių sąsajas. Metodika. Tyrime dalyvavo 26 motinų ir kūdikių poros. Motinų asme- nybės bruožai vertinti, remiantis NEO -FFI klausimynu (Costa, McCrae, 1999). Motinų ir kūdikių sąveikos – stebėjimo metodu, koduojant filmuotą medžiagą laisvo žaidi- mo ir bendros užduoties metu. Kodavimo sistema sudaryta orientuojantis į keturis motinų ir kūdikių sąveikas apibūdinančius konstruktus: 1) motinų vadovavimas kūdi- kių dėmesiui (Tomasello, 1992); 2) motinų bendradarbiavimas (pagal M. D. Ainsworth (1969) motinų jautrumo skalę); 3) motinų grįžtamasis ryšys (Lewis, 1993); 4) motinų emocinis tonas. Tyrimo rezultatai. Motinų neurotiškumo bruožas teigiamai siejosi su tuo, kaip motinos seka kūdikių dėmesį bei su motinų teigiamu grįžtamuoju ryšiu. Motinų ekstraversijos bruožas teigiamai siejosi su kūdikių dėmesio nukreipimu laisvo žaidimo metu, neigiamai siejosi su motinų džiugiu ir teigiamai su motinų irzliu emoci- niu tonu bendros užduoties metu. Motinų sąmoningumo bruožas neigiamai siejosi su motinų verbaliniu bendradarbiavimu ir teigiamu grįžtamuoju ryšiu bendros užduo- ties metu. Motinų atvirumo bruožas neigiamai siejosi su motinų verbaliniu trukdymu ir teigiamai su jų džiugiu emociniu tonu laisvo žaidimo metu. Remiantis šio tyrimo rezultatais, galime patvirtinti keltas prielaidas, jog motinų individualios asmenybės savybės siejasi su jų bendravimu su vaikais. Pagrindiniai žodžiai: motinų asmenybės bruožai, motinų ir kūdikių sąveikos, ankstyvųjų santykių raida. 1 Adresas susirašinėjimui: Socialinių technologijų fakultetas, Mykolo Romerio universite- tas, Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius, tel. nr. +370 610 67047, el. p. raminta@seimospsicholo- gija.lt. 72 Raminta Vaiciukevičė, Danguolė Čekuolienė, Roma Jusienė ĮVADAS Pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais labai svarbų vaidmenį vaidina motina ir bendravimas su ja. L. A. Roggman ir kt. (2000) kėlė prielaidas, kad motinų ir kūdikių sąveikų kokybė siejasi su tolimesne jų tarpusavio santykių raida bei funkcionavimu. Nepaisant to, kad motinų ir kūdikių są- veikos plačiai nagrinėjamos tyrimuose ir pripažįstama jų svarba kūdikio raidai, mažiau dėmesio skirta, kaip kai kurios individualios tėvų charakte- ristikos susijusios su kūdikių ir tėvų bendravimu bei atsispindi jų tarpu- savio sąveikose. J. Belsky (1984) vienas iš pirmųjų savo pasiūlytame tėvystės modelyje kėlė mintį apie tai, kad globėjų ir tėvų bendravimui su vaiku turi įtakos daug veiksnių: patys tėvai kaip individai (jų asmenybė), vaiko individua- lios charakteristikos bei platesnis socialinis kontekstas, kuriame atsiduria tėvų ir vaiko santykiai (pvz., sutuoktinių tarpusavio santykiai, jų socia- linis tinklas, profesija). Kaip vieną svarbiausių veiksnių autorius išskyrė tėvų asmenybę. Remiantis šiuo modeliu atlikta nemažai tyrimų ieškant sąsajų tarp motinų asmenybės savybių ir jų vaikų auklėjimo. Daugelyje jų motinų asmenybė vertinama remiantis Penkių faktorių modeliu (angl. Five factor model), kuriame išskiriami penki asmenybės bruožai: neuro- tiškumas, ektraversija, sutarumas, sąmoningumas ir atvirumas (Costa, McCrae, 1999). Tyrimuose randama, kad skirtingi motinų asmenybės bruožai siejasi su skirtingais bendravimo su vaiku aspektais. Tačiau tokių tyrimų nėra daug, o jų rezultatai gana nenuoseklūs. Remiantis P. Prinzie ir kt. (2009) metaanalizės rezultatais, aukštus eks- traversijos, sutarumo, sąmoningumo ir atvirumo bruožų įverčius turintys ir žemus neurotiškumo įverčius turintys tėvai buvo linkę įsitraukti į šiltą (jautrų) ir vaiko poreikius atitinkantį bendravimą. Tokie tėvai geriau ge- bėjo inicijuoti ir išlaikyti pozityvias sąveikas su vaiku, jautriau reagavo į jo signalus, gebėjo sukurti pastovią ir vaiko poreikius atitinkančią aplinką. Tėvai, kurie turėjo labiau išreikštą sutarumo bruožą ir mažiau išreikštą neurotiškumo bruožą, labiau paremdavo savo vaikų autonomiją, buvo mažiau linkę pasiduoti frustracijai, susierzinti ir patirti distresą (Prinzie, Dekovic, Belsky, Reijntjes, Stams, 2009). Skirtinguose tyrimuose aptinkamos nevienareikšmės motinų ekstra- versijos bruožo ir bendravimo su vaiku sąsajos: vienur randama, kad šis motinų asmenybės bruožas siejasi su didesne motinų kontrole (Smith, International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 73 2014, 14, 71–94 p. 2010), o kitur, – kad motinų ekstravertiškumas susijęs su mažesniu mo- tinų galios naudojimu (Kochanska, Clark, Goldman, 1997), didesniu jų jautrumu (Clark, Kochanska, Ready, 2000), dažniau reiškiamomis teigia- momis emocijomis sąveikose su kūdikiais (Koenig, Barry, Kochanska, 2010). C. L. Smith (2010) kelia prielaidą, kad motinos, turinčios aukštą socialinių sąveikų poreikį (t. y. labiau išreikštą ekstraversijos bruožą), gali nepakankamai patenkinti šį savo poreikį bendraudamos su kūdikiais, nes pastarieji dėl savo raidos ypatybių dar nesugeba būti pakankamai aktyviais socialiniais partneriais. Taigi, siekdamos patenkinti socialinės stimuliacijos poreikį, šios motinos gali tapti labiau vadovaujančios ir kon- troliuojančios sąveikose su kūdikiais. L. Šarkinaitės ir kt. (2007) atliktas tyrimas taip pat rodo, kad motinos, pasižyminčios introversyviu išgyve- nimo tipu, būdavo jautresnės savo kūdikiams. Tokius rezultatus tyrimo autorės aiškino tuo, kad „introvertės motinos yra jautresnės dėl siekio kurti intymius, artimus santykius, t. y. jos labiau įsigilina į bendravimą su kūdikiu, atiduoda daugiau savęs, neskuba, yra stabilesnės ir ramesnės“ (Šarkinaitė, Čekuolienė, Kalinauskienė, 2007, p. 61). Mažesnį ekstraver- tiškų motinų jautrumą tyrimo autorės aiškino retesniu jų polinkiu priimti negatyvius išgyvenimus, dėl ko jos gali būti linkusios iškraipyti kūdikių signalus, priskirti jiems savo motyvus ir būti mažiau jautrios (Šarkinaitė, Čekuolienė, Kalinauskienė 2007). Nevienareikšmiai rezultatai randami ir tiriant motinų neurotiškumo ir jų sąveikų su vaikais sąsajas. Dažniau randama, kad motinų neurotišku- mas siejasi su mažiau pozityviais motinų–kūdikių sąveikų aspektais, t. y. tokios motinos yra labiau linkusios kontroliuoti savo kūdikius, būna ma- žiau jautrios jų signalams, bendraudamos su jais dažniau patiria neigiamų emocijų (Clark, Kochanska, Ready, 2000; Koenig, Barry, Kochanska, 2010). Sąsajas tarp motinų neurotiškumo ir neigiamų bendravimo su kūdikiais aspektų gali paaiškinti kito tyrimo rezultatai: buvo rasta, kad neurotiškos motinos mano esančios mažiau kompetentingos, patiria mažesnį pasi- tenkinimą motinyste (Bornstein, Hahn, Haynes, 2011). Pagaliau aptin- kama, kad ne tik neurotiškų motinų bendravimas su kūdikiais pasižymi neigiamais aspektais, bet ir jų kūdikiai dažniau turi elgesio ir emocinių sunkumų: motinos, kurios buvo mažiau emociškai stabilios, t. y. labiau neurotiškos, suteikdavo mažiau paramos savo kūdikiams ir jie dažniau pa- sižymėdavo agresyviu elgesiu (Van Aken, Junger, Verhoeven, Van Aken, Dekovic, Denissen, 2007), taip pat didesniu neigiamu emociniu jautrumu ir socialiniu atsargumu, t. y. uždarumu, drovumu (Degnan, Henderson, 74 Raminta Vaiciukevičė, Danguolė Čekuolienė, Roma Jusienė Fox, Rubin, 2008). Tačiau kiti tyrėjai pateikia prieštaraujančių rezultatų: neurotiškos motinos gali būti jautresnės kūdikio patiriamam stresui (Zeifman, 2003). Dažnai neurotiškumo bruožas siejamas su didesniu depresiškumu, nors pagal teorinį šio bruožo apibrėžimą neurotiškumas atspindi polinkį emocionaliai reaguoti (angl. emotional reactive) (Costa, McCrae, 1999). Galbūt neurotiškų motinų emocionalumas kaip tik leidžia joms būti labiau jautrioms kūdikio poreikiams bei empatiškoms. J. Belsky ir N. Barends (2002) teigė, kad nėra aišku, kaip tėvų sąmo- ningumo bruožas siejasi su vaikų auklėjimu, nes tyrimuose rečiau ran- damos sąsajos su šiuo bruožu, bet kėlė hipotezę, kad dėl savo polinkio į organizuotumą tokie tėvai turėtų būti linkę sukurti struktūruotą ir labiau atitinkančią kūdikio poreikius aplinką. Tyrimuose randama, kad motinos su stipriau išreikštu sąmoningumo bruožu dažniau sekdavo ir stebėdavo kūdikio veiklą (Kochanska, Friesenborg, Lange, Martel, 2004), taip pat, kad motinos su aukštais sąmoningumo bruožo įverčiais pasižymėjo gau- sesnėmis žiniomis apie kūdikius (jų psichologinius, fizinius poreikius bei raidos ypatumus), dažniau įsitraukdavo į diadines ir ekstradiadines są- veikas (kuomet į sąveikas įtraukiamas išorėje esantis objektas), brandes- nius simbolinius žaidimus (Bornstein, Hahn, Haynes, 2011), palaikydavo vaikų nepriklausomybės siekį, dažniau rodydavo teigiamas emocijas vaikui (Metsapelto, Pulkkinen, 2003), rečiau nurodydavo, kad jų vaikas turi elgesio sunkumų (Prinzie, Onghena, Hellinckx, Grietens, Ghesquiere, Colpin, 2004). Kitame tyrime nustatyta, kad motinų sąmoningumo bruo- žas siejosi su motinų kontrole ir polinkiu riboti kūdikių veiklą (Olsen, Martin, Halverson, 1999). Galbūt motinos, turinčios labiau išreikštą są- moningumo bruožą, yra jautresnės kūdikio signalams ir labiau seka jo atliekamą veiklą, bet kartu tokių motinų polinkis kelti aukštus standartus sau ir aplinkai gali paskatinti jas kontroliuoti savo kūdikių elgesį taip, kad jis atitiktų jų keliamus tikslus? Analizuojant sąsajas tarp motinų sutarumo ir bendravimo su kūdi- kiais, rasta, kad turinčios aukštus sutarumo įverčius motinos yra labiau linkusios reikšti teigiamas emocijas, naudoti kognityvinę stimuliaciją, t. y. skaityti kūdikiui, aiškinti įvairius dalykus, yra jautrios kūdikio poreikiams bei rečiau reiškia neigiamas emocijas sąveikų su kūdikiu metu (Belsky, Crnic, Woodworth, 1995), tačiau motinos su stipriau išreikštu sutarumo bruožu dažniau nurodydavo, kad jų vaikai turi elgesio sunkumų (Prinzie, Onghena, Hellinckx, Grietens, Ghesquiere, Colpin, 2004). International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 75 2014, 14, 71–94 p. Tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjamos motinų–kūdikių sąveikos per- einant iš kūdikystės į ankstyvąją vaikystę nėra daug. Šis raidos tarpsnis (maždaug nuo 12 iki 36 mėnesio, angl. toddlerhood) svarbus, nes jo metu vyksta spartūs pokyčiai, kurie kelia nemažai iššūkių ir kūdikiams, ir tė- vams (Edwards, 1995). Vienas svarbiausių raidos aspektų šiuo laikotarpiu yra kūdikio autonomijos siekimas ir noras tyrinėti pasaulį. Tai atsiranda dėl augančių kūdikio fizinių galimybių nutolti nuo motinos ir pačiam at- likti daugelį veiksmų, taip pat vis gerėjančių pažintinių gebėjimų (Seiffer, Hoffning, 1997). Taigi tėvų reakcija į tokius kūdikio elgesio pokyčius tam- pa labai svarbi. Dar vienas svarbus raidos uždavinys antraisiais kūdikio gyvenimo metais yra savikontrolės įgūdžių lavinimas, kuomet kūdikis mokosi pa- klusti tėvų reikalavimams ir atidėti veiksmų atlikimą. Šis laikotarpis pa- sižymi perėjimu nuo išorinės prie vidinės elgesio kontrolės (Feldman, Greenbaum, Yirmiya, 1999). Su kūdikį supančio pasaulio tyrinėjimu ir autonomijos siekiu siejasi ir kai kurie specifiniai motinų–kūdikių sąveikų aspektai. Pirmiausia, tai motinos ir kūdikio bendras dėmesys (angl. joint attention). Pastarasis gali būti apibūdinamas kaip triadiniai mainai, kuriuose abu (kūdikis ir motina) suvokia vienas kito dėmesį trečiam objektui ar įvykiui. Bendro dėmesio epizodai atsiranda nuo 7–9 mėnesio, kuomet kūdikis pradeda suprasti save ir kitus kaip turinčius psichines būsenas ir tarp motinos ir kūdikio pradeda rastis intersubjektyvus susietumas, atsiranda suside- rinimas tarp motinos ir kūdikio psichinių būsenų (Stern, 1985). M. Toma- sello (1992) iškėlė Dėmesio sekimo hipotezę (angl. Attentional mapping Hypothesis), kurioje išskyrė dvejopą tėvų sąveikos su kūdikiu stilių: kū- dikio dėmesio sekimą ir kūdikio dėmesio nukreipimą. Kūdikio dėmesio sekimas apibūdina sąveikas, kuomet tėvai seka kūdikio dėmesio fokusą. Tai labiau tinka bendraujant su vyresniais kūdikiais ir vaikais nei kalbant apie dėmesio nukreipimo stilių, nes vyresni kūdikiai yra aktyvesni ir patys inicijuoja sąveikas (Hirschmann, Kastner-Koller, Deimann, Aigner, Svecz, 2011). Motina sekdama kūdikio dėmesio fokusą tuo pačiu patenkina kū- dikio autonomijos siekimo poreikį, t. y. leidžia kūdikiui pačiam inicijuoti veiklas, laisvai tyrinėti pasaulį. Dar vienas svarbus motinų–kūdikių sąveikos aspektas yra motinų bendradarbiavimas. Ainsworth (1969) motinų bendradarbiavimą su kū- di kiais siejo su saugaus prieraišumo formavimusi. Motinos bendradar- biaujantis elgesys skatina kūdikio autonomijos siekimą ir, priešingai, 76 Raminta Vaiciukevičė, Danguolė Čekuolienė, Roma Jusienė trukdantis ir besikišantis elgesys rodo motinos negebėjimą patenkinti kūdikio poreikį siekti autonomijos. Antraisiais kūdikio gyvenimo metais besirandančią savikontrolę ga- lima glaudžiai sieti su tėvų duodamais nurodymais bei teikiamu grįžta- muoju ryšiu. M. Lewis (1993) analizavo teigiamo ir neigiamo grįžtamojo ryšio ypatumus, atskirdamas grįžtamąjį ryšį, kuris vertina vaiką kaip as- menybę, ir ryšį, kuris vertina vaiko elgesį. Kūdikiai patiria pasididžiavimą, kai sėkmė priskiriama konkrečiai vaiko veiksmui ar veiksmo rezultatui, pvz., „Puikus darbas“. Kai nesėkmė apibendrintai priskiriama vaiko savy- bėms, o ne konkrečiam elgesiui, vaikai patiria gėdą, pvz., „Tu esi blogas berniukas“. Tokiu atveju kūdikis save patį suvokia kaip nesėkmingą, o ne savo elgesį vertina kaip netinkamą. Dažnai, kuomet tyrimuose ieškoma sąsajų tarp motinų asmenybės savybių ir jų auklėjimo strategijų, kaip svarbus kintamasis įtraukiamas motinų emocinis tonas. Randama, kad aukšti ekstraversijos, sutarumo, są- moningumo ir atvirumo bruožų įverčiai yra susiję su teigiamomis motinų emocijomis (Smith, Spinrad, Eisenberg, Gaertner, Popp, Maxon, 2007), o motinų neurotiškumas – su jų neigiamomis emocijomis sąveikų me- tu (Belsky, Crnic, Woodworth, 1995; Kochanska, Clark, Goldman, 1997). Lietuvoje tyrimų, analizuojančių įvairius kūdikių–motinų sąveikų as- pektus, tėra vienas kitas. Ypač, kai kalbama apie sąveikų analizę pasitel- kiant ne įprastus popieriaus ir pieštuko, o stebėjimo metodus. Todėl apie Lietuvos motinų ir kūdikių sąveikas būtent tokio pobūdžio mokslinės medžiagos iš tiesų turime labai menkai. Kitas aktualus šio tyrimo aspek- tas platesnis, reikšmingas ne tik Lietuvos kontekste. Nors kūdikių sąveikų tyrinėjimais plačiai domimasi jau ne vieną dešimtmetį, tačiau ilgą laiką šiose analizėse buvo susitelkiama ties gana siauromis sąveikų ir įvairių su tėvų ar motinu elgesiu susijusių kintamųjų sąsajomis. Pastaruoju metu itin susidomėta ir netiesioginiais ankstyvosios kūdikio patirties veiksniais (tokiais kaip motinos asmenybės savybės) ir tuo, kaip tai galime išskirti ir pastebėti būtent jų kasdienės sąveikos metu. Tai neabejotinai aktualu psichikos sveikatos veiksnių ir ankstyvosios intervencijos kontekste. Pa- galiau, toks detalizuotas ir specifinis sąveikų nagrinėjimas naudingas ir praktiniu požiūriu. Paskutiniuosius du dešimtmečius asmens savasties ir jo santykių raidos ir netgi psichoterapijos proceso supratimas plėtėsi re- miantis motinų–kūdikių sąveikas nagrinėjančiais tyrimais. Taigi pagrin- International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 77 2014, 14, 71–94 p. dinis mūsų tyrimo tikslas ir buvo panagrinėti, kaip motinų asmenybės bruožai siejasi su motinų elgesiu sąveikose su kūdikiu. Remiantis atliktų tyrimų rezultatais bei teoriniu Belsky (1984) vaikų auklėjimo modeliu savo tyrime keliame prielaidas, kad: a) motinų neu- rotiškumas ir ekstravertiškumas teigiamai siesis su kūdikių dėmesio nu- kreipimu, motinų trukdymu ir neigiamu grįžtamuoju ryšiu bei jų irzliu ir liūdnu emociniu tonu; b) motinų sąmoningumas, sutarumas ir atvirumas teigiamai siesis su kūdikio dėmesio sekimu, motinų bendradarbiavimu, teigiamu ir koreguojančiu grįžtamuoju ryšiu bei motinų neutraliu tonu sąveikų metu. METODIKA Tyrimo dalyviai Šiame tyrime analizuojami mokslininkų grupės projekto „Kūdikių ir mažų vaikų psichikos ir fizinės sveikatos tyrimas“ duomenys (projektas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos, sutarties Nr. MIP-147/20100, pro- jekto vadovė doc. dr. Roma Jusienė). Vykdant projekte numatytą tyrimą siekta aiškintis svarbiausius vienerių metų amžiaus vaikų raidos aspek- tus bei jų sąsajas su artimiausia mažų vaikų aplinka, tai yra šeimos psi- chologinėmis ir socialinėmis charakteristikomis, santykiais su tėvais ar kitais globėjais. Iš daugiau nei dviejų šimtų projekto tęstiniame tyrime nuo kūdikio gimimo dalyvaujančių šeimų tikslingai atrinkta imtis (33 pu- santrų metų amžiaus vaikų ir jų motinų) sąveikų tyrimui. Praėjus keliems mėnesiams po sąveikų tyrimo su motinomis buvo susisiekta, prašant už- pildyti asmenybės klausimyną. Dalis šių motinų neužpildė skilties apie asmenybės bruožus, todėl šiame straipsnyje analizuojama 26 motinų ir jų kūdikių porų, apie kurias yra visa reikalinga informacija. Kadangi buvo siekiama tirti ir aprašyti normalios raidos kūdikių įprastas sąveikas su motinomis, šiam tyrimui buvo atrinktos motinos, pagimdžiusios sveikus išnešiotus kūdikius, turėjusios nekomplikuotą nėštumą ir gimdymą, pa- sižymėjusios mažais depresiškumo po gimdymo įverčiais, ištekėjusios. Motinų amžius svyravo nuo 25 iki 45 metų (M = 30,31, SD = 4,25), kūdikių – nuo 14 iki 18 mėnesių (M = 15,41, SD = 1,05), iš jų buvo 13 mer- gaičių ir 13 berniukų. 20 motinų turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir 6 – aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, visos motinos pasirinko mo- 78 Raminta Vaiciukevičė, Danguolė Čekuolienė, Roma Jusienė tinystės atostogas dvejiems metams. 18 kūdikių buvo pirmagimiai šei- moje, o 8 – ne pirmagimiai. Tyrime dalyvavusios motinų ir kūdikių poros buvo iš Kauno apskrities. Tyrimo metodika Kūdikių ir motinų sąveikų analizė atlikta remiantis stebėjimo me- todu. Stebėjimo duomenys koduojami iš vaizdo įrašų. Motinų ir kūdikių sąveikų filmavimai atlikti tiriamųjų namuose. Juos atliko 5 tyrėjos, psi- chologijos bakalauro bei magistro programų studentės. Visos jos buvo apmokytos, kaip atlikti stebėjimą ir filmavimus, kiekviena tyrėja gavo kūdikio ir motinos stebėjimo metodinius nurodymus ir protokolus, ku- riais turėjo vadovautis atlikdama tyrimą. Tyrėjos iš anksto susisiekdavo su motinomis telefonu ir susitardavo dėl vizito tyrimo dalyvių namuose. Filmavimai vykdavo dienos metu, vizito laikas buvo derinamas atsižvel- giant į kūdikio dienos režimą (miegą ir maitinimą). Vizitas į motinos ir kū- dikio namus trukdavo iki 1 val. Keliolika minučių skiriama susipažinimui su motina ir kūdikiu, paaiškinimui, kaip ir kas vyks. Po to filmuojamos visos situacijos iš eilės: laisvas žaidimas ir bendros užduoties atlikimas. Tyrėjos kūdikiams ir motinoms pateikdavo vienodus žaislų rinkinius, kurie buvo atrinkti specialiai šiam tyrimui. Sąveikų stebėjimui buvo pasirinktos dvi situacijos – laisvo žaidimo ir bendros struktūruotos užduoties atlikimo. Laisvo žaidimo stebėjimas – bene dažniausiai kūdikių ir motinų sąveikų analizėje naudojama situ- acija. Neribojami ir spontaniški motinos veiksmai laisvo žaidimo metu atskleidžia susiklosčiusią autentišką jos ir kūdikio bendravimo patirtį. Tai suteikia tyrėjams galimybę lanksčiai panaudoti turimą medžiagą atsa- kant į labai įvairius konkretaus (šiuo atveju ir mūsų) tyrimo klausimus. Tuo tarpu struktūruotos užduoties atlikimas ir bendras užduoties formu- lavimas (tiesiog padėti kūdikiui ką nors atlikti) leidžia giliau ir subtiliau atskleisti motinos vadovavimo stilių bendradarbiaujant su kūdikiu. Tai savu ruožtu gali reikšmingai papildyti motinos asmenybės savybių ana- lizę ir yra labai svarbu kaip tik šio tyrimo kontekste. Laisvam žaidimui kūdikiui ir motinai pasiūloma keletas kūdikio am- žiui tinkamų žaislų. Motinai pasirinkus labiausiai įprastą žaidimų vietą ar kambarį, prašoma pažaisti su pateiktais žaislais taip, kaip įprastai žai- džia. Žaidimo ir filmavimo trukmė – 10 min. International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 79 2014, 14, 71–94 p. Bendros struktūruotos užduoties metu motinai ir kūdikiui duodamos dvi užduotys (viena paskui kitą): motina instruktuojama padėti kūdikiui sudėti piramidę, po to – dėlionę. Abiejų užduočių atlikimui (ir filmavi- mui) skiriama po 3 min. Vertinti motinų ir kūdikių sąveikų kokybę buvo sudaryta kodavimo sistema, kurioje išskirti keturi bendravimo ypatumus apibrėžiantys kons- truktai: motinų vadovavimas kūdikio dėmesiui, motinų bendradarbiavi- mas, motinų grįžtamasis ryšys ir motinų emocinis tonas sąveikų su kūdi- kiu metu. Filmuotos medžiagos kodavimą atliko šio straipsnio autorės Raminta Vaiciukevičė ir Danguolė Čekuolienė, remdamosis sudaryta kodavimo sistema. Motinų vadovavimas kūdikio dėmesiui buvo vertinamas intervalų kodavimo strategijos metodu iš įrašų laisvo žaidimo metu, intervalo truk mė – 15 s. Šis konstruktas buvo išskirtas remiantis M. Tomasello (1992) Dėmesio sekimo hipoteze (angl. Attentional mapping Hypothesis) bei N. Hirschmann ir kt. (2011) sukurta INTAKT kodavimo sistema. Išskiria- mos dvi pagrindinės strategijos: kūdikio dėmesio sekimas ir dėmesio nu- kreipimas. Kūdikio dėmesio sekimo strategiją sudaro keturios smulkesnės kate- gorijos: . Veiksminis kūdikio dėmesio sekimas: motina įsitraukia į kūdikio atliekamą veiklą žaisdama kartu su kūdikiu. . Verbalinis kūdikio dėmesio sekimas: motina komentuoja kūdikio veiksmus, įvardija juos ir jų pasekmes ir (arba) įvardija objektus, su kuriais kūdikis žaidžia. . Veiksminis ir verbalinis kūdikio dėmesio sekimas: sujungia prieš tai abi minėtas kategorijas, t. y. motina palaiko kūdikio dėmesį tiek veiksmais, tiek bendraudama verbaliniu būdu. . Pasyvus kūdikio dėmesio sekimas: motina žvilgsniu seka kūdikio atliekamas veiklas, kaip jis žaidžia, tačiau jokių aktyvių veiksmų neatlieka, nekomentuoja kūdikio žaidimo. Kūdikio dėmesio nukreipimo strategija: motina bando nukreipti kūdi- kio dėmesio fokusą nuo jo tuo metu atliekamos veiklos. Išskiriama dar viena kategorija, kai nėra bendro dėmesio. 80 Raminta Vaiciukevičė, Danguolė Čekuolienė, Roma Jusienė Motinų–kūdikių sąveikų epizodai buvo filmuojami pakankamai trum - pą laiką (laisvo žaidimo trukmė – 10 min.), o kūdikio dėmesio sekimo stra- tegijos yra net keturios, kurios per trumpą stebėjimo (ir filmavimo) laiką galėjo neatsiskleisti. Tolimesnėje analizėje kūdikio dėmesio sekimo stra - tegijos bus analizuojamos ir atskirai, ir sujungus į vieną bendrą strategiją. Motinų bendradarbiavimo kategorijoms vertinti buvo pasirinkta intervalų kodavimo strategija iš įrašų bendros struktūruotos užduoties metu, intervalo trukmė – 10 s. Šiam konstruktui analizuoti buvo pasirink - ta trumpesnė intervalo trukmė, nes struktūruotos užduoties metu buvo intensyvesnės motinų ir kūdikių sąveikos. Remiantis viena iš Ainsworth (1969) pasiūlytų motinų jautrumo skalių – bendradarbiavimo ir trukdy- mo – buvo išskirtos motinų bendradarbiavimo ir trukdymo kategorijos. Motinų bendradarbiavimą sudaro trys smulkesnės kategorijos: . Motinų veiksminis bendradarbiavimas: motina veiksmais padeda arba paskatina kūdikį atlikti užduotį. . Motinų verbalinis bendradarbiavimas: motina kūdikiui padeda at- likti užduotį pasiūlydama, kokie galėtų būti jo tolimesni veiksmai, arba paskatina žodžiais. . Motinų veiksminis ir verbalinis bendradarbiavimas: motina padeda ir (arba) paskatina kūdikį atlikti užduotį tiek veiksmais, tiek žodžiais. Motinų trukdymą sudaro trys smulkesnės kategorijos: . Motinų verbalinis trukdymas: motina duoda direktyvias koman- das ir nurodymus nepaisant, kad kūdikis tuo metu atlieka kitus veiksmus, arba sako draudimus, siekdama nutraukti kūdikio atliekamus veiksmus. . Motinų veiksminis trukdymas: motina savo veiksmais apriboja kūdikio atliekamą veiklą, siūlo atlikti kitus veiksmus neatsižvelgdama į kūdikio atliekamą veiklą arba veiksmais įsikiša į kūdikio atliekamą veiklą. . Motinos veiksminis ir verbalinis trukdymas: kuomet motino trukdo vaiko atliekamai veiklai tiek verbaliai, tiek veiksmais (sujungia prieš tai abi minėtas kategorijas). Motina pasyviai stebi: motina neįsitraukia nei verbaliai, nei veiksmais į vaiko atliekamą užduotį. Motinų grįžtamasis ryšys buvo koduojamas bendros struktūruotos užduoties metu, vertinimui buvo pasirinkta įvykių fiksavimo strategija. International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 81 2014, 14, 71–94 p. Remiantis M. Lewis (1993) save įvertinančių emocijų modeliu buvo išskir- tos penkios grįžtamojo ryšio kategorijos: neigiamas apibendrintas grįžta- masis ryšys (motina negatyviai komentuoja kūdikio atliekamus veiksmus įvardindama neigiamas kūdikio asmens savybes, nepaisant jos emocinio balso tono, t. y. jis gali būti tiek pozityvus, tiek negatyvus, tiek neutra- lus, pvz., „Tu esi toks tinginys“); neigiamas grįžtamasis ryšys apie veiks- mus arba veiksmų rezultatą (kai motina negatyviai atsiliepia apie kūdi- kio atliktą specifinį veiksmą ar to veiksmo rezultatą, balso tonas taip pat negatyvus, pvz., „Šita detalė turi būti ne čia!“); teigiamas apibendrintas grįžtamasis ryšys (kai motina pozityviai atsiliepia apie kūdikio atliekamus arba atliktus veiksmus įvardindama kokias nors pozityvias jo asmenines savybes, pvz.: „Tu esi toks protingas berniukas“), teigiamas grįžtamasis ryšys apie veiksmus ar veiksmų rezultatus (kai motina pozityviai atsiliepia apie kūdikio atliktą specifinį veiksmą (-us) ar to veiksmo (-ų) rezultatą, pvz., „Tu teisingai įdėjai detalę“) ir koreguojantis grįžtamasis ryšys (motina kalba neigiamai, kritikuoja kūdikio veiksmus ir skirtingai nuo neigiamo grįžtamojo ryšio – kūdikio veiksmus ar veiksmų rezultatą, jos balso tonas išlieka pozityvus, pvz., „Šita detalė čia netinka“ ). Motinų grįžtamojo ryšio kategorijos yra keturios ir jos gali nepakan- kamai gerai atsiskleisti per pakankamai trumpas motinų–kūdikių sąvei- kas, tad toliau jos bus analizuojamos tiek pavienės, tiek sujungus į stam- besnius vienetus: motinų teigiamas grįžtamasis ryšys (sujungia teigiamą apibendrintą grįžtamąjį ryšį ir teigiamą grįžtamąjį ryšį apie veiksmus ar veiksmų rezultatus) bei neigiamas grįžtamasis ryšys (sujungia neigiamą apibendrintą grįžtamąjį ryšį ir neigiamą grįžtamąjį ryšį apie veiksmus ar veiksmų rezultatus). Motinų emocinis tonas buvo koduojamas laisvo žaidimo ir ben- dros struktūruotos užduoties metu atskirai, vertinimui buvo pasirinkta intervalų kodavimo strategija, intervalo trukmė – 15 s. Išskirtos keturios emocinio tono kategorijos: džiugus emocinis tonas (motinos balso tonas džiugus, ji šypsosi, maloniai ir šiltai bendrauja su kūdikiu, teigiama veido išraiška); irzlus emocinis tonas (motina atrodo suirzusi ar pikta, jos balso ir veido išraiška pikta ar suirzusi); liūdnas emocinis tonas (motina atrodo liūdna, jos balso tonas liūdnas, prislopintas, veido išraiška liūdna); neu- tralus emocinis tonas (motinos veido išraiška neutrali, jos veidas atrodo ramus, balso tonas lygus, ramus, neutralus). 82 Raminta Vaiciukevičė, Danguolė Čekuolienė, Roma Jusienė Motinų ir kūdikių sąveikos buvo analizuojamos telkiant dėmesį į nu- matytus konstruktus: motinų vadovavimo kūdikių dėmesiui strategi- jos, motinų bendradarbiavimo strategijos, motinų grįžtamasis ryšys ir motinų emocinis tonas sąveikų su kūdikiu metu. Motinų vadovavimo kūdikio dėmesiui, motinų bendradarbiavimo ir motinų emocinio tono konstruktai buvo vertinami procentais, t. y. kiek kiekvieno konstrukto ka- tegorija procentais buvo išreikšta kitų to konstrukto kategorijų atžvilgiu. Motinų grįžtamasis ryšys buvo vertinamas apskaičiuojant kiekvienos šio konstrukto kategorijos absoliutų skaičių. Motinų neigiamo apibendrinto grįžtamojo ryšio kategorija buvo pašalinta iš tolimesnės duomenų anali- zės, nes nei karto nebuvo užfiksuota. Siekiant patikrinti stebėjimo duomenų patikimumą, 10 (38 %) tiriamų - jų porų įrašai laisvo žaidimo ir bendros užduoties metu buvo įvertinti kito stebėtojo, kuris nebuvo susipažinęs su tyrimo tikslais ir keliamomis tyrimo hipotezėmis. Antras stebėtojas buvo apmokytas naudotis suda- ryta kodavimo sistema. Buvo apskaičiuotas dviejų vertintojų sutapimas pagal J. M. Sattler (1992) pateiktą dviejų vertintojų vertinimo procentinio sutapimo formulę: motinų dėmesio sekimo konstrukto – 74,0 %; motinų bendradarbiavimo – 78,1 %; motinų emocinio tono – 76,3 %. Motinų grįžtamojo ryšio kategorijoms koduoti buvo pasirinkta įvy- kių fiksavimo strategija. Duomenų, surinktų remiantis šia strategija, patikimumas vertinamas pagal įvykių fiksavimo procentinio sutapimo formulę (Sattler, 1992). Buvo gauti tokie dviejų vertintojų vertinimų su- derinamumai kiekvienai grįžtamojo ryšio kategorijai atskirai: motinų tei- giamas grįžtamasis ryšys apie veiksmus ar veiksmų rezultatą – 83,9 %, motinų teigiamo apibendrinto grįžtamojo ryšio – 79,3 %, motinų nei- giamo grįžtamojo ryšio apie veiksmus ar veiksmų rezultatą – 80,0 %, mo- tinų korekcinio grįžtamojo ryšio – 81,0 %. Kaip matome, bendras dviejų vertintojų sutapimas yra pakankamai aukštas visoms motinų ir kūdikių sąveikas vertinančioms kategorijoms. Motinų asmenybės bruožai įvertinti NEO–FFI (Costa, McCrae, 1989) (angl. NEO Five Factor Inventory) klausimynu (t. y. NEO PI-R S formos ver- sija). Klausimyną sudaro penkios skalės po 12 klausimų, kurių kiekvienas įvertinamas nuo 1 („visiškai nesutinku“) iki 5 („visiškai sutinku“) balų. Iš- skiriamos penkios skalės: neurotiškumas (t. y. polinkis patirti neigiamas emocijas); ekstravertiškumas (t. y. draugiškumas, visuomeniškumas ir International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 83 2014, 14, 71–94 p. stimuliacijos siekimas); atvirumas (t. y. atvirumas patirčiai, kuris apima aktyvią vaizduotę, estetinį jautrumą, dėmesį jausmams ir pan.); sutaru- mas (apima altruistiškumą, užuojautą ir siekį padėti kitiems); sąmoningu- mas (apima aukštą impulsų kontrolę ir gebėjimą valdyti savo troškimus) (Bagdonas, Barkauskienė, Kairys, Liniauskaitė ir kt., 2012). VU Specialiosios psichologijos laboratorijos sudaryta redakcinė grupė išvertė ir adaptavo NEO-FFI metodiką Lietuvoje 2012 metais (Bag - donas ir kt., 2012). Sutikimas naudotis šia metodika buvo gautas iš me- todikos mokslinio redaktoriaus prof. A. Bagdono. NEO-FFI klausimyno skales pagal metodikos reikalavimus apskaičiavo apmokytas tyrėjas dr. Antanas Kairys. Patikimumas ir validumas. Šiame tyrime NEO-FFI skalių patikimui ir validumui patikrinti buvo apskaičiuotas vidinis suderinamumas (Cronba- cho alpha), kuris buvo pakankamai geras visoms skalėms, atsižvelgiant į tai, kad imtis buvo nedidelė: neurotiškumo – 0,89; ekstraversijos – 0,80; atvirumo – 0,69; sutarumo – 0,58; sąmoningumo – 0,79. Taip pat atlie- kant NEO-FFI adaptaciją Lietuvoje, remiantis amžiaus ir lyties kriterijumi buvo sudaryta reprezentatyvi adaptacinė imtis (N = 715). Siekiant pati- krinti struktūrinį validumą, atlikta faktorinė duomenų analizė ir naudota principinė komponentų analizė su Varimax sukiniu (KMO = 0,869; Bar- tlett’s χ2 = 11140,67, p < 0,001). Remiantis atlikta statistine analize, buvo išskirti penki faktoriai, kurie paaiškino 36,4 % dispersijos bei visi teigi- niai atitinkamuose faktoriuose turėjo bent 0,2 svorį (Bagdonas, Barkaus- kienė, Kairys, Liniauskaitė, Valickas, Žukauskienė, 2012). Rezultatams apdoroti buvo naudojama kompiuterinė statistinė pro- grama SPSS 17.0. Siekiant sužinoti, kaip motinų asmenybės bruožai siejasi su jų sąveikomis su kūdikiais, buvo pasirinktas koreliacijas įvertinantis ne- parametrinis kriterijus – Spearman ranginės koreliacijos koeficientas. 84 Raminta Vaiciukevičė, Danguolė Čekuolienė, Roma Jusienė REZULTATAI Pirmiausia atlikome motinų asmenybės bruožų ir jų vadovavimo kūdikių dėmesiui strategijų koreliacinę analizę. Rasti tokie statistiškai reikšmingi ryšiai tarp motinų asmenybės bruožų ir motinų vadova- vimo kūdikio dėmesiui strategijų: motinų ekstraversija siejosi su kūdi- kių dėmesio nukreipimu, o sujungus motinų dėmesio sekimo strategi- jas, bend ras kūdikio dėmesio sekimas siejosi su motinų neurotiškumu (žr. 1 lentelę). 1 l e n te lė . M ot in ų a sm en yb ės b ru ož ų i r m ot in ų v ad ov av im o kū d ik ių d ėm es iu i st ra te g ijų są sa jo s (S p ea rm an r ) T a b le 1 . R el at io n s b et w ee n m at er n al p er so n al it y tr ai ts a n d m ot h er s‘ a tt en ti on d ir ec ti n g st ra te g ie s (S p ea rm an r ) Sk al ės Pa sy vu s d ėm es io se ki m as Ve ik sm in is d ėm es io se ki m as Ve rb al in is d ėm es io se ki m as Ve ik sm in is ir ve rb al in is d ėm es io se ki m as D ėm es io se ki m as D ėm es io n u kr ei p im as Be n d ro d ėm es io n eb u vi m as M ot in ų ne ur ot iš ku m as 0 ,2 48 –0 ,3 14 0, 15 0 0 ,3 05 0, 42 3* – 0, 33 3 – 0, 20 1 M ot in ų ek st ra ve rs ija – 0, 06 2 0 ,3 42 – 0, 33 2 –0 ,1 03 –0 ,3 19 0, 44 6* 0, 22 3 M ot in ų su ta ru m as 0 ,0 86 0, 09 6 – 0, 04 6 –0 ,1 06 –0 ,0 60 0 ,0 31 – 0, 23 7 M ot in ų at vi ru m as – 0, 01 9 0 ,1 68 0 ,0 41 0, 08 2 0, 12 9 – 0, 33 3 – 0, 13 1 M ot in ų są m on in gu m as 0 ,1 30 0 ,2 68 – 0, 19 3 – 0, 07 7 –0 ,1 14 0, 07 3 0, 03 3 * ko re lia ci jo s ko ef ic ie nt as s ta ti st iš ka i r ei kš m in ga s, k ai p < 0 ,0 5 International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 85 2014, 14, 71–94 p. Buvo rasti du statistiškai reikšmingi ryšiai tarp motinų asmenybės bruožų ir jų bendradarbiavimo: didesni motinų sąmoningumo bruožo įverčiai siejosi su mažesniu motinų verbaliniu bendradarbiavimu, o mo- tinų atvirumas siejosi su mažesniu verbaliniu trukdymu (žr. 2 lentelę). 2 l e n te lė . M ot in ų a sm en yb ės b ru ož ų i r m ot in ų b en d ra d ar b ia vi m o ka te g or ijų s ąs aj os (S p ea rm an r ) T a b le 2 . R el at io n s b et w ee n m at er n al p er so n al it y tr ai ts an d m ot h er s‘ co op er a- ti on (S p ea rm an r ) Sk al ės M o tin ų ve ik sm in is b en d ra d ar - b ia vi m as M o tin ų ve rb al in is b en d ra d ar - b ia vi m as M o tin ų ve ik sm in is ir ve rb al in is b en d ra d ar - b ia vi m as M o tin ų ve ik sm in is tr u kd ym as M o tin ų ve rb al in is tr u d ym as M o tin ų ve ik sm in is ir ve rb al in is tr u kd ym as M o ti n ų p as yv u s st eb ėj im as M ot in ų ne ur ot iš ku m as 0 ,0 57 0 ,2 93 – 0, 02 4 –0 ,0 09 – 0, 16 3 – 0, 22 5 0 ,2 35 M ot in ų ek st ra ve rs ija – 0, 35 8 – 0, 36 2 0 ,1 47 0 ,1 08 0, 13 6 0, 28 0 – 0, 10 7 M ot in ų su ta ru m as – 0, 06 3 – 0, 17 3 0 ,1 57 – 0, 09 0 – 0, 13 1 – 0, 02 2 – 0, 04 0 M ot in ų są m on in gu m as – 0, 25 7 – 0, 50 0* * 0, 09 5 0 ,1 28 0, 19 3 0, 24 8 0 ,0 67 M ot in ų at vi ru m as –0 ,1 53 0, 36 9 0 ,0 19 – 0, 13 1 – 0, 42 8* 0 ,1 21 0, 09 8 * ko re lia ci jo s ko efi ci en ta s st at is ti šk ai re ik šm in ga s, k ai p < 0 ,0 5 ** k or el ia ci jo s ko efi ci en ta s st at is ti šk ai re ik šm in ga s, k ai p < 0 ,0 1 Atlikus koreliacinę motinų asmenybės bruožų ir grįžtamojo ryšio teikimo analizę (žr. 3 lentelę), paaiškėjo, kad motinų neurotiškumas su- sijęs su motinų teigiamu grįžtamuoju ryšiu apie kūdikio veiksmus ar tų 86 Raminta Vaiciukevičė, Danguolė Čekuolienė, Roma Jusienė veiksmų rezultatą. Sujungus teigiamo grįžtamojo ryšio kategorijas, buvo rasta, kad motinų neurotiškumas taip pat siejosi su motinų teigiamu grįžtamuoju ryšiu, o motinų sąmoningumo bruožo įverčiai buvo susijęs su retesniu motinų teigiamu grįžtamuoju ryšiu (žr. 3 lentelę). 3 le n te lė . M ot in ų a sm en yb ės b ru ož ų ir m ot in ų g rį žt am oj o ry ši o są sa jo s (S p ea rm an r ) T a b le 3 . R el at io n s b et w ee n m at er n al p er so n al it y tr ai ts a n d m at er n al fe ed b ac k (S p ea rm an r ) Sk al ės M o tin ų t ei g ia m as g rįž ta m as is ry šy s ap ie kū d ik ių v ei ks m u s ar v ei ks m ų re zu lt at ą M o tin ų t ei g ia m as ap ib en d rin ta s g rįž ta m as is r yš ys M o tin ų te ig ia m as g rįž ta m as is ry šy s M o tin ų te ig ia m as g rįž ta m as is ry šy s M o tin ų n ei g ia m as g rįž ta m as is r yš ys ap ie k ū d ik ių v ei ks - m u s ar v ei ks m ų re zu lt at ą M o tin ų ko re g u o ja n tis g rįž ta m as is r yš ys M ot in ų ne ur ot iš ku m as 0 ,4 03 * – 0, 02 3 0, 46 1* 0, 46 1* 0 ,0 88 – 0, 03 4 M ot in ų ek st ra ve rs ija – 0, 19 0 0, 08 4 –0 ,2 46 –0 ,2 46 – 0, 10 8 –0 ,0 91 M ot in ų su ta ru m as – 0, 17 0 – 0, 02 1 –0 ,2 29 –0 ,2 29 – 0, 04 7 0 ,1 10 M ot in ų są m on in gu m as – 0, 32 8 – 0, 05 9 –0 ,4 06 * –0 ,4 06 * – 0, 03 2 0 ,0 42 M ot in ų at vi ru m as – 0, 36 8 – 0, 00 8 –0 ,2 89 –0 ,2 89 – 0, 00 7 – 0, 00 7 * ko re lia ci jo s ko ef ic ie nt as s ta ti st iš ka i r ei kš m in ga s, k ai p < 0 ,0 5 International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 87 2014, 14, 71–94 p. 4 le n te lė . M ot in ų a sm en yb ės b ru ož ų ir m ot in ų e m oc in io to n o la is vo ž ai d im o ir b en d ro s st ru kt ū ru ot os u žd u ot ie s m et u s ąs aj os (S p ea rm an r ) T a b le 4 . R el at io n s b et w ee n m at er n al p er so n al it y tr ai ts a n d m ot h er s‘ e m ot io n al to n e d u ri n g fr ee p la y an d s tr u ct u re d t as k (S p ea rm an r ) Sk al ės M o tin ų n eu tr al u s em o ci n is t o n as M o tin ų d ži u g u s em o ci n is t o n as M o tin ų ir zl u s em o ci n is t o n as M o tin ų li ū d n as em o ci n is t o n as La is va s ža id im as Be n d ra u žd u o tis La is va s ža id im as Be n d ra u žd u o tis La is va s ža id im as Be n d ra u žd u o tis La is va s ža id im as Be n d ra u žd u o tis M ot in ų ne ur ot iš ku m as 0, 02 9 0, 13 4 0, 01 6 0, 23 2 –0 ,2 14 –0 ,2 81 – 0, 24 7 –0 ,3 44 M ot in ų ek ts ra ve rs ija 0, 13 1 –0 ,2 30 –0 ,2 62 –0 ,3 93 * 0, 23 8 0, 40 1* 0 ,2 06 0 ,2 46 M ot in ų su ta ru m as – 0, 20 7 – 0, 19 0 0 ,3 31 0, 22 1 – 0, 10 7 0 ,0 17 – 0, 05 5 – 0, 12 0 M ot in ų są m on in gu m as –0 ,2 14 – 0, 05 4 0 ,0 74 – 0, 31 4 – 0, 08 2 0, 18 8 0, 06 9 0, 14 2 M ot in ų at vi ru m as –0 ,1 61 0 ,1 79 0 ,4 83 * 0 ,3 00 – 0, 34 3 –0 ,0 96 –0 ,3 49 – 0, 25 4 * ko re lia ci jo s ko efi ci en ta s st at is ti šk ai re ik šm in ga s, k ai p < 0 ,0 5 Ketvirtoje lentelėje pateikti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp motinų asmenybės savybių ir jų emocinio tono sąveikų su kūdikiu metu. Motinų ekstraversija siejosi su retesniu džiugiu ir su dažnesniu irzliu jų emociniu tonu bendros užduoties metu. Motinų atvirumas siejosi su motinų džiu- giu emociniu tonu laisvo žaidimo metu. 88 Raminta Vaiciukevičė, Danguolė Čekuolienė, Roma Jusienė REZULTATŲ APTARIMAS Šiuo tyrimu atskleidėme, kad motinos, kurios turėjo labiau išreikš- tus neurotiškumo bruožo įverčius, dažniau sekė kūdikio dėmesį bei teikė teigiamą grįžtamąjį ryšį apie kūdikio veiksmus ar tų veiksmų rezultatą. Motinos, kurios turėjo labiau išreikštą ekstraversijos bruožą, dažniau nu- kreipdavo kūdikio dėmesį. Jų emocinis tonas rečiau būdavo džiugus bei dažniau irzlus bendros struktūruotos užduoties metu. Motinos, kurios turėjo labiau išreikštą sąmoningumo bruožą, su kūdikiais rečiau bendra- darbiavo verbaliniu būdu ir rečiau teikė teigiamą grįžtamąjį ryšį. Moti- nos, kurios turėjo labiau išreikštą atvirumo bruožą, rečiau trukdė verba- liai ir dažniau jų emocinis tonas laisvo žaidimo metu buvo džiugus. Gautos priešingos keltai prielaidai sąsajos tarp motinų neurotiš- kumo bruožo ir kūdikių dėmesio sekimo strategijų, motinų teigiamo grįžtamojo ryšio ir teigiamo grįžtamojo ryšio apie kūdikio veiksmus ar veiksmų rezultatą. Tyrimuose dažniausiai motinų neurotiškumo bruožas siejamas su labiau negatyviais sąveikų aspektais – motinos rečiau patir- davo teigiamas ir dažniau neigiamas emocijas sąveikose su kūdikiais, buvo mažiau kognityviai stimuliuojančios ir mažiau jautrios kūdikio si- gnalams, labiau kontroliuojančios (Belsky, Crnic, Woodworth, 1995; Ko- chanska, Clark, Goldman, 1997; Koenig, Barry, Kochanska, 2010; Smith, 2010). Galime pasvarstyti, kodėl mūsų randamos sąsajos nesutampa su kitų tyrėjų rastomis sąsajomis. Galbūt tokios sąsajos galėjo atsirasti dėl specifinių kūdikių reakcijų į motinų elgesį. Dar Ainsworth (1969) apra- šydama jautrumo skales iškėlė idėją, kad kūdikiai dėl nuolatinio motinų kišimosi į jų veiklą gali tapti pasyvesni jų tarpusavio sąveikose. Tuomet motinoms nebelieka galimybės ar reikalo trukdyti kūdikių veiklai ir jų elgesys tampa pozityvesnis ir inicijuojantis sąveikas. Panašiai gali atsi- tikti ir su dėmesio nukreipimo strategijomis: galbūt motinos, turinčios aukštus neurotiškumo bruožo įverčius, labiau linkusios nukreipti kūdikių dėmesį, o kūdikiai, bandydami prisitaikyti prie tokio motinų elgesio, per tam tikrą laiką tampa pasyvesni. Tuomet tokie kūdikiai mažiau inicijuoja patys naujas veiklas, tad motinoms lieka mažiau galimybių nukreipti kū- dikių dėmesį nuo jų atliekamos veiklos. Šiame tyrime nebuvo analizuo- jamas kūdikių elgesys ir reakcijos į motinų veiksmus, tačiau tolesniuose tyrimuose būtų svarbu įtraukti ir kūdikio elgesio bei reakcijų stebėjimą. Dėl panašių priežasčių gali atsirasti ir sąsajos tarp motinų neurotiškumo bruožo ir teigiamo grįžtamojo ryšio. Galbūt motinos, turinčios aukštus neurotiškumo bruožo įverčius, buvo linkusios teikti teigiamą grįžtamąjį ryšį savo kūdikiams. Tai taip pat galėjo sustiprinti kūdikių iniciatyvą ir International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 89 2014, 14, 71–94 p. taip sumažinti neigiamo grįžtamojo ryšio apie savo veiksmus ar veiksmų rezultatus galimybę. Beje, kaip žinome, individai su labiau išreikštu neu- rotiškumo bruožu yra labiau linkę būti nerimastingi, susirūpinę, nuogąs- taujantys (Costa, McCrae, 1984, cit. plg. Bagdonas, Barkauskienė, Kairys, Linauskaitė, Valickas, Žukauskienė, 2012). Galbūt dėl savo padidėjusio nerimastingumo ir susirūpinimo tokios motinos yra jautresnės kūdikių signalams ir pastabesnės kūdikių veiklai. Dėl to jos geriau sugeba sekti kūdikių dėmesio fokusą bei jautriau įsitraukti į kūdikių veiklą, nenukreip- damos jų dėmesio. Panašūs rezultatai gauti atlikus kitą tyrimą: nustatyta, kad motinos, turinčios aukštus neurotiškumo įverčius, jautriau reaguo- davo į kūdikio patiriamą stresą (Zeifman, 2003). Gali būti, kad neurotiškos motinos yra empatiškesnės vaiko poreikiams ir siunčiamiems signalams. Kaip jau minėjome, ekstraversijos bruožas siejosi su kūdikių dėmesio nukreipimo strategija bei retesniu džiugiu motinų emociniu tonu ir daž- nesniu irzliu emociniu tonu bendros struktūruotos užduoties metu. Šie rezultatai iš dalies patvirtina mūsų keltą prielaidą ir taip pat siejasi su kitų tyrimų rezultatais, kuriuose atsispindėjo tai, kad motinų aukšti ekstraver- sijos bruožo įverčiai siejosi su labiau kontroliuojančiu auklėjimo stiliumi (Smith, 2010) bei aukštu neigiamu emocingumu (Kochanska, Clark, Gol- dman, 1997). Galbūt iš tiesų, kaip teigia Smith (2010), motinos, kurios turi aukštą socialinės stimuliacijos poreikį (t. y. turi aukštus ekstraversijos bruožo įverčius), gali nepakankamai patenkinti savo poreikį bendrauda- mos su kūdikiais, kurie dar nesugeba būti visaverčiais socialiniais partne- riais. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad visos mūsų tyrime dalyvavusios motinos pasirinko išeiti vaiko priežiūros atostogų dvejiems metams. Gal- būt ekstravertiškesnės motinos ilgai būdamos namuose su vaiku patiria didesnę frustraciją, nes jų gyvenimas auginant vaiką nėra toks socialiai aktyvus. Tad tokių motinų polinkis nukreipti kūdikio dėmesį gali sietis su tuo, kad jos labiau stengiasi kontroliuoti kūdikio elgesį ir patenkinti savo bendravimo poreikį. Motinų ekstravertiškumo sąsajos su polinkiu mažiau reikšti džiugų emocinį toną ir dažniau reikšti irzlų emocinį toną gali sietis su nepasitenkinimu dėl nepatenkinto bendravimo poreikio. Taip pat tokios sąsajos gali sietis ir su Šarkinaitės ir kt. (2007) prielaida, kad ekstravertės motinos yra linkusios nepriimti patirties, susijusios su negatyviais išgyvenimais. Tai gali jas paskatinti iškraipyti kūdikio signalus ir priskirti jiems savo motyvus, t. y. būti mažiau jautrioms savo kūdikiams. Mažesnis motinų jautrumas atspindi motinų netinkamą kūdikio signalų supratimą: tokios motinos gali neįvertinti kūdikio įsitraukimo į tuo metu atliekamą veiklą ir bandyti nukreipti jo dėmesį į naują veiklą. Pastebėtina ir tai, kad motinų ekstraversija siejosi su jų emociniu tonu tik bendros 90 Raminta Vaiciukevičė, Danguolė Čekuolienė, Roma Jusienė užduoties metu, o ne laisvo žaidimo metu. Visai galimas dalykas, kad ekstraversija pasižyminčios mamos labiau orientuotos į rezultatą ir joms svarbiau yra tinkamai atlikti užduotį, todėl patiria daugiau susierzinimo kaip tik šioje, o ne laisvo žaidimo situacijoje. Mūsų tyrime motinos, turėjusios aukštus sąmoningumo įverčius, ma- žiau bendradarbiavo su kūdikiu ir rečiau teikė teigiamą grįžtamąjį ryšį. Šie rezultatai iš dalies susiję su kito tyrimo, kuriame buvo gauta, kad motinų labiau išreikštas sąmoningumo bruožas siejasi su jų naudojamu ribojan- čiu kūdikius auklėjimo stiliumi, t. y. naudojama didesne kontrole kūdi- kio atžvilgiu (Olsen, Martin, Halverson, 1999). Motinos, turinčios aukštus sąmoningumo bruožo įverčius, turėtų būti linkusios turėti aukštus stan- dartus, siekti savo tikslų. Galbūt tokios motinos dažniau kontroliuoja kū- dikius sąveikų metu, kad jie elgtųsi taip, kad atitiktų jų keliamus tikslus, todėl tokioms motinoms gali būti sunkiau bendradarbiauti su kūdikiais atliekant bendrą užduotį. Taip pat dėl aukštų standartų turėjimo tokioms motinoms kūdikio pastangos atlikti užduotį gali atrodyti vis nepakanka- mos (dažniau pastebimos kūdikio daromas klaidos), todėl jos gali mažiau teikti teigiamą grįžtamąjį ryšį. Beje, Zeifman (2003) rado, kad motinos, turinčios žemesnius sąmoningumo bruožo įverčius, buvo jautresnės kū- dikio patiriamam stresui. Tyrimo autoriai kelia prielaidas, kad sąmonin- gumo bruožu išsiskiriantys tėvai gali labiau vertinti kitas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, darbą, dėl ko jie gali būti mažiau jautrūs (Zeifman, 2003). Mūsų tyrime didesni motinų atvirumo bruožo įverčiai siejosi su re- tesniu jų verbaliniu trukdymu bei su dažnesniu džiugiu emociniu tonu laisvo žaidimo metu. Šios sąsajos iš dalies sutampa su kitų tyrimų re- zultatais, kuriuose buvo rastos teigiamos sąsajos tarp motinų atvirumo bruožo ir jų šilto ir vaiko poreikius atitinkančio auklėjimo (Prinzie, Deko- vic, Belsky, Reijntjes, Stams, 2009), vaikų nepriklausomybės siekio palai- kymo, teigiamų emocijų rodymo vaiko atžvilgiu (Metsapelto, Pulkkinen, 2003). Atrodo, kad tokios motinos yra mažiau linkusios varžyti kūdikius verbaliai ir trukdyti jų atliekamai veiklai, duodamos griežtus nurodymus. Jos labiau skatina kūdikio autonomijos siekį bei reiškia džiugias emocijas sąveikose su kūdikiais. Galbūt dėl savo polinkio mėgautis naujomis patir- timis, gebėjimo prisitaikyti šios motinos sugeba būti lankstesnės sąvei- kose ir labiau mėgaujasi jomis. Įdomu tai, kad motinų atvirumo bruožas siejosi su džiugiu emociniu tonu tik laisvo žaidimo metu. Gali būti, kad bendros struktūruotos užduoties metu motinos patiria daugiau iššūkių ir joms sunkiau išlikti džiugiomis tokiose sąveikose. Tyrime nenustatyta sąsajų tarp motinų sutarumo asmenybės bruožo ir motinų sąveikų su kūdikiais savybių. Sąsajos tarp motinų sutarumo as- International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 91 2014, 14, 71–94 p. menybės bruožo ir teigiamų auklėjimo aspektų dažniau randamos tiriant motinas, kurios augina jau vyresnius vaikus (Coplan, Reichel, Rowan, 2009; Haan, Prinzie, Dekovic, 2009). Galbūt motinų sutarumo asmeny- bės bruožas aktualesnis, kai vaikai vyresni. Be to, kituose tyrimuose buvo vertinami auklėjimo stiliai. Gali būti, kad mūsų vertintos motinų sąveikos su kūdikiais savybės atspindi kiek kitus jų bendravimo aspektus. Svarbu pastebėti, kad mūsų tyrimo imtis nėra didelė, todėl gauti re- zultatai turėtų būti atsargiai interpretuojami platesniame kontekste. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad visos tyrime dalyvavusios motinos tu- rėjo aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir gyveno su kūdikio tėvu. Tokie veiksniai taip pat gali turėti įtakos motinų sąveikoms su kūdikiu. Toli- mesniuose tyrimuose didesnė ir įvairesnė imtis (pvz., į tiriamųjų grupę įtraukiant ir motinas iš rizikos grupės) galbūt atskleistų platesnį motinų ir kūdikių sąveikų sąsajų su asmenybės savybėmis spektrą. Atlikus tyri- mus aiškėja, kad motinų depresiškumas, partnerio smurtas, socialinės paramos trūkumas siejasi su mažiau jautriu ir labiau trukdančiu motinų elgesiu motinų–kūdikių sąveiku metu (Driscoll, Easterbrooks, 2007). Klausimas, kokia būtų tam tikrų asmenybės savybių reikšmė sąveikoms su kūdikiu, esant kitiems rizikos veiksniams? Tolimesniuose tyrimuose būtų svarbu įtraukti ir kūdikių charakteris- tikas, siekiant geriau suprasti svarbius veiksnius, susijusius su motinų– kūdikių sąveikų savybėmis. Pavyzdžiui, randama, kad motinų asmeny- bės savybių sąsajos su kūdikių temperamentu gerai prognozuoja mo- tinų bendravimą su kūdikiais (Clark, Kochanska, Ready, 2000). Apibendrinant galima teigti, kad mūsų tyrimo rezultatai patvirtina Belsky (1984) tėvystės modelyje keltas prielaidas, jog motinų individua- lios asmenybės savybės siejasi su jų bendravimu su vaikais. Šiame tyrime gauti rezultatai ne visuomet sutampa su kitų tyrėjų gautais rezultatais, todėl būtų svarbu ir toliau plėsti tyrimus šioje srityje, įtraukiant ir anks- čiau minėtus papildomus kintamuosius. Literatūra Ainsworth, M. D. (1969). Maternal Sensitivity Scales. The Baltimore Longitudinal Project. Developmental Psychology, 35, 1379–1398. Bagdonas, A., Barkauskienė, R., Kairys, A., Liniauskaitė, A., Valickas, G., Žukauskie- nė, R. (2012). Taisyto NEO asmenybės (NEO PI-R) ir NEO penkių faktorių (NEO-FFI) klausimynų vadovas. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija. Belsky, J. (1984). The Determinant of Parenting: a Process Model. Child Development, 55, 83–96. 92 Raminta Vaiciukevičė, Danguolė Čekuolienė, Roma Jusienė Belsky, J., Barends, N. (2002). Personality and Parenting. In M. H. Bornstein (Ed.), Hanbook of parenting. Volume 3. Being and becoming a parent (p. 415–438). New Jersey: Mahwah. Belsky, J., Crnic, K., Woodworth, S. (1995). Personality and Parenting: Exploring the Mediating Role of Transient Mood and Daily Hassles. Journal of Personality, 63, 902–929. Bornstein, H., Hahn, C. S., Haynes, O. M. (2011). Maternal Personality, Parenting Cognitions and Parenting Practices. Developmental Psychology, 47 (3), 658–675. Clark, L. A., Kochanska, G., Ready, R. (2000). Mothers’ Personality and its Interaction with Child Temperament as Predictors of Parenting behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 79 (2), 274–285. Coplan, R. J., Reichel, M., Rowan, K. (2009). Exploring the Associations Between Maternal Personality, Child Temperament, and Parenting: a Focus on Emotions. Personality and individual differences, 46, 241–246. Costa, P. T., McCrae, R. R. (1999). A Five- Factor Theory of Personality. In L. A. Pervin, O. P. John (Eds.), Handbook of personality: theory and research (p. 159–182). London: The Guilford press. Degnan, K. A., Henderson, H. A., Fox, N. A., Rubin, K. H. (2008). Predicting Social Wariness in Middle Childhood: The Moderating Roles of Childcare History, Maternal Personality and Maternal Behaviour. Social development, 17 (3), 471–487. Driscoll, J. R., Easterbrooks, M. A. (2007). Young Mother‘s Play with their Toddlers: Individual Variability as a Function of Psychosocial Factors. Infant and Child Development, 16, 649–670. Edwards, C. P. (1995). Parenting toddlers. In M. H. Bornstein (Ed.), Handbook of parenting: children and parenting (p. 41–63 ). New Jersey: Mahwah. Feldman, R., Greenbaum, C. W., Yirmiya, N. (1999). Mother – Infant Affect Synchrony as an Antecendent of the Emergence of Self-Control. Developmental Psychology, 35 (5), 223–231. Haan, A. D., Prinzie, P., Dekovic, M. (2009). Mothers` and Fathers` Personality and Parenting: the Mediating Role of Sense of Competence. Developmental Psychology, 45 (6), 1695–1707. Hirschmann, N., Kastner-Koller, U., Deimann, P., Aigner, N., Svecz, T. (2011). INTAKT: a New Intrsument for Assessing the Quality of Mother-Child Interactions. Psychological Test and Assessment Modeling, 53 (3), 295–311. Kochanska, G., Aksan, A., Penney, S. J., Boldt, L. J. (2007). Parental Personality as an Inner Resource That Moderates the Impact of Ecological Adversity on Parenting. Journal of Personality and Social Psychology, 92 (1), 136–150. Kochanska, G., Clark, L. A., Goldman, M. S. (1997). Implications of Mothers Personality for their Parenting and their Young Children‘s Developmental Outcomes. Journal of Personality, 65, 387–420. International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 93 2014, 14, 71–94 p. Kochanska, G., Friesenborg, A. E., Lange, L. A., Martel, M. M. (2004). Parents’ Personality and Infants’ Temperament as Contributors to their Emerging Relationship. Journal of Personality and Social Psychology, 86 (5), 744–759. Koenig, J. L., Barry, R. B., Kochanska, G. (2010). Rearing Difficult Children: Parents Personality and Children Proness to Anger as Predictors of Future Parentig. Parenting: Science and Practice, 10, 258–273. Lewis, M. (1993). Self-conscious emotions: Embarrassment, pride, shame, and guilt. In M. Lewis and J. M. Haviland (Eds.), Handbook of emotions (p. 563–573). New York: Guilford. Metsapelto, R. L., Pulkkinen, L. (2003). Personality Traits and Parenting: Neuroticism, Extraversion and Openness to Experience as Discriminative Factors. European Journal of Personality, 17, 59–78. Olsen, S. F., Martin, P., Halverson, C. F. (1999). Personality, Marital Relationship and Parenting in Two Generations of Mothers. International Journal of Behavioral Development, 23 (2), 457–476. Prinzie, P., Dekovic, M., Belsky, J., Reijntjes, M. D., Stams, G. J. J. M. (2009). The Re- lations Between Parents’ Big Five Personality Factors and Parenting: a Meta – Analytic Review. Journal of Personality and Social Psychology, 97 (2), 351–362. Prinzie, P., Onghena, P., Hellinckx, W., Grietens, H., Ghesquiere, P., Colpin, H. (2004). Parent and Child Personality Characteristics as predictors of Negative Discipline and Externalizing Problem Behaviour in Children. European Journal of Personality, 18, 73–102. Roggman, L. A., Boyce, L., Newland, L. (2000). Assessing Mother – Infant Interaction in Play. In K. Gitlin – Weiner, A. Sangrund, C. Shaefer (Eds.), Play diagnosis and assessment (p. 303–371 ). New York: Wiley. Sattler, J. M. (1992). Assessment of children: behavioral and clinicl aplications (4rd ed.). San Diego: Publisher Inc. Seifer, K. L., Hoffnung, R. J. (1997). Child and adolescent development. New York: Houghton Mifflin and Co. Smith, C. L. (2010). Multiple Determinants of Parenting: Predicting Individual Differences in Maternal Parenting Behavior with Toddlers. Parenting: Science and Practice, 10, 1–17. Smith, C. L., Spinrad, T. L., Eisenberg, N., Gaertner, B.M., Popp, T. K., Maxon, E. (2007). Maternal Personality: Longitudinal Associations to Parenting Behavior and Maternal Emotional Expressions Toward Toddlers. Parenting: Science and Practice, 7 (3), 305–329. Stern, D. N. (1985). The interpersonal world of the infant: a view from psychoanalysis and developmental psychology. New York: Basic Book. Šarkinaitė, L., Čekuolienė, D., Kalinauskienė, L. (2007) Motinų jautrumo kūdikio signalams ir asmenybės savybių sąsajos. Psichologija, 35, 25–35. Tomasello, M. (1992). The Social Bases of Language Acquisition. Social Develop- ment, 1, 68–87. 94 Raminta Vaiciukevičė, Danguolė Čekuolienė, Roma Jusienė Van Aken. C., Junger, M., Verhoeven, M., Van Aken, M. A. G., Dekovic, M., Denissen, J. J. (2007). Parental Personality, Parenting and Toddlers‘ Externalizing Behaviours. European Journal of Personality, 21, 993–1015. Zeifman, D. M., (2003) Predicting Adult Responses to Infant Distress: Adult Characteristics associated with Perceptions, Emotional Reactions and Timing of Intervention. Infant Mental Health Journal, 24 (6), 597–612. RELATION BETWEEN MOTHER – INFANT INTERACTIONS AND MOTHERS‘ PERSONALITY TRAITS R aminta Vaiciukevičė 1, Danguolė Čekuolienė 2, Roma Jusienė 2 1Mykolas Romeris University, Lithuania, 2Vilnius University, Lithuania Abstract. Background. A lot of studies emphasize the importance of early mother – infant relationships for further infant development, successful psychological and social functioning (Degnan, Henderson, Fox, Rubin, 2008). There are described many factors which explain quality of this relationship. However, there are not enough studies, that investigate relations between mothers‘ personality traits, which are most stable construct describing personality, and mother – infant interactions. Aim of this study is to identify relations between variuos aspects of mother – infant interactions during play situation and mothers‘ personality traits. Materials and methods. Participants were 26 mothers and their one and a half year old infants. Mothers‘ personality traits were evaluated by NEO Five Factor Inventory (Costa, McCrae, 1999). Videotaped observation of mother – infant free play and structured joint task was used for exploration of mother – infant interactions. Four major dimensions of mother – infant interactions were analysed: (1) mother‘s attention – directing strategies (Tomasello, 1992); (2) mother‘s cooperation (Ainsworth, 1969); (3) maternal feedback (Lewis, 1993); (4) mothers‘ emotional tone. Results. Several associations between mathers‘ personality and dimensions of mother – infant interactions were found: mothers‘ neuroticism was positively related to attention following strategy during free play and positive feedback during structured task. Mothers‘ extraversion was positively related to infant‘s attention switching strategy during free play. Higher extraversion was also related to less joyful and more irritable emotional tone during structured task. Mothers‘ conscientiousness was negatively linked to mothers‘ verbal cooperation and positive feedback during structured task. Mothers‘ openness to experience was negatively related to mothers‘ verbal interference during structured task and positively related to mothers‘ joyful emotional tone during free play. The findings of this study allow to confirm assumptions that mothers‘ individual personality traits are related to mother – infant interactions. Keywords: mothers‘ personality traits, mother – infant interactions, early relationship development Gauta: 2013-07-01 Priimta: 2014-04-07